Dronas

Dronas sutrikdė Londono Gatviko oro uosto darbą

61
(atnaujinta 08:30 2019.04.29)
Nepilotuojamą aparatą pastebėjo ir apie jį informavo iš Amsterdamo skridusio lėktuvo kapitonas

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Keletas skrydžių buvo nukreipti į Stanstedo oro uostą iš Londono Gatviko oro uosto sekmadienį, po to, kai virš pastarojo buvo pastebėtas nepilotuojamas aparatas, praneša "Daily Mirror".

Videofaktas: kaip dronai stebi Vilnių žiemą
YouTube / VilniusVideo / Dronai padeda stebėti miesto priežiūrą žiemą

Anot leidinio, į Stanstedo oro uostą buvo nukreipti skrydžiai iš Barselonos, Amsterdamo ir Herakliono.

Pažymima, kad iš Amsterdamo skridusio oro linijų bendrovės "EasyJet" lėktuvo kapitonas pranešė, kad arti jų yra dronas.

Gatviko oro uosto darbas labai sutriko praėjusių metų gruodį: naktį į 20 dieną visi skrydžiai Gatviko oro uoste buvo sustabdyti dėl informacijos apie du dronus, skidusius virš aerodromo. Kitą dieną oro uostas negalėjo atnaujinti darbo dėl naujų nepilotuojamų transporto priemonių atsiradimo. Atšaukti skrydžiai paveikė daugiau nei šimtą tūkstančių žmonių. Pažymėta, kad incidentas su oro uosto darbą sutrikdžiusiais dronais nesusijęs su terorizmu.

Panašių problemų turėjo ir kitas Londono oro uostas — Hitrou, jis taip pat laikinai sustabdė skrydžius dėl nenustatyto nepilotuojamo aparato.

61
Tegai:
oro uostas, Londonas, dronas
Dar šia tema
Lietuvoje nuo rugsėjo bus rengiami dronų specialistai
Baltarusiai dronu bandė skraidinti į Lietuvą 100 pakelių cigarečių
Saudo Arabijoje madų demonstravime vietoj modelių išskrido dronai
Ispanijoje dronas išgelbėjo skendusią moterį
Twitter išmaniajame įrenginyje

Amerikos socialiniai tinklai didina cenzūrą: Twitter įvedė sankcijas RIA Novosti

(atnaujinta 11:50 2020.09.28)
Anksčiau Twitter tokiu pačiu būdu blokavo RT ir Sputnik profilius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Twitter žengė dar vieną žingsnį kontroliuodama Rusijos informacinį lauką — pašalino RIA Novosti paskyrą iš paieškos lauko, praneša RIA Novosti.

Vartotojai, kurie anksčiau neužsiprenumeravo agentūros puslapio, dabar negalės jo rasti nei Rusijoje, nei kitose šalyse. Anksčiau Twitter tokiu pačiu būdu blokavo RT ir Sputnik profilius.

"Mes tokius Twitter apribojimus laikome žiniasklaidos cenzūros veiksmu, kurį tiesiogiai draudžia Rusijos Konstitucija. Socialinis tinklas nereaguoja į mūsų prašymus ir nepaaiškina savo sprendimų", — sakė naujienų agentūros "Rossija segodnia" spaudos tarnyba.

Rugpjūčio mėnesį Twitter vadovybė paskelbė, kad žymės vyriausybės kontroliuojamas žiniasklaidos paskyras. Tiesa, tai galioja ne visiems.

"Tokio ženklo nerasite šalia "Amerikos balso" arba "Radio Svoboda". Tačiau asmeninėje Margaritos Simonian paskyroje yra ženklas "Valstybinis leidinys". Tai tokia ta lygybė ir teisingumas. Ir, žinoma, teisinga "žodžio laisvė", kurgi be jos. Prašome laikyti šį pranešimą kreipimusi į "Roskomnadzor", — pridūrė spaudos tarnyba.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Twitter
Dar šia tema
Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  
Rusijos senatorius pasiūlė draudimą transliuoti RT Baltijos šalyse aptarti ETPA
Rusijoje palygino RT draudimą Latvijoje su TSRS kova su "priešų balsais"
Geltonųjų liemenių protestai Paryžiuje, archyvinė nuotrauka

Lukašenka patarė Makronui atsistatydinti pačiam, primindamas apie "geltonąsias liemenes"

(atnaujinta 10:29 2020.09.28)
Emanuelio Makrono teigimu, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų palikti savo postą. Lukašenka atsakydamas priminė Makronui apie "geltonąsias liemenes" ir pažymėjo, kad pagal Prancūzijos lyderio logiką, jam pats laikas atsistatydinti

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione, praneša RIA Novosti

Anksčiau Makronas interviu laikraščiui "Le Journal du Dimanche" sakė, kad Baltarusijoje yra valdžios krizė, kuri "negali priimti demokratijos logikos ir bando išsilaikyti jėga", todėl prezidentas Lukašenka turi palikti savo postą.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pakomentavo Makrono žodžius, primindamas jam apie vykstančius "geltonųjų liemenių" protestus Prancūzijoje.

"Būdamas šalies prezidentu, vadovaudamasis paties pono Makrono principais, noriu pasakyti, kad pats Prancūzijos prezidentas, remiantis jo logika, turėjo atsistatydinti prieš dvejus metus, kai Paryžiaus gatvėse pasirodė "geltonosios liemenės", — sakė Lukašenka. 

Primename, kad rugpjūčio 9 dieną, iškart po prezidento rinkimų, kuriuose, CRK duomenimis, laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų, Baltarusijoje prasidėjo masinės protesto akcijos. Opozicija šių rezultatų nepripažįsta ir nugalėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

"Geltonųjų liemenių" protestai Prancūzijoje prasidėjo 2018 metų lapkričio viduryje, kai apie 290 000 protestuotojų išėjo į Prancūzijos miestų gatves, protestuodami prieš kuro kainų didinimą.

Masinius protestus lydėjo riaušės ir susirėmimai su policija. Iš pradžių buvo pranešta apie daugiau nei 400 sužeistųjų, 14 sunkiai sužeistų ir vieną žuvusįjį.

Prancūzijos valdžia nuo 2019 metų atšaukė kuro mokesčių padidinimą, tačiau protestuotojų tai netenkino ir jie pradėjo reikalauti padidinti perkamąją galią, be to, reikalavo vyriausybės atsistatydinimo.

Po dvejų metų "geltonųjų liemenių" protestai tęsiasi. Rugsėjo 12 dieną per mitingą Paryžiuje protestuotojai mėtė akmenis į policijos pareigūnus. Buvo sulaikyta apie 200 žmonių. 17-ajame Paryžiaus rajone policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Emanuelis Makronas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Facebook, archyvinė nuotrauka

Europa liks be Facebook'o: prasidėjo karas dėl informacinio suvereniteto

(atnaujinta 14:23 2020.09.28)
Užsienio žurnalistai kaltina Kiniją ar Rusiją autoritarizmu — tai yra ilgalaikė mūsų kolegų vakariečių praktika. Tačiau laikas nuo laiko Vakarų žiniasklaidoje pastebimas vos užslėptas pavydas, kylantis iššūkių, kurie yra būdingi Vakarams, kontekste

Ir jei koronaviruso epidemijos Kinijoje ir Rusijoje malšinimo ir įveikimo atvejais Vakarų žiniasklaidos priemonės akivaizdžiai neigia pasiekimus šioje srityje, tai kovos tarp globalių interneto milžinų ir vyriausybės struktūrų neigimas jau nebeveikia.

Dar vieno skandalo tarp ES valdžios institucijų ir amerikiečių kompanijos Facebook kontekste britų "The Guardian" autorius užduoda provokuojamus klausimus: ar šiuolaikinės neoliberalios demokratijos pajėgios kovoti su Amerikos IT milžinais, ar galimybė apginti valstybės interesus ir apsaugoti savo piliečių duomenis yra "autoritarinių šalių" privilegija?

Konflikto esmė yra susijusi su tuo, kad Facebook apskritai atsisako paisyti Europos teisės aktų tokia forma, kokia juos supranta Europos (konkrečiai Airijos) valstybės reguliavimo institucijos. Europos Sąjunga kuo griežčiau reikalauja, kad Europos vartotojų duomenys nebūtų perduodami JAV, o ES būtų priimami atitinkami įstatymų leidybos normatyvai, kurių praktiškai visuomet nepaiso Amerikos IT gigantai, kurie (tikriausiai remdamiesi politine ir diplomatine Vašingtono priedanga) kyla iš jų faktinio eksteritorialumo.

Kova su tokiu elgesiu vyksta ne tik vartotojų duomenų teisingumo kontrolės srityje, bet ir mokesčių mokėjimuose: būtent prezidento Makrono bandymas priversti Facebook ir kitas Amerikos interneto bendroves mokėti mokesčius, uždirbtus Prancūzijos rinkoje, Prancūzijai, pablogėjus ekonominiams JAV ir Europos Sąjungos santykiams, taip pat kelia abipusių baudžiamųjų priemonių ir apsaugos tarifų, kurie iš tikrųjų yra ekonominės sankcijos, grėsmę.

Pabrėžtina, kad šį kartą, susidūręs su Airijos reguliuotojo reikalavimais, Facebook Europos segmento mokesčių optimizavimo sumetimais pasirinko grasinimų taktiką, kurią "The Guardian" apibūdina kaip grasinimą "susirinkti žaisliukus ir išeiti". "Business Insider" apibūdino Facebook poziciją konkrečiau: "Facebook" pareiškė, kad gali nutraukti savo pagrindinės programėlės ir Instagram veikimą Europoje dėl naujų taisyklių, turinčių įtakos duomenų perdavimui iš Europos Sąjungos į JAV".

Bendrovės atstovė pabrėžia, kad šis pareiškimas (žurnalistai jį išgavo iš teismo dokumentų, kur Facebook ginčija atitinkamų Airijos reguliavimo institucijų įsakymą) nėra grasinimas, kad programėlės išeis iš Europos Sąjungos, o tik nurodo, kad Facebook ir Instagram programoms reikia perduoti Europos vartotojų duomenis į JAV.

Europos kritikų požiūriu ši pozicija skamba gana neįtikinamai. Jų manymu, Facebook jau pralaimėjo kovą dėl Europos pasitikėjimo.

Pavyzdžiui, "The Guardian" kolumnistas yra labai nepatenkintas tuo, kad Europos duomenų perdavimo kanalas į JAV nebus nutrauktas tuoj pat ir kad byla pateks į teismą: "Aš, kaip neprofesionalus skaitytojas, manau, kad čia slypi daugybė techninių problemų, kurios privers teisininkus dirbti ištisus mėnesius, o gal ir metų metus. Šiuo atveju Europos vartotojų duomenys ir toliau laisvai plūsta iš Facebook serverio į JAV, kur jie bus atviri specialiosioms ir kitoms šios šalies tarnyboms — jiems bus taikoma ne tokia griežta priežiūra, negu tuo atveju, jei jie būtų saugomi Europos serveriuose."

Prieš keletą metų vieno amerikiečių ambasadoriaus skambučio būtų pakakę apsaugoti Amerikos kompaniją, tačiau dabar, esant sąlygoms, kai Europos Sąjunga (daugiausia dėl Prancūzijos ir Vokietijos pastangų) tiesiogine prasme "graužia" atskiros pasaulio politikos subjekto statusą, Amerikos diplomatų įsikišimas tik pablogintų situaciją.

Tačiau kadangi seni įpročiai sunkiai miršta, galima manyti, kad jie bandys paveikti Airijos teismo sprendimą (o konfliktas, nors ir kitokio pavidalo, tam tikromis aplinkybėmis gali pasiekti net aukščiausią teismą ne tik Airijoje, bet ir Europos Sąjungoje). 

Neįmanoma nepastebėti fakto, kad Europos pareigūnai tiesiogiai rodo nepasitikėjimą Amerikos kompanijomis ir gana griežtai propaguoja koncepciją, kurią galima pavadinti "skaitmeniniu suverenitetu" arba "duomenų suverenitetu". Labai mažai tikėtina, kad net Facebook ir Instagram pasitraukimo iš Europos rinkos grėsmė turės įtakos Europos pozicijai. Atvirkščiai, dabartinėmis sąlygomis Amerikos kompanijos turės prisitaikyti prie Europos reguliuotojų reikalavimų.

Šiame kontekste situacija panaši į Donaldo Trampo veiksmus. Jis savo reiderio ataką prieš Kinijos socialinį tinklą TikTok motyvuoja būtinybe apsaugoti Amerikos vartotojų duomenis nuo patekimo į Kinijos vyriausybinių agentūrų rankas, ir, skirtingai nei Europos Sąjungoje, Vašingtonas reikalauja pakeisti nuosavybės struktūrą, o ne tik konkrečių serverių vietą.

Kai 2015 metais Rusijoje buvo priimtas atnaujintas įstatymas "Dėl asmens duomenų", Rusijos įstatymų leidėjų veiksmų kritikai teigė, kad internetas turėtų būti nemokamas ir kad tokio pobūdžio įstatymai yra Rusijos autoritarizmo, techninio atsilikimo ir civilizacijos degradacijos ženklas. Praktiškai paaiškėjo, kad tiek Europos Sąjunga, tiek JAV, nors skirtingomis formomis, bet veikia tuo pačiu principu, o Rusijos reikalavimai saugoti duomenis Rusijoje, taip pat bausmės už šių normų pažeidimą yra labai švelnios, palyginti su siaubingomis Europos ar Amerikos taikomomis baudomis.

Galbūt atėjo laikas perimti tam tikrą dalį Europos patirties šiuo klausimu ir suteikti Rusijos reguliavimo institucijoms daugiau galimybių priversti Amerikos įmones griežtai laikytis Rusijos įstatymų. Ir visai įmanoma reaguoti į grasinimus pasitraukti iš Rusijos rinkos europietiškai: visišku, absoliučiu Rusijos užjūrio partnerių norų nepaisymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Facebook