Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Politologas: Makronas Baltijos šalių prisijungimą prie Šengeno pripažino klaida

532
(atnaujinta 10:48 2019.04.29)
Prancūzijos politologas Nikolas Šarasas pakomentavo valstybės vadovo Emanuelio Makrono pareiškimą dėl būtinybės peržiūrėti Šengeno zoną

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Neseniai spaudos konferencijoje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Šengeno sutartis neveiksminga, todėl ji turi būti persvarstyta ir, galbūt, iš jos reikia pašalinti keletą šalių, kurios negali užtikrinti bendrų sienų ir nedalyvauja migrantų paskirstyme.

Emanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Etienne Laurent

"Žmonės laikosi savo sienų sąskaita. Aš tikrai tikiu atviru patriotizmu, Prancūzija, kuri suspindės tarptautinėje arenoje. Bet jei norime būti atviri, turite turėti sienas. Norint priimti, reikalingi namai. Tai reiškia, kad mums reikia sienų, mums reikia taisyklių", — pasakė Makronas.

Pasak Makrono, būtina "visiškai pertvarkyti" migracijos politiką. Jis neatmetė galimybės, kad šalys, kurios nepanorės išeiti iš Šengeno zonos, vis tiek atsidurs už jos ribų.

Savo pareiškimu Makronas, iš esmės, pripažino, kad Baltijos šalių ir Višegrado grupės (Lenkija, Slovakija, Čekija ir Vengrija) įtraukimas į Šengeno zoną buvo klaida, mano Prancūzijos politologas Nikolas Šarasas.

"Makronas, iš esmės, pripažino, kad Baltijos šalių ir Lenkijos, kaip ir visos Višegrado grupės, buvo negalima įtraukti į Šengeną, nes tai yra konservatyvios šalys, ir jų patriotizmas nesuderinamas su atvirų sienų politika", — pasakė politologas "Baltnews".

Jo nuomone, Makrono pareiškimas dėl Šengeno zonos mažinimą "prieštarauja jo globalistinei liberaliai politikai ir žymi tautų vaidmens sugrįžimą į tarptautinę areną".

Prancūzijos prezidentas ne kartą kreipėsi į savo žmones ir visus europiečius su emocingais, bet gana miglotais šūkiais. Šių metų kovo mėnesį jis kreipėsi į Europos Sąjungos šalių gyventojus su šūkiu "atnaujinti" Europą, apsaugoti bendras Europos vertybes ir atsispirti krizei.

Prancūzijos lyderis taip ir nenurodė Europos vienybės "pagrindinių priešų", tačiau pasakė, kad be Europos Sąjungos nė viena žemyno šalis negalėtų atsispirti didžiųjų valstybių "agresyvioms strategijoms", negalėtų išlaikyti suvereniteto "skaitmeninių gigantų" akivaizdoje.

Prancūzijos prezidentas pasiūlė sukurti bendrą Europos vidaus reikalų ministeriją, vieną pasienio ir imigracijos tarnybą, parengti ir pasirašyti susitarimą dėl gynybos ir saugumo, įskaitant įsipareigojimą dėl abipusės apsaugos agresijos atveju, padidinti karines išlaidas, bendradarbiauti su NATO ir suformuoti Europos saugumo tarybą, dalyvaujant Didžiajai Britanijai.

532
Tegai:
Šengenas, Baltijos šalys, Prancūzija, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Makronas: JAV pasitraukimas iš branduolinio susitarimo kelia grėsmę Europos saugumui
Makronas pasiūlė sukurti vieningą Europos kariuomenę
Makronas: Europa ėmėsi apsaugos priemonių "kietojo Brexit" atveju
Žalia mėsa, archyvinė nuotrauka

Mėsos gabalas ant pjaustymo lentos "atgijo" ir šokiravo interneto vartotojus

(atnaujinta 16:52 2020.08.09)
Mergina nufilmavusi šį vaizdo įrašą parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau pamačiusi, kad mėsa pulsuoja, išsigando ir persigalvojo

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Internete populiarėja vaizdo įrašas, kuriame mėsos gabalas ant pjaustymo lentos pradeda judėti, rašo RIA Novosti.

Vaizdo įrašą "Twitter" paskelbė vartotoja pasivadinusi "Yo! Artist". Ji parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau, kai mėsa pradėjo pulsuoti, ji išsigando ir persigalvojo.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 14 tūkst. pasidalinimų, beveik 21,5 tūkst. "patinka".

Daugelis socialinio tinklo vartotojų komentaruose rašė, kad tikrai pasibaisėjo šiuo vaizdo įrašu. Kiti pažymėjo, kad nieko čia baisaus ir paaiškino, kad visa tai susiję su nervų galūnėmis, kurios kurį laiką funkcionuoja šviežioje žalioje mėsoje.

Tegai:
vaizdo įrašas, mėsa
Koronaviruso testai

Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą

(atnaujinta 09:59 2020.08.09)
Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę jautėsi blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Japonijos mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip panaudoti šlapimo tyrimą norint nustatyti, ar koronavirusas sukels sunkią COVID-19 formą. Apie tai pranešė televizijos kanalas NHK.

Japonijos nacionalinio tarptautinių medicinos tyrimų centro darbuotojai ištyrė ryšį tarp inkstų pažeidimo žymenų — L-FABP baltymų, esančių šlapime, turinčio mažai deguonies, koncentracijos — su pacientų, sergančių COVID-19 liga, simptomų pokyčiais, kurie iš pradžių praėjo silpna forma.

Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę pasijuto blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos.

Tuo tarpu simptomų pablogėjimo nepastebėta dar 28 žmonėms, kurių L-FABP koncentracija šlapime neviršijo normos.

Be to, padidėjusi L-FABP baltymo, kuris suriša kepenų riebalų rūgštis, koncentracija savaime perspėja apie ūmų inkstų pažeidimą, kuris kelia komplikacijų riziką.

Manoma, kad L-FABP lygis sveikų žmonių šlapime yra 16 nanogramų mililitre.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
 Antanas Smetona

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 10-osios šventės

(atnaujinta 22:28 2020.08.06)
Šią dieną 1874 metais Užulėnyje gimė tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona

Rugpjūčio 10 yra 222-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais – 223-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 143 dienos.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, švenčiama Visagino miesto gimimo diena

Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo tik keli kaimai. Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 metų vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena, kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena.

Rugpjūčio 10 dieną taip pat  švenčiama Tarptautinė apatinių drabužių diena. Šia proga Brazilijoje rengiamas mados festivalis, kuriame daugiau nei 1000 gamintojų pristato apatinių drabužių kolekcijas. Šią dieną Amerikoje organizuojamos akcijos, kurių metu žmonės į gatves išžygiuoja su apatiniais drabužiais. 

Rugpjūčio 10 dieną senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.

Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Buvo persekiojamas už krikščionybės skelbimą ir mirtinai nukankintas ant įkaitintų geležinių grotų. Mirė 258 m. Liaudyje tikima, kad jis saugo namus nuo gaisrų. Jis dar laikomas virėjų ir bibliotekų globėju.

Be to, katalikai šią dieną mini Šv. Dominyką. 1195 metais jis buvo įšventintas kunigu, tapo Osmos katedros kanauninku, garsėjo pamokslais.

Šv. Dominykas gyveno nusižeminęs savanoriškame skurde, nuolat kalbėdamas su Dievu arba apie Dievą. Trokšdamas tikėjimo skelbimui naujų formų, įsteigė Pamokslininkų ordiną. Kad Bažnyčioje atsinaujintų apaštalinio gyvenimo forma, skatino savo brolius malda, studijomis ir pamokslais tarnauti artimui. Jo įkurta vienuolija vadinama "Pamokslininkų ordinu", nors paprastai žinoma kaip Dominikonų ordinas.

Savo vardadienius rugpjūčio 10 dieną švenčia Aistė, Astorija, Astra, Aurimas, Laurynas ir Normantas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1874 metais Užulėnyje gimė Antanas Smetona, tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas. 

1908 metais gimė Albinas Andrulionis, lietuvių poetas, prozininkas.

1943 metais gimė  lietuvių poetė Ona Baliukienė-Pranckevičiūtė bei Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, žurnalistas, rašytojas Stasys Kašauskas.

Ši diena pasaulio istorijoje

Šią dieną 1913 metais baigėsi Antrasis Balkanų karas: Bulgarijos, Rumunijos, Serbijos, Juodkalnijos ir Graikijos atstovai pasirašė Bukarešto Sutartį, kuria užbaigė karą.

2003 įvyko pirmosios "kosminės vestuvės" – Tarptautinės kosminės stoties vadas Jurijus Malenčenka buvo kosmose, o juo nuotaka Jakaterina Dmitrijeva – Žemėje.

Tegai:
Antanas Smetona, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai