Monakas, archyvinė nuotrauka

Atskleista, kur Europoje yra brangiausi ir pigiausi viešbučiai

78
(atnaujinta 23:59 2019.05.27)
Artėja karščiausias atostogų sezonas, pats laikas susimąstyti, kur galima pailsėti ir kartu neištuštinti savo piniginės

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Ekspertai išanalizavo apsistojimo Europos viešbučiuose išlaidas. Pigiausias apsistojimas turistų laukia Balkanuose, o viešbučio kambariai Monake ar Šiaurės Europos šalyse kainuos nemažą sumą, praneša "OneTwoTrip".

Rengdami reitingą, ekspertai suskaičiavo vidutinę vienos nakties kainą keturių žvaigždučių viešbučiuose. Taip pat buvo atsižvelgta į visas vietas, kur yra prieinamos tam tikros kategorijos apgyvendinimo galimybės, o ne tik sostinės.

Į šalių, kuriose už apgyvendinimą teks sumokėti mažiau 50 eurų, sąrašą pateko ne pačios populiariausios turistinės kryptys — Šiaurės Makedonija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina. Be to, santykinai pigų viešbučio kambarį galima atrasti Moldovoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.

Pirma, tarp šalių, kuriose yra didžiausios pragyvenimo išlaidos, — Monako kunigaikštystė. Nakvynė keturių žvaigždučių viešbutyje čia vidutiniškai kainuos apie 320 eurų.

Viena naktis Islandijos viešbučiuose, kurių dauguma yra sostinėje, kainuoja apie 153 eurus. Trečiojoje vietoje yra nedidelė Lichtenšteino kunigaikštystė. Naktis vietiniame viešbutyje vidutiniškai kainuos 140 eurų.

Šalių, kuriose vidutinė apsistojimo viešbutyje kaina yra gana aukšta, sąrašą sudaro Danija, Šveicarija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija ir Airija.

78
Tegai:
turizmas, viešbutis, atostogos
Dar šia tema
Specialistų patarimai, kaip užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu
Tyrimas: vidurinioji klasė Lietuvos ir Estijos gyventojų nuomone
"Hipsterių rojus": Britanijos "The Sun" parašė apie Vilnių
JAV oro uostas

Infektologas JAV pranešė apie COVID-19 mutaciją, kuri virusą daro dar užkrečiamesnį

(atnaujinta 11:15 2020.07.03)
Vakar JAV buvo užfiksuotas rekordinis koronaviruso atvejų skaičius. Iš viso šalyje susirgo daugiau nei 2,7 milijono žmonių

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. JAV vyriausiasis infekcinių ligų specialistas Anthony'is Fauci's pareiškė, kad egzistuoja koronaviruso mutacija, dėl kurios jis tampa užkrečiamesnis, tačiau su tuo susiję tyrimai dar nėra baigti.

"Duomenys rodo, kad yra įvykusi viena mutacija, iš tiesų leidžianti virusui geriau replikuotis ir galbūt lemianti didesnį virusinį krūvį... Vis dėl to atrodo, kad virusas replikuojasi geriau ir gali būti labiau užkrečiamas", — cituoja Faucį RIA Novosti.

Jis pažymėjo, kad tyrimai šiuo klausimu vis dar atliekami.

Trečiadienį JAV buvo užfiksuotas rekordinis koronaviruso atvejų per parą skaičius — 50 655.

Šiuos duomenis paskelbė Džonso Hopkinso universitetas, kuris daro skaičiavimus, remdamasis federalinių ir vietos valdžios institucijų informacija. Organizacijos duomenimis, JAV nustatyta daugiau nei 2,73 milijono koronavirusinės infekcijos atvejų, mirė 128,6 tūkst. žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 512 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, JAV
Dar šia tema
Lukašenka paskelbė pergalę prieš koronavirusą
Šeši pandemijos mėnesiai: kodėl Rusijai sekasi kovoti geriau nei kitiems
EK įvertino vaistų nuo koronaviruso platinimo ES situaciją
COVID-19

RF gynybos ministerija papasakojo apie savanorius, testuojančius vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 10:33 2020.07.03)
Vakcinų bandymai prasidėjo birželio 18 dieną. Vienas vakcinos komponentas buvo suleistas devyniems eksperimento dalyviams, kitiems devyniems — kitas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Savanoriai, dalyvaujantys vakcinos nuo koronaviruso, sukurtos su Rusijos gynybos ministerijos priežiūra, testavime, po dviejų savaičių jaučiasi gerai, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Preparatas Avifavir
Российский фонд прямых инвестиций (РФПИ)

"Praėjus dviem savaitėms po vakcinacijos, kurios klinikinius tyrimus vykdo Rusijos gynybos ministerija kartu su Epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centru "Gamalei", savanoriams nepageidaujamų reiškinių neužregistruota", — cituoja RIA Novosti pranešimą.

Kaip papasakojo ministerija, pirmosios grupės savanoriai, kuriems birželio 18 dieną buvo paskirta viena iš dviejų vakcinos sudedamųjų dalių, jaučiasi gerai ir neturi skundų dėl sveikatos. Per pastarąsias dvi savaites nepranešta apie rimtą šalutinį poveikį.

Be to, gerai jaučiasi ir antrosios grupės dalyviai, kurie pirmąjį vakcinos komponentą gavo birželio 23 dieną ir 21 parą pagal gautus rodiklius buvo įvestas antrasis komponentas, nėra jokių komplikacijų ar nepageidaujamų reakcijų.

Vakcinų bandymai prasidėjo birželio 18 dieną. Vienas vakcinos komponentas buvo suleistas devyniems eksperimento dalyviams, kitiems devyniems — antras. Birželio 23 dieną vakcina buvo suleista dar dvidešimčiai savanorių. Ši eksperimento dalyvių grupė vaistą gaus palaikomąja (busterine) doze — per tris savaites jiems pagal gautus rodiklius bus įvestas antrasis komponentas. Klinikinius tyrimus planuojama baigti iki liepos pabaigos.

Tegai:
vakcina, Rusijos gynybos ministerija, koronavirusas
Dar šia tema
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
ULAC vadovas atskleidė, nuo ko priklauso pandemijos pabaiga
PSO vadovas: pasaulyje kuriama 141 vakcina nuo COVID-19
Varšuva, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas

(atnaujinta 11:17 2020.07.03)
Kaip aiškina anko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc.

VILNIUS, liepos 3 - Sputnik. Žemos prekių kainos Lenkijoje dar iki krizes viliojo Lietuvos gyventojus, kurie apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Tačiau po koronaviruso Lenkijoje kainos tapo dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys.

Apie jas savo "Facebook" paskyroje pasakojo banko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc. Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje", – rašo ekonomistas.

Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos "atvažiuoja" pas lietuvius -  iš Lenkijos Lietuva importuoja kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportuoja savo produkcijos. 

"Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 metais pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų). Mažesnis PVM tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes pvz. pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų. Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. vs. 21 proc.", - rašo ekonomistas.

Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai ir kitoms Lenkijos kaimynėms, nes visos jos turi pasienio prekybos deficitą su Lenkija, yra stipresnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali sustiprinti du veiksniai. 

"Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja – ekonomikos pakilimo metu. Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą", – komentuoja ekonomistas. 

Mauricas teigia, kad belieka tikėtis, kad liepos 12 dieną vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Esą kitu atveju šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd, eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, Luminor, ekonomikos krizė, ekonomika, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė