JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida sužinojo, kaip CŽV galėjo manipuliuoti Trampu "Skripalių byloje"

69
(atnaujinta 12:53 2019.04.17)
Anot "The New York Times", Gina Haspel, vėliau tapusi žvalgybos valdybos vadove, parodė prezidentui "nukentėjusių" vaikų ir nugaišusių paukščių nuotraukas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas iš pradžių nenorėjo išsiųsti 60 Rusijos diplomatų dėl pernai įvykusio skandalo, susijusio su buvusio GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu, tačiau persigalvojo po CŽV direktorės Ginos Haspel tikinimų.

Apie tai praneša JAV laikraštis "The New York Times" su nuoroda į šaltinius JAV specialiosiose tarnybose.

Kaip rašoma straipsnyje, 2018 metų kovą, po britų pareiškimų, kad Skripaliai buvo apnuodyti Solsberyje ir hospitalizuoti, Trampas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Amerikos specialiųjų tarnybų vadovais. Jau tada Londonas reikalavo griežtų priemonių Maskvos atžvilgiu ir daugelio Rusijos diplomatų išsiuntimo, tačiau JAV prezidentas buvo nusiteikęs skeptiškai.

"The New York Times" duomenimis, Trampas, nepatenkintas nuolatiniais informacijos nuotėkiais iš specialiųjų tarnybų į žiniasklaidą, ramiai reagavo į "idėją nubausti išdavikus".

Anot leidinio, Haspel, kuri tuo metu ėjo CŽV vadovo pavaduotojos pareigas, išvardijo prezidentui priemones, kurių būtų galima imtis Rusijos atžvilgiu; tarp jų buvo ir ambasados ​ pareigūnų išsiuntimas.

Po to CŽV vadovo pavaduotoja pareiškė, kad Skripaliai neva buvo ne vienintelės aukos. Kaip "įrodymą" Haspel parodė Trampui nuotraukas, kuriose pavaizduoti neva nuo nervus paralyžiuojančios medžiagos "nukentėję" vaikai, be to, parodė paukščių, kurie nugaišo neva dėl tos pačios priežasties, nuotraukas.

"The New York Times" duomenimis, JAV prezidentas ilgą laiką tyrinėjo nuotraukas, ​​o posėdžio pabaigoje patvirtino griežtas priemones prieš Maskvą.

Anksčiau žiniasklaida jau pranešė, kad Trampas ne iškarto sutiko išsiųsti Rusijos diplomatus. Praėjusių metų balandį laikraštis "The Washington Post" pranešė, kad amerikiečių lyderis ėmėsi tokios priemonės su sąlyga, kad tą patį padarys ir ES šalys.

Skripalių byla ir diplomatinis skandalas

Kaip tvirtina Didžiosios Britanijos valdžia, Sergejus Skripalis, nuteistas Rusijoje už išdavystę, ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Solsberyje 2018 metų kovo 4 dieną. Po to kilo didelis tarptautinis skandalas. Londonas, nepateikdamas jokių įrodymų, kaltina Rusiją prisidėjimu prie incidento, Maskva kategoriškai tai neigia.

2018 metų kovo viduryje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei pareiškė, kad Londonas išsiunčia 23 Rusijos diplomatus ir stabdo aukšto lygio dvišalius kontaktus. Kovo pabaigoje tapo žinoma, kad Vašingtonas taip pat nusprendė išsiųsti Rusijos diplomatinių agentūrų darbuotojus, iš viso 60 žmonių — 48 diplomatinės misijos ir 12 JTO misijos darbuotojų.

69
Tegai:
Donaldas Trampas, Rusija, Sergejus Skripalis, "Skripalių byla", JAV
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (110)
Dar šia tema
Skripalis nepatikėjo, kad Rusija kalta dėl jo apnuodijimo
Putinas pavadino Skripalį niekšu ir tėvynės išdaviku
Skripalis atsisakė persikelti į JAV
Skripalio motina prašo pripažinti jos sūnų dingusiu be žinios
Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų, archyvinė nuotrauka

VRK patvirtino balsavimo dėl Rusijos Konstitucijos pataisų rezultatus

(atnaujinta 13:31 2020.07.03)
Balsavimas vyko nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos. Suskaičiavus buvo paskelbta, kad rinkimuose dalyvavo 67,97 proc. rinkėjų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Rusijos vyriausioji rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų rezultatus, pranešė RIA Novosti.

Posėdis vyko penktadienį. Jo metu buvo pasirašytas galutinis protokolas.

Pasak VRK pirmininkės Elos Pamfilovos, už pataisas nubalsavo daugiau nei pusė Rusijos piliečių, todėl jos laikomos priimtomis.

Anot jos, 109 190 337 rinkėjai buvo įtraukti į balsavimo dalyvių sąrašus. Dalyvavo 74 215 555 žmonės.

Pamfilova pridūrė, kad "balsavimas vyko maksimaliai demokratiškai".

"Pasibaigus visiems balsavimo etapams, galima padaryti pagrindinę išvadą — mes susitvarkėme su pagrindinėmis užduotimis, kurias ne kartą nustatėme kampanijos metu, susitvarkėme su stebėtojais, teisėsaugos pareigūnais ir žiniasklaidos atstovais. Svarbiausia, kad visą mūsų veiklą palaikė patys Rusijos piliečiai", — sakė ji.

VRK pavaduotojas Nikolajus Bulajevas teigė, kad balsavimo metu, nepaisant provokacijų, nebuvo padaryta jokių pažeidimų.

Balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų vyko birželio 25–liepos 1 dienomis. Apdorojus 100 procentų biuletenių, buvo paskelbta, kad balsavime dalyvavo 67,97 procento rinkėjų. Už pataisų priėmimą balsavo 77,92 proc., prieš — 21,27 proc.

Tegai:
pataisos, Konstitucija, Rusija
Eduardas Filipas, archyvinė nuotrauka

Prancūzijos ministras pirmininkas atsistatydino

(atnaujinta 13:14 2020.07.03)
Praėjusį sekmadienį Filipas, po antrojo savivaldybių rinkimų turo rezultatų, buvo išrinktas Havro miesto meru

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas prezidentui Emanueliui Makronui pateikė atsistatydinimo raštą, kurį valstybės vadovas patvirtino, teigiama penktadienį Eliziejaus rūmų išplatintame komunikate.

"Šiandien Eduardas Filipas atsistatydino iš Vyriausybės vadovo posto, prezidentas priėmė (prašymą)", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Ten pažymima, kad Filipas tęs "su vyriausybės nariais einamuosius reikalus iki naujos Vyriausybės paskyrimo".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Vakar interviu su regioniniais leidiniais Prancūzijos prezidentas paskelbė "naują komandą" Vyriausybėje, patvirtindamas žiniasklaidoje aptartą versiją apie artėjančius Prancūzijos kabineto sudėties pokyčius, tačiau nepatikslino, ar ministras pirmininkas Filipas liks eiti šias pareigas.

Praėjusį sekmadienį Filipas po antrojo savivaldybių rinkimų turo buvo išrinktas Havro uostamiesčio meru. Filipas šias pareigas jau ėjo nuo 2010 metų iki 2017 metų gegužės, kol buvo paskirtas ministru pirmininku.

Remiantis "Harris Interactive" atlikta internetine apklausa, tarp 2133 vyresnių nei 18 metų žmonių, 55 procentai prancūzų nori, kad Filipas liktų ministru pirmininku. Dar 44 procentai palaikė naujo ministro pirmininko paskyrimą, likę respondentai susilaikė.

Anot "France-Presse", naujojo Prancūzijos ministro pirmininko, kuris pakeis penktadienį atsistatydinusį Filipą, vardas bus paskelbtas artimiausiu laiku.

Tegai:
ministras pirmininkas, Prancūzija
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Pasieniečiai išgelbėjo geležinkelio pervažoje užstrigusį automobilį ir jo vairuotoją

(atnaujinta 13:58 2020.07.03)
Automobilis užstrigo geležinkelio pervažoje, per kurią netrukus turėjo pravažiuoti krovininis sąstatas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Kybartuose pasieniečiai išgelbėjo automobilį "VW Passat" ir jį vairavusią Vilkaviškio rajono gyventoją, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį VSAT pareigūnai tarnybiniu visureigiu "Toyota Land Cruiser" važiavo Kybartų pakraštyje esančia gatve, per kurią eina geležinkelio linija.

VSAT
© Sputnik / Александр Липовец

Ant geležinkelio pervažos jie pastebėjo stovintį automobilį "VW Passat". Kaip išaiškėjo, jį vairavusi 69-erių Vilkaviškio rajono gyventoja važiuodama per  pervažą per daug pasuko į dešinę. Mašina slystelėjo nuo važiuojamosios betoninės dalies, todėl buvo prakirsta priekinė dešinioji padanga. Automobilio priekinė dalis nusėdo ant pervažos, o "VW Passat" užstrigo ant betono ir bėgių.

Pasieniečiai žinojo, kad netrukus čia turi važiuoti krovininis traukinys. VSAT pareigūnai iškart apie incidentą informavo Kybartų geležinkelio stoties budėtoją, kad šis įspėtų mašinistą, o patys nuskubėjo nuo bėgių stumti ant pervažos pakibusį "VW Passat". Tačiau, jiems to padaryti nepavyko nei rankomis, nei prikabinus trosą prie prie savo visureigio. nes "VW Passat" tvirtai rėmėsi į betoną.

Po ko prie pervažos atskubėjo dar vienas miesto pasieniečių ekipažas ir atbėgo keli vietiniai gyventojai. Vienas pasienietis liko prie "Toyota Land Cruiser" vairo, o kiti VSAT pareigūnai su vietos gyventojais rankomis pakėlė "VW Passat" priekinę dalį. Tuomet šį automobilį trosu VSAT visureigis nutraukė nuo pervažos į saugią vietą.

Krovininio sąstato mašinistas likus kelioms minutėms kelio iki Kybartų geležinkelio stoties spėjo gauti pranešimą apie įstrigusį automobilį, todėl laiku sumažino greitį ir nenumušė "VW Passat".

Tegai:
automobilis, geležinkelis, pasienietis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sučiupo Rokiškio gyventoją, gabenusį kontrabandą už 38 tūkst eurų
Lietuvos pasieniečiai už ES lėšas atnaujino savo transporto parką
Iš Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje