Gaisras Notre Dame, archyvinė nuotrauka

Notre Dame darbuotojai 23 minutes patys ieškojo gaisro šaltinio

114
(atnaujinta 09:48 2019.04.17)
Žiniasklaida rašo, kad Paryžiaus katedros darbuotojai iškvietė ugniagesius tik nuskambėjus antram pavojaus signalui

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Notre Dame katedros darbuotojai 23 minutes bandė patys surasti gaisro židinį, praneša leidinys "Buzzfeed".

Žiniasklaida rašo, kad pirmasis pavojaus signalas suveikė 18:20 vietos laiku (19:20 Lietuvos laiku), tačiau niekas neiškvietė gelbėtojų. Tik po to, kai 18:43 suveikė antrasis signalas, ugnies šaltinis buvo rastas viršutiniame katedros aukšte, ir tuomet darbuotojai paskambino ugniagesiams.

Prancūzijos kriminalinės policijos specialistai mano, kad su elektra susiję gedimai yra viena iš galimų gaisro priežasčių Notre Dame katedroje, praneša laikraštis "Parisien".

Šventovė užsidegė pirmadienio vakarą. Iš pradžių sugriuvo 96 metrų aukščio smailė, vėliau dalis stogo ir laikrodis. Apie 400 gaisrininkų kovojo su ugnimi, jie sugebėjo išgelbėti fasadą, karkasą, bokštus ir didžiausią katedros interjerų dalį. Meno kūriniai, altorius, kryžius, vargonai ir vienas iš pagrindinių krikščionių relikvijų — Kristaus erškėčių vainikas — taip pat nenukentėjo.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, gaisras gali būti susijęs su restauracija — dalis pastato buvo padengta pastoliais. Iškelta byla dėl netyčinės žalos.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pavadino incidentą baisia nelaime, padėkojo ugniagesiams ir užtikrino, kad katedra bus atkurta. Tarptautinės organizacijos ir stambios įmonės pasiūlė pagalbą restauruojant šventovę. Vos per dieną po nelaimės Notre Dame katedrai atstatyti surinkta daugiau nei 700 mln. eurų.

114
Tegai:
Notre Dame, gaisras, Paryžius
Dar šia tema
Rusija yra pasirengusi padėti atkurti Paryžiaus Dievo Motinos katedrą
"Meldžiamės už Notre Dame": Lietuvos prezidentė apstulbinta gaisro katedroje
Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje kilo gaisras
Gaisras Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje užgesintas
Aleksandras Lukašenka

Lukašenka paskelbė pirmąjį savo pareiškimą po prezidento rinkimų

(atnaujinta 10:54 2020.08.10)
Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo pirmąjį pareiškimą po rinkimų padarė savo vizito Baltarusijos nacionalinėje biotechnologijų korporacijoje metu.

Kaip pažymėjo dabartinis valstybės vadovas, "politika turėtų būti tik viena — žmonės".

Sekmadienį įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai. Pirminiais CRK duomenimis, Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų.

"Turėtų būti viena politika — žmonės", — Lukašenką cituoja valstybinės agentūros "BelTA" korespondentas.

Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Vienos iš kandidatų į pagrindinius postus šalyje būstinė Svetlana Tichanovskaja teigė nepripažįstanti oficialių CRK duomenų, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Anot RIA Novosti, atsakydama į argumentą, kad būstinė turi duomenų tik apie kai kurias apygardas, kurios neatspindi viso vaizdo, Tichanovskajos atstovė Olga Kovalkova prieštaravo, kad "tai yra visas vaizdas, nes apygardos yra visoje Baltarusijoje. "Negali būti, kad vienoje apygardoje Svetlaną palaiko 90 procentų rinkėjų, o kitoje — trys, šeši, ar aštuoni procentai", — pridūrė ji.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų
Baltarusijos prezidento rinkimai

Baltarusijoje paskelbti preliminarūs prezidento rinkimų rezultatai

(atnaujinta 09:42 2020.08.10)
Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Pagal preliminarius rinkimų rezultatus Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų, pranrša RIA Novosti.

Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, pirminiais rezultatais, respublikos prezidento rinkimuose gavo 80,23 proc., sakė CRK vadovė Lidija Jermošina.

"Lukašenka Aleksandras Grigorjevičius. Už jį balsavo 4 milijonai 652 tūkst. žmonių arba 80,23 proc.", — sakė ji pirmadienio pranešime.

Balsavo 5 mln. 790 tūkst. žmonių, rinkimuose dalyvavo 84,23 proc.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai.

Opozicijos iniciatyva, rinkėjai pradėjo rinktis rinkimų apylinkėse, kad galėtų "kontroliuoti balsų skaičiavimą", daugelyje miestų prasidėjo areštai, o teisėsaugos pareigūnai ėmė vaikyti protestuotojus.

Minsko centre protestuotojai iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Breste policija paragino išsiskirstyti susirinkusius į protesto akciją miesto centre.

Gardine yra sulaikytųjų, kur daugiau nei tūkstantis žmonių susirinko į nesankcionuotą protesto mitingą. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus taip pat naudojo ašarines dujas.

Dar šia tema
Lietuvos užsienio reikalų ministerija kursto baltarusius kelti protestus
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Kapitolijaus pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos saugumo taryba papasakojo apie JAV pasirengimą "pasmaugti" Europą  

(atnaujinta 10:16 2020.08.10)
Tuo pačiu teigiama, kad Amerikos valdžia imasi visų priemonių, kad Europa negalėtų gauti pigių dujų per "Nord Stream-2"

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Jungtinės Valstijos, pasinaudodamos koronaviruso padėtimi, savo interesų labui yra pasirengusios smaugti Europos šalis, interviu RIA Novosti sakė Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas.

Anot jo, Europa vykdo Amerikos nurodymus.

"Vašingtonas pasakė — ir taškas, europiečių reikalus — vykdyti. Jei norite ir toliau palaikyti sąjungininkų santykius NATO viduje — mokėkite", — teigė agentūros pašnekovas.

Jis pažymėjo, kad JAV naikina tokius susitarimus kaip Sutarties dėl vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų panaikinimo ir Atviro dangaus sutartis, nuo kurios tiesiogiai priklauso Europos saugumas, kad europiečiai "pagaliau suprastų, kas čia yra viršininkas".

Be to, Amerikos valdžia imasi visų priemonių, kad Europa negalėtų gauti pigių dujų per "Nord Stream-2", — priminė jis.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Tačiau Vokietijos politikai ir Ekonomikos ministerija griežtai kritikavo Amerikos grasinimus, pažymėdami, kad Vokietija gali imtis atsakomųjų veiksmų.

JAV valdžia trukdo "Nord Stream-2" statybai, kad Europoje galėtų skatinti savo suskystintas gamtines dujas. Norėdami tai padaryti, praėjusių metų pabaigoje jie priėmė gynybos biudžetą, kuriame numatytos sankcijos įmonėms, kurios užsiima vamzdžių klojimu.

Po to Šveicarijos įmonė "Allseas" iškart paskelbė apie darbo nutraukimą. Tačiau energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija yra pajėgi savarankiškai nutiesti likusius 160 kilometrų dujotiekio, naudodama laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortūna".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, Nord Stream-2, Rusija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais