VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas iš pradžių nenorėjo išsiųsti 60 Rusijos diplomatų dėl pernai įvykusio skandalo, susijusio su buvusio GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu, tačiau persigalvojo po CŽV direktorės Ginos Haspel tikinimų.

ТАСС/POOL

Rusijos ambasadą papiktino straipsnis apie susitikimą su nukentėjusiu Eimsberyje

Apie tai praneša JAV laikraštis "The New York Times" su nuoroda į šaltinius JAV specialiosiose tarnybose.

Kaip rašoma straipsnyje, 2018 metų kovą, po britų pareiškimų, kad Skripaliai buvo apnuodyti Solsberyje ir hospitalizuoti, Trampas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Amerikos specialiųjų tarnybų vadovais. Jau tada Londonas reikalavo griežtų priemonių Maskvos atžvilgiu ir daugelio Rusijos diplomatų išsiuntimo, tačiau JAV prezidentas buvo nusiteikęs skeptiškai.

"The New York Times" duomenimis, Trampas, nepatenkintas nuolatiniais informacijos nuotėkiais iš specialiųjų tarnybų į žiniasklaidą, ramiai reagavo į "idėją nubausti išdavikus".

Anot leidinio, Haspel, kuri tuo metu ėjo CŽV vadovo pavaduotojos pareigas, išvardijo prezidentui priemones, kurių būtų galima imtis Rusijos atžvilgiu; tarp jų buvo ir ambasados ​ pareigūnų išsiuntimas.

Po to CŽV vadovo pavaduotoja pareiškė, kad Skripaliai neva buvo ne vienintelės aukos. Kaip "įrodymą" Haspel parodė Trampui nuotraukas, kuriose pavaizduoti neva nuo nervus paralyžiuojančios medžiagos "nukentėję" vaikai, be to, parodė paukščių, kurie nugaišo neva dėl tos pačios priežasties, nuotraukas.

"The New York Times" duomenimis, JAV prezidentas ilgą laiką tyrinėjo nuotraukas, ​​o posėdžio pabaigoje patvirtino griežtas priemones prieš Maskvą.

Anksčiau žiniasklaida jau pranešė, kad Trampas ne iškarto sutiko išsiųsti Rusijos diplomatus. Praėjusių metų balandį laikraštis "The Washington Post" pranešė, kad amerikiečių lyderis ėmėsi tokios priemonės su sąlyga, kad tą patį padarys ir ES šalys.

Skripalių byla ir diplomatinis skandalas

© Sputnik / Алексей Филиппов

Rusijos ambasada paragino Londoną atskleisti Skripalių bylos detales

Kaip tvirtina Didžiosios Britanijos valdžia, Sergejus Skripalis, nuteistas Rusijoje už išdavystę, ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Solsberyje 2018 metų kovo 4 dieną. Po to kilo didelis tarptautinis skandalas. Londonas, nepateikdamas jokių įrodymų, kaltina Rusiją prisidėjimu prie incidento, Maskva kategoriškai tai neigia.

2018 metų kovo viduryje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei pareiškė, kad Londonas išsiunčia 23 Rusijos diplomatus ir stabdo aukšto lygio dvišalius kontaktus. Kovo pabaigoje tapo žinoma, kad Vašingtonas taip pat nusprendė išsiųsti Rusijos diplomatinių agentūrų darbuotojus, iš viso 60 žmonių — 48 diplomatinės misijos ir 12 JTO misijos darbuotojų.

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Kovo pradžioje Mozyrio naftos perdirbimo gamykla perkrovė eksportui 7000 tonų Baltarusijos naftos produktų į Rusijos Ust-Lugos uostą, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos transporto ministro Vitalijaus Saveljevo pareiškimą.

"Kovo mėnesį turėjo prasidėti Baltarusijos naftos produktų pristatymai Rusijos pusės adresu. Šių metų kovo 5 d. Baltarusijos Mozyrio naftos perdirbimo gamykla į Rusiją perkrovė 3,4 tūkst. tonų benzino, kuris pristatomas į Ust-Lugos uostą operatoriui "Portenergo", — žurnalistams pasakė Saveljevas.

Pasak jo, iš tos pačios naftos perdirbimo gamyklos kovo 6 dieną buvo perkrauta antroji naftos produktų partija "Taip pat... mazuto krovinys, kurį Baltarusijos pusė kovo 6 dieną atsiuntė iš tos pačios Mozyrio naftos perdirbimo gamyklos (tai yra 3,6 tūkst. tonų). Rusijos pusės operatorius — "Peterburgo naftos terminalas" ir Sankt Peterburgas Jūrų uostas", — pareiškė ministras ir pridūrė, kad iš Rusijos pusės pervežimų geležinkeliais operatorius yra "Federalinė krovinių kompanija".

© Photo : Facebook / AB "Vakarų laivų gamykla"

Šiandien nafta, rytoj trąšos — Lietuva praranda Baltarusijos tranzitą?

Rusijos Federacija ir Baltarusija vasario 19 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos jūrų uostuose, esančiuose Baltijos jūroje, perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių, įskaitant iki 3,5 mln. tonų 2021 metais, 3,2 mln. tonų 2022 metais ir 3,1 mln. tonų 2023 metais. Kalbama apie tokius krovinius kaip mazutas, benzinas ir nafta.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusių metų rugpjūtį paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač į Ust-Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, pasakojo, kad aptariama galimybė perkelti naftos srautus iš Baltijos šalių uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust-Luga, Primorskas, Visockas, Sankt Peterburgas).