Ukrainos ekonomikos ministerija

Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras pareiškė apie šaliai gresiančią katastrofą

58
(atnaujinta 10:33 2019.05.30)
Dabartinė Kijevo politika, Viktoro Suslovo teigimu, gali tik pabloginti padėtį šalyje

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Viktoras Suslovas išpranašavo šaliai ekonominę katastrofą dėl artėjančio defolto. Apie tai jis pasakė televizijos kanalo "NewsOne" eteryje.

Buvęs ministras pabrėžė, kad dabartinė Kijevo valdžios politika veda šalį prie defolto, kuris tik pablogins piliečių padėtį.

"Defolto atveju neturtingi Ukrainos piliečiai galutinai taps elgetomis, bus devalvacija, bus kainų šuolis, galbūt, kelis kartus, bus visų piniginių pajamų ir santaupų nuvertėjimas. Tai bus katastrofa, reikia pripažinti, kad esant šiai ekonominei politikai mes dabar link to ir einame", — sako Suslovas.

Anksčiau jis paragino Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį pakeisti Kijevo ekonominę politiką ir atnaujinti prekybos santykius su Rusija.

Kijevas
© Sputnik / Евгения Новоженина

Praėjusią savaitę verslininkas Igoris Kolomoiskis pareiškė, kad Ukrainos lyderis turėtų atsisakyti mokėti skolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir paskelbti defoltą. Pasak jo, Ukrainos žmonės išrinko Zelenskį, nes jie pavargo nuo reformų, kurių reikalauja TVF.

Ekonominė krizė Ukrainoje prasidėjo po 2014 metų įvykių. Kijevas stengiasi ištaisyti situaciją, bandydamas pradėti ekonomines reformas ir skolindamasis pinigų iš tarptautinių skolintojų. Tuo pačiu metu Ukrainos valdžios vykdoma politika neigiamai veikia piliečių gerovę: didėja komunalinių paslaugų tarifai, darbo užmokesčiai ir pensijos išlieka žemame lygyje.

Ukrainos politikai dažnai sako, kad šalies ekonomika yra "katastrofiškoje situacijoje", o dujų kainų kilimas gali nulemti "socialinį sprogimą".

58
Tegai:
ekonomika, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pareiškė, kad TVF nebereikalauja didinti dujų kainas
Ukraina įvertino ekonominius nuostolius dėl sumažėjusio eksporto į Rusiją
Vakarai dėkoja Porošenko už Ukrainos ekonomikos sužlugdymą
Ukraina įvertino ekonominius nuostolius dėl konflikto su Rusija
Karinis konfliktas Karabache

Putinas, Trampas ir Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Karabache

(atnaujinta 16:13 2020.10.01)
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas ir Emanuelis Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Kalnų Karabache, jis buvo paskelbtas Kremliaus tinklalapyje.

Rusijos vadovas apie parengtą pareiškimą kalbėjo anksčiau susitikime su nuolatiniais Saugumo tarybos nariais.
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų.

Karabacho kontaktinėje linijoje padėtis paaštrėjo rugsėjo 27-osios rytą. Nepripažinta respublika pareiškė, kad Azerbaidžano kariuomenė atidengė ugnį savo teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą. Yra civilių aukų.

Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl eskalacijos. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnijos pusė pradėjo šaudymą, o Azerbaidžano pajėgos vykdo tik atsakomąsias operacijas. Jerevano teigimu, Karabachą užpuolė oro ir raketų išpuoliai iš Azerbaidžano, kurie sulaukė Turkijos palaikymo.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Karabacho konfliktas

Konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Dėl ginkluotos konfrontacijos 1992–1994 metais Baku prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę.

Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupėje, kuriai pirmininkauja Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes NKR nedalyvauja derybose.

Tegai:
Prancūzija, JAV, Rusija, Kalnų Karabachas
Įvažiavimas į Baltarusiją

Baltarusijos į ES šalis negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 14:37 2020.10.01)
Lenkijos kryptimi eismas laisvas. Taip pat pabrėžiama, kad link Ukrainos susidarė nedidelė spūstis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Iš Baltarusijos į ES šalis bando išvykti daugiau kaip 460 sunkvežimių, apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Didesnė spūstis pastebėta Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. 12:00 valandos duomenimis, eilėje laukia daugiau nei 360 sunkvežimių. "Kamennyj Log" kontroles punkte laukia 110 sunkvežimių, "Privalkoje" — 150. "Beniakonių" ir "Kotlovkos" kontrolės punktuose stovi atitinkamai 61 ir 40 sunkvežimių.

Eilės taip pat susiformavo prie Baltarusijos ir Latvijos sienos. Dviejuose postuose yra daugiau kaip šimtas sunkvežimių. Lenkijos kryptimi keliai laisvi.

Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje taip pat yra nedidelis kamštis. Vienintelė vieta, kurioje prisikaupė sunkvežimių, yra "Novaja Guta" patikros punktas, kuriame stovi 30 sunkvežimių.

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos ir Ukrainos susisiekimo ministrai aptarė bendradarbiavimą transporto srityje
Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą