Monakas, archyvinė nuotrauka

Atskleista, kur Europoje yra brangiausi ir pigiausi viešbučiai

78
(atnaujinta 23:59 2019.05.27)
Artėja karščiausias atostogų sezonas, pats laikas susimąstyti, kur galima pailsėti ir kartu neištuštinti savo piniginės

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Ekspertai išanalizavo apsistojimo Europos viešbučiuose išlaidas. Pigiausias apsistojimas turistų laukia Balkanuose, o viešbučio kambariai Monake ar Šiaurės Europos šalyse kainuos nemažą sumą, praneša "OneTwoTrip".

Rengdami reitingą, ekspertai suskaičiavo vidutinę vienos nakties kainą keturių žvaigždučių viešbučiuose. Taip pat buvo atsižvelgta į visas vietas, kur yra prieinamos tam tikros kategorijos apgyvendinimo galimybės, o ne tik sostinės.

Į šalių, kuriose už apgyvendinimą teks sumokėti mažiau 50 eurų, sąrašą pateko ne pačios populiariausios turistinės kryptys — Šiaurės Makedonija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina. Be to, santykinai pigų viešbučio kambarį galima atrasti Moldovoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.

Pirma, tarp šalių, kuriose yra didžiausios pragyvenimo išlaidos, — Monako kunigaikštystė. Nakvynė keturių žvaigždučių viešbutyje čia vidutiniškai kainuos apie 320 eurų.

Viena naktis Islandijos viešbučiuose, kurių dauguma yra sostinėje, kainuoja apie 153 eurus. Trečiojoje vietoje yra nedidelė Lichtenšteino kunigaikštystė. Naktis vietiniame viešbutyje vidutiniškai kainuos 140 eurų.

Šalių, kuriose vidutinė apsistojimo viešbutyje kaina yra gana aukšta, sąrašą sudaro Danija, Šveicarija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija ir Airija.

78
Tegai:
turizmas, viešbutis, atostogos
Dar šia tema
Specialistų patarimai, kaip užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu
Tyrimas: vidurinioji klasė Lietuvos ir Estijos gyventojų nuomone
"Hipsterių rojus": Britanijos "The Sun" parašė apie Vilnių
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo