JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida sužinojo, kaip CŽV galėjo manipuliuoti Trampu "Skripalių byloje"

69
(atnaujinta 12:53 2019.04.17)
Anot "The New York Times", Gina Haspel, vėliau tapusi žvalgybos valdybos vadove, parodė prezidentui "nukentėjusių" vaikų ir nugaišusių paukščių nuotraukas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas iš pradžių nenorėjo išsiųsti 60 Rusijos diplomatų dėl pernai įvykusio skandalo, susijusio su buvusio GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu, tačiau persigalvojo po CŽV direktorės Ginos Haspel tikinimų.

Apie tai praneša JAV laikraštis "The New York Times" su nuoroda į šaltinius JAV specialiosiose tarnybose.

Kaip rašoma straipsnyje, 2018 metų kovą, po britų pareiškimų, kad Skripaliai buvo apnuodyti Solsberyje ir hospitalizuoti, Trampas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Amerikos specialiųjų tarnybų vadovais. Jau tada Londonas reikalavo griežtų priemonių Maskvos atžvilgiu ir daugelio Rusijos diplomatų išsiuntimo, tačiau JAV prezidentas buvo nusiteikęs skeptiškai.

"The New York Times" duomenimis, Trampas, nepatenkintas nuolatiniais informacijos nuotėkiais iš specialiųjų tarnybų į žiniasklaidą, ramiai reagavo į "idėją nubausti išdavikus".

Anot leidinio, Haspel, kuri tuo metu ėjo CŽV vadovo pavaduotojos pareigas, išvardijo prezidentui priemones, kurių būtų galima imtis Rusijos atžvilgiu; tarp jų buvo ir ambasados ​ pareigūnų išsiuntimas.

Po to CŽV vadovo pavaduotoja pareiškė, kad Skripaliai neva buvo ne vienintelės aukos. Kaip "įrodymą" Haspel parodė Trampui nuotraukas, kuriose pavaizduoti neva nuo nervus paralyžiuojančios medžiagos "nukentėję" vaikai, be to, parodė paukščių, kurie nugaišo neva dėl tos pačios priežasties, nuotraukas.

"The New York Times" duomenimis, JAV prezidentas ilgą laiką tyrinėjo nuotraukas, ​​o posėdžio pabaigoje patvirtino griežtas priemones prieš Maskvą.

Anksčiau žiniasklaida jau pranešė, kad Trampas ne iškarto sutiko išsiųsti Rusijos diplomatus. Praėjusių metų balandį laikraštis "The Washington Post" pranešė, kad amerikiečių lyderis ėmėsi tokios priemonės su sąlyga, kad tą patį padarys ir ES šalys.

Skripalių byla ir diplomatinis skandalas

Kaip tvirtina Didžiosios Britanijos valdžia, Sergejus Skripalis, nuteistas Rusijoje už išdavystę, ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Solsberyje 2018 metų kovo 4 dieną. Po to kilo didelis tarptautinis skandalas. Londonas, nepateikdamas jokių įrodymų, kaltina Rusiją prisidėjimu prie incidento, Maskva kategoriškai tai neigia.

2018 metų kovo viduryje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei pareiškė, kad Londonas išsiunčia 23 Rusijos diplomatus ir stabdo aukšto lygio dvišalius kontaktus. Kovo pabaigoje tapo žinoma, kad Vašingtonas taip pat nusprendė išsiųsti Rusijos diplomatinių agentūrų darbuotojus, iš viso 60 žmonių — 48 diplomatinės misijos ir 12 JTO misijos darbuotojų.

69
Tegai:
Donaldas Trampas, Rusija, Sergejus Skripalis, "Skripalių byla", JAV
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (112)
Dar šia tema
Skripalis nepatikėjo, kad Rusija kalta dėl jo apnuodijimo
Putinas pavadino Skripalį niekšu ir tėvynės išdaviku
Skripalis atsisakė persikelti į JAV
Skripalio motina prašo pripažinti jos sūnų dingusiu be žinios
Vakcina Sputnik V

"Pažemino pagal užsakymą". Politologas apie EVA vadovo žodžius apie "Sputnik V"

(atnaujinta 11:46 2021.03.09)
Anksčiau vakcinos "Sputnik V" kūrėjai pareikalavo Europos vaistų agentūros (EVA) pirmininkės Christos Virtumer-Hohe atsiprašymo už pastabas apie vaistą ir šalis, kurios juo domisi

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. "Sputnik V" kūrėjai pareikalavo EVA atsiprašyti už vakcinos patvirtinimo galimybę skubos tvarka palyginimą su rusiška rulete. Sputnik radijo eteryje politologas, istorinių mokslų kandidatas Antonas Bredichinas pasidalijo savo nuomone apie situaciją.

Vakcinos "Sputnik V" kūrėjai pareikalavo Europos vaistų agentūros (EVA) pirmininkės Christos Virtumer-Hohe atsiprašymo už pastabas apie vaistą ir šalis, kurios juo domisi.

Virtumer-Hohe, kuri taip pat atstovauja Austrijos sveikatos agentūrai, ORF televizijos kanalo eteryje palygino tikimybę, kad Austrijoje bus skubiai patvirtinta "Sputnik V" vakcina, su rusiška rulete dėl "duomenų apie skiepijimą trūkumo".

"Mes reikalaujame viešo EVA pirmininkės Christos Virtumer-Hohe atsiprašymo už jos neigiamus komentarus apie ES valstybes, tiesiogiai pritariančias "Sputnik V". Jos komentarai kelia rimtų klausimų apie galimą politinį kišimąsi į dabartinį EVA peržiūros procesą", — rašoma rusų kalba paskelbtame pranešime rusiškos vakcinos Twitter puslapyje.

Pareiškimo autoriai pabrėžė, kad Europos reguliavimo institucija anksčiau neleido sau daryti tokių teiginių apie kitas vakcinas. Kaip pastebėjo Rusijos vakcinos kūrėjai, tokie komentarai yra netinkami, nes jie pakerta agentūrų patikimumą tose šalyse, kur "Sputnik V" jau buvo patvirtintas.

Rusijos vakcina yra registruota 46 pasaulio šalyse. Šiuo metu "Sputnik V" užima antrą vietą tarp vakcinų pagal nacionalinių reguliavimo institucijų patvirtinimų skaičių. Vaisto veiksmingumas yra 91,6%, tai patvirtina duomenų publikavimas autoritetingame medicinos žurnale "Lancet".

Sputnik radijo eteryje politologas, istorijos mokslų kandidatas, žurnalo "Archont" vyriausiasis redaktorius Antonas Bredichinas išsakė nuomonę, kad už Virtumer-Hohe pareiškimų slypi politika ir nesąžininga konkurencija.

"Jau yra tiek daug informacijos apie mūsų vakciną, kad specialistu tampa net žmogus, kuris visiškai neišmano medicinos ar biologijos. Juolab jos (Virtumer-Hohe) lygio ir padėties. Čia, ko gero, slypi konkurentų įsikišimas. Be to, šiandien tam tikrų šalių politikai kalba "pagal pasaulinių politikų užsakymą" — tų, kurie tikrai kontroliuoja šį procesą", — sako Antonas Bredichinas.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Sputnik V, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Vakcinacija emocijose: kaip žmonės reaguoja į skiepus prieš COVID-19
Japonijoje nuo kovo 5 dienos nustatyti aštuoni anafilaksijos atvejai nuo Pfizer vakcinos
SAM papasakojo apie šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius
Ust-Lugos uostas

Paaiškėjo, kiek Baltarusijos naftos produktų jau perkrauta per Rusiją

(atnaujinta 12:01 2021.03.09)
Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos jūrų uostus. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 m. Rusijos jūrų uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Kovo pradžioje Mozyrio naftos perdirbimo gamykla perkrovė eksportui 7000 tonų Baltarusijos naftos produktų į Rusijos Ust-Lugos uostą, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos transporto ministro Vitalijaus Saveljevo pareiškimą.

"Kovo mėnesį turėjo prasidėti Baltarusijos naftos produktų pristatymai Rusijos pusės adresu. Šių metų kovo 5 d. Baltarusijos Mozyrio naftos perdirbimo gamykla į Rusiją perkrovė 3,4 tūkst. tonų benzino, kuris pristatomas į Ust-Lugos uostą operatoriui "Portenergo", — žurnalistams pasakė Saveljevas.

Pasak jo, iš tos pačios naftos perdirbimo gamyklos kovo 6 dieną buvo perkrauta antroji naftos produktų partija "Taip pat... mazuto krovinys, kurį Baltarusijos pusė kovo 6 dieną atsiuntė iš tos pačios Mozyrio naftos perdirbimo gamyklos (tai yra 3,6 tūkst. tonų). Rusijos pusės operatorius — "Peterburgo naftos terminalas" ir Sankt Peterburgas Jūrų uostas", — pareiškė ministras ir pridūrė, kad iš Rusijos pusės pervežimų geležinkeliais operatorius yra "Federalinė krovinių kompanija".

Rusijos Federacija ir Baltarusija vasario 19 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos jūrų uostuose, esančiuose Baltijos jūroje, perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių, įskaitant iki 3,5 mln. tonų 2021 metais, 3,2 mln. tonų 2022 metais ir 3,1 mln. tonų 2023 metais. Kalbama apie tokius krovinius kaip mazutas, benzinas ir nafta.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusių metų rugpjūtį paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač į Ust-Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, pasakojo, kad aptariama galimybė perkelti naftos srautus iš Baltijos šalių uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust-Luga, Primorskas, Visockas, Sankt Peterburgas).

Tegai:
naftos produktai, nafta, Baltarusija, Rusija