NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

NATO įvardijo buvimo Juodojoje jūroje tikslą

82
(atnaujinta 17:50 2019.04.03)
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Briuselyje, prieš išvykdamas į Vašingtoną, sakė, kad sąjungininkų užsienio reikalų ministrai surengs derybas, ir tikisi, kad šią savaitę jie susitars dėl "naujų priemonių", kuriomis bus siekiama sustiprinti žvalgybą regione

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. NATO mano, kad situacija Kerčės sąsiauryje yra problemiška dėl Rusijos Federacijos pastangų "išplėsti kontrolę" šioje srityje, todėl Aljansas ketina likti Juodojoje jūroje, kad palaikytų partnerius, antradienį sakė Aljanso generalinio sekretorius pavaduotoja Rose Gottemoeller, praneša RIA Novosti.

"Dabar situacija Kerčės sąsiauryje, taip pat jūreivių ir Ukrainos laivų sulaikymas, žinoma, yra gana sudėtinga", — sakė Gottemoeller, kalbėdama Vašingtone.

Pasak jos, Rusijos Federacija "bando išplėsti šios srities kontrolę", o tai, kas įvyko lapkričio mėnesį, buvo "didelė problema ir didelis žingsnis", parodantis, kaip Rusijos Federacija, pasak Aljanso, suvokia situaciją. Taip pat ji pridūrė, kad NATO skiria daug dėmesio šiai situacijai.

"Artimiausiomis dienomis užsienio reikalų ministrai aptars ir susitars dėl priemonių, skirtų pratyboms ir mokymams rengti, paketo", — patvirtino Gottemoeller, pažymėdama, kad antrosios nuolatinės NATO karinių jūrų laivų grupės jau yra Juodojoje jūroje, Poti ir Odesoje ir planuoja pratybas su Gruzija ir Ukraina.

"NATO buvimas yra pakankamas Juodojoje jūroje, mes ir toliau palaikysime savo partnerius", — pridūrė ji.

Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Briuselyje, prieš išvykdamas į Vašingtoną, sakė, kad sąjungininkų užsienio reikalų ministrai surengs derybas, ir tikisi, kad šią savaitę jie susitars dėl "naujų priemonių", kuriomis bus siekiama sustiprinti žvalgybą regione, didinti paramą Gruzijai ir Ukrainai tokiose srityse kaip karinių pajėgų ir pakrančių apsaugos mokymai, pratybų rengimas bei keitimasis informacija. 

Incidentas Kerčės sąsiauryje

2018 metų lapkričio pabaigoje Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai pažeidė Rusijos Federacijos valstybės sieną ir ilgą laiką pavojingai manevravo, nereaguodami į teisėtus Rusijos pasieniečių reikalavimus.

Vėliau pažeidėjai buvo sulaikyti, pradėta baudžiamoji byla. Pažymima, kad tarp Ukrainos jūrininkų buvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai.

Ukrainos laivai, archyvinė nuotrauka
© Photo : Пресс-служба пограничного управления ФСБ РФ по Республике Крым

Ukrainoje sulaikytieji laikomi "karo belaisviais", tuo tarpu FSB pabrėžė, kad Ukrainos piliečiai buvo suimti už Rusijos teisės pažeidimus, todėl tokie pareiškimai yra nepagrįsti. Be to, Maskva ir Kijevas nėra karo padėtyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas incidentą pavadino Ukrainos lyderio Petro Porošenko suplanuota provokacija, susijusia su jo žemu reitingu rinkimų išvakarėse.

Krymas ir Sevastopolis tapo Rusijos regionais po 2014 metų kovo mėnesio referendumo. Prisijungimą prie Rusijos teritorijos palaikė 96,77% Krymo ir 95,6% Sevastopolio gyventojų.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Krymo gyventojai balsavo už prijungimą prie Rusijos teritorijos demokratiškai, buvo atsižvelgta į tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus. Tačiau Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos prezidento teigimu, Krymo klausimas "uždarytas visiems laikams".

82
Tegai:
žvalgyba, Jensas Stoltenbergas, NATO
Temos:
Ukrainos provokacija Kerčės sąsiauryje (58)
Dar šia tema
Rusija sutinka, kad Vokietija ir Prancūzija įvertintų laivybą Kerčės sąsiauryje
Krymas paragino Vakarus nustoti grasinti dėl Kerčės sąsiaurio
JAV nepadės Porošenko, jei Ukrainos laivai vėl įplauks į Kerčės sąsiaurį
Krovininis traukinys

Kaliningrade atsiras naujas krovininio transporto ir logistikos centras

(atnaujinta 11:29 2020.08.11)
Manoma, kad kroviniai į Rusiją ir iš jos praeis per transporto ir logistikos centrą, taip pat kroviniai, gabenami iš Europos į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis ir priešinga kryptimi

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Rusijos transporto ministerija, Kaliningrado srities vyriausybė ir "Rusijos geležinkeliai" pasirašė susitarimą dėl krovinių pervežimo ir logistikos centro "Zapadnyj" sukūrimo regione, pranešė ministerija.

"Rugpjūčio 7 dieną Kaliningrade buvo pasirašyta Rusijos susisiekimo ministerijos, Kaliningrado srities vyriausybės ir Rusijos geležinkelių sąveikos sutartis. Kaip dokumento dalį šalys susitarė dėl bendradarbiavimo įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai", įtrauktas į magistralinės infrastruktūros modernizavimo ir išplėtimo išsamų planą laikotarpiui iki 2024 metų. Susitarimo objektas yra centrinio krovininio multimodalinio transporto ir logistikos centro "Zapadnyj" sukūrimas Dzeržinskajos Novajos stoties krovinių sektoriaus pagrindu", — sakė įstaigos spaudos tarnyba.

Susisiekimo ministerija pažymi, kad tai yra ketvirtoji sutartis, pasirašyta su Rusijos Federacijos subjektais įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai". Anksčiau panašūs dokumentai buvo pasirašyti Kalužsko, Sverdlovsko ir Maskvos regionuose.

Dėl savo vietos transporto ir logistikos centras "Zapadnyj" atliks eksporto-importo centro vaidmenį, per kurį prekės eis tiek į Rusiją, tiek iš jos, taip pat prekės, siunčiamos iš Europos į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis ir atgaline kryptimi.

Pagrindiniams projekto parametrams apskaičiuoti buvo sukurtas skaitmeninis "Transporto ir logistikos centro" tinklo modeliavimo modelis, naudojantis Rusijos transporto ministerijos suformuotos Rusijos transporto ir ekonominės pusiausvyros duomenimis su prognoze iki 2035 metų.

Modelis patvirtino projekto skaičiavimus, įskaitant: krovinių bazę, prekių judėjimo greitį naudojantis tinklo infrastruktūra, reikiamą tinklo įrenginių pajėgumą.

"Kaliningrado sritis aktyviai dalyvavo įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai". Tai yra geras federalinių ir regioninių valdžios institucijų, taip pat suinteresuotų investuotojų bendro darbo pavyzdys. Susitarimas taps pagrindu pasiekti Rusijos prezidento ir vyriausybės iškeltus tikslus sukurti pagrindinį transporto ir logistikos centrų tinklą", — Rusijos Federacijos transporto ministerija cituoja transporto ministro pavaduotojo Aleksejaus Semionovo žodžius.

Tegai:
krovinių vežimas, Kaliningradas
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusija pažadėjo duoti atsaką į diplomatų išsiuntimą Slovakijos

Darbuotojų vardai nebuvo atskleisti. Bratislavoje jie įtariami pažeidę Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo diplomatų išsiuntimą iš Slovakijos ir teigė, kad po to bus imamasi atsakymo.

"Tradiciškai bus duotas veidrodinis atsakas", — žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Pirmadienį Vakarų žiniasklaida pranešė apie trijų Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Slovakijos. Anot Slovakijos žvalgybos tarnybų, diplomatų veiksmai tariamai prieštaravo Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių.

Kaip vėliau pranešė RIA Novosti, remdamasi Slovakijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretoriumi Jurajumi Tomagu, Slovakijos generaliniame konsulate Sankt Peterburge buvo piktnaudžiaujama vizų išdavimu, o tai tariamai lėmė nusikaltimą kitoje ES šalyje.

"... Slovakijos generaliniame konsulate Sankt Peterburge buvo piktnaudžiaujama išduotomis vizomis, taigi kitos NATO ir ES valstybės narės teritorijoje buvo įvykdytas nusikaltimas", — teigė Tomaga. Apie ką kalbama, jis nepatikslino.

Taip pat departamento atstovas patvirtino informaciją apie Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šalies.

"Negaliu įvardinti Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų, tačiau kartu galiu patvirtinti, kad buvo priimtas sprendimas išsiųsti tris Rusijos diplomatinės atstovybės Slovakijoje darbuotojus. Remiantis Slovakijos specialiųjų tarnybų informacija, jų veikla prieštaravo Vienos sutarčiai dėl diplomatinių santykių", — sakė jis.

"Noriu pabrėžti, kad respublika yra suinteresuota plėtoti dvišalius santykius su Rusija. Tačiau Rusijos diplomatų veikla ir buvimas Slovakijoje turi atitikti Vienos sutartį dėl diplomatinių santykių ir visuotinai priimtus principus", — pridūrė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Savo ruožtu Rusijos ambasados ​​Bratislavoje atstovas Vladislavas Kulikovas RIA Novosti sakė, kad ambasada šios informacijos nekomentuoja, ir patarė kreiptis į atitinkamų Slovakijos kompetentingų institucijų komentarus.

Tegai:
diplomatai, Slovakija, Rusija
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje