Petras Porošenko

Teismas gali uždrausti Porošenko išvykti Ukrainos

77
(atnaujinta 15:48 2019.05.17)
Kaip pažymėjo oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, galimas draudimas išvykti būtų "deramu elgesiu"

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Kijevo apygardos administracinis teismas pradėjo bylą, kuri numato uždrausti išvykti iš Ukrainos dabartiniam prezidentui Petro Porošenko ir kai kuriems kitiems aukščiausiems pareigūnams, praneša RIA Novosti.

Balandžio pabaigoje Kijevo apygardos teismas priėmė svarstymui ieškinį dėl draudimo Porošenko ir dar beveik dviem šimtams Ukrainos pareigūnų išvykti už šalies ribų. Netrukus šią iniciatyvą palaikė išrinkto prezidento Vladimiro Zelenskio būstinė, tačiau procesas nebuvo pradėtas.

Sąraše yra 180 žmonių

Kaip paaiškėjo penktadienį, teismas pradėjo procedūrą. Tarp atsakovų — Nacionalinė policija, Ukrainos saugumo tarnyba, Valstybės pasienio tarnyba. Jų aukščiausiems pareigūnams gali būti uždrausta išvykti iš šalies po parlamento ir prezidento rinkimų. Be to, apribojimas gali būti taikomas "tretiesiems asmenims".

"Tarp trečiųjų asmenų, be Porošenko, Parubijaus (Aukščiausiosios Rados pirmininkas — Sputnik) ir Groismano (Ukrainos ministras pirmininkas — Sputnik), nurodyta daugiau nei 50 prezidento frakcijos liaudies deputatų, daugiau kaip 40 Vyriausybės narių, Nacionalinės akcinės bendrovės "Ukrainos Naftogaz" valdybos pirmininkas, taip pat Aukščiausiojo teismo teisėjai ir Aukščiausiosios kvalifikavimo teisėjų kolegijos nariai", — pranešė teismas.

Ieškinys iš viso pateiktas 180 asmenų.

Deramas elgesys

Po to, kai paaiškėjo, kad teismas pradėjo procesą, jį pakomentavo oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

"Deramas elgesys su nacionalistais: manote, kad Ukraina yra svarbiausia — gyvensite ten be teisės išvykti", — pakomentavo Zacharova žinią savo Facebook paskyroje.

77
Temos:
Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (99)
Dar šia tema
Vakarai dėkoja Porošenko už Ukrainos ekonomikos sužlugdymą
Europos Komisijos atstovas netyčia pavadino Porošenko Pedro
"Ne šlubuojanti antis, o negyvas žąsinas" — Rados deputatas sukritikavo Porošenko
Gydytoja apžiūri pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 22:43 2020.07.14)
Pažymima, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius jos funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu, iš 69 šalių. Jie nustatė, kad 55 % atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies veiklos pokyčiai, o kas septintam pasireiškė sunkios disfunkcijos požymiai.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėsdami koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46 % žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13 % atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, multisisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbūs — jie padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą", — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas (Mark Dweck).

Jis pažymėjo, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19