Ištrauka iš mini serialo Černobylis, archyvinė nuotrauka

"Černobylis": kaip susiklostė realių serialo herojų likimai

306
(atnaujinta 12:50 2019.06.07)
Apie serialą "Černobylis" dabar rašoma ir kalbama visame pasaulyje. Filmo kūrėjai sugebėjo atrasti patrauklų būdą papasakoti daugeliui bent jau girdėtą istoriją taip, lyg tai būtų įvykę šiandien

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Apie serialą "Černobylis" dabar rašoma ir kalbama visame pasaulyje. Serialo kūrėjai sugebėjo atrasti patrauklų būdą papasakoti daugeliui bent jau girdėtą istoriją taip, lyg tai būtų įvykę šiandien. 

Kaip gi susiklostė tragiškos 1986 metų katastrofos dalyvių gyvenimai, sužinojo Sputnik Lietuva.

Академик Валерий Алексеевич Легасов, архивное фото
© Sputnik / Борис Приходько
Valerijus Legasovas- akademikas

Akademikas Valerijus Legasovas

Pagrindinis serialo veikėjas — akademikas Valerijus Legasovas. Iškart po Černobylio AE avarijos buvo paskirtas į vyriausybės komisiją, atsakingą už avarijos priežasčių tyrimą ir jos padarinių likvidavimą. Legasovas pasirodė avarijos vietoje vienas ir priėmė daug svarbių sprendimų apsaugant nuo tolimesnių sprogimų. Vietoje leidžiamų dviejų-trijų savaičių iš viso ten praleido keturis mėnesius. Gauta didelė dozė radiacijos labai paveikė jo sveikatą.

Būtent jis pasiūlė mišinio sudėtį, kuriuo buvo užpiltas įkaitęs reaktorius. Dėl šio mišinio nepalankios avarijos pasekmės tapo mažesnės, nei galėjo būti. Jis informavo savo kolegas mokslininkus ir žiniasklaidą apie pavojus ir sugriautos elektrinės būklę, taip pat reikalavo nedelsiant evakuoti Pripetės miestą.

Vakaruose akademikas buvo gerbiamas ir pateikiamas kaip asmuo, kuris išgelbėjo visą pasaulį nuo rimtos avarijos padarinių, o TSRS kilo įtarimų — jis atskleidė slaptą informaciją, apie kurią jam nederėjo kalbėti. 1987 metais slapto balsavimo metu, Legasovas nebuvo išrinktas į mokslo-technikos tarybą (100 — už, 129 — prieš). 1986—1987 metais dukart buvo nominuotas Socialistinio darbo didvyrio titului, bet abu kartus nebuvo apdovanotas.

Praėjus dvejiems metams po avarijos Černobylio AE, Legasovas buvo rastas pasikoręs savo bute. Prieš mirtį jis įrašė į diktofoną pasakojimą apie mažai žinomus faktus, susijusius su katastrofa. Kai kuriais duomenimis, dalis įrašo buvo sąmoningai ištrinta.

1996 metų rugsėjo 20 dieną Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė dekretą, kuriuo po mirties Legasovui suteikiamas Rusijos didvyrio vardas už "drąsą ir didvyriškumą, pademonstruotą likviduojant Černobylio avarijos padarinius".

Борис Евдокимович Щербина, архивное фото
© Sputnik / Сергей Гунеев
Borisas Ščerbina- TSRS ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas

Borisas Ščerbina — TSRS ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas

Kai tik pasklido žinia apie Černobylio avariją, Borisas Ščerbina buvo paskirtas TSRS Ministrų Tarybos Vyriausybės komisijos pirmininku tirti padarinių priežastis ir likvidavimą. Jau nuo 1986 metų balandžio 26 dieną jis nuskrido į Kijevą, iš karto nuvyko į Pripetės miestą, nurodė nedelsiant pradėti evakuaciją, kuri prasidėjo kitą dieną, balandžio 27, 14.00 valandą.

Jo vadovauta komisija taip pat išsprendė kitas užduotis — gaisro gesinimą stotyje, nesklandumus ketvirtame pastato atominės energetiniame bloke, išlikusių energetinių blokų darbų atkūrimą.

1988 metais Borisas Ščerbina vadovavo komisijai dėl žemės drebėjimo padarinių šalinimo Armėnijoje. Jo dėka atvyko tarptautiniai Čekoslovakijos ir Austrijos gelbėtojai, turėję temperatūros matuoklius ir specialiai apmokytų šunų, padėjusių ieškoti gyvų žmonių.

Manoma, kad verslo kelionės į Černobylio atominės elektrinės nelaimės vietą pakenkė jo sveikatai ir sutrumpino jo gyvenimą. Borisas Ščerbina mirė 1990 metų rugpjūčio mėnesį.

Свадебная фотография Василия и Людмилы Игнатенко, архивное фото
Vasilijaus Ir Liudmilos Ignatenko nuotrauka iš vestuvių

Vasilijus ir Liudmila Ignatenko — gaisrininkas ir jo žmona

Seriale daug pasakojama ir apie gaisrininką Vasilijų Ignatenko ir jo žmoną Liudmilą. Sutuoktiniai turėjo išvykti į Minską, tačiau planus nutraukė Černobylio katastrofa. Balandžio 26 dienos naktį Vasilijus buvo iškviestas į avarijos vietą. Jis buvo vienas iš pirmųjų, gesinusių radioaktyviąją liepsną. Dėl to Vasilijus stipriai apsinuodijo radiacija ir buvo išvežtas į ligoninę.

Po kelių valandų Liudmila surado savo vyrą palatoje: jis buvo patinęs ir raudonomis akimis, nuolat vėmė. Jai neleista liesti savo vyro: "Negalima apkabinti ar pabučiuoti. Net nesiartink arti jo. Jūs turite pusvalandį." Sužeisti ugniagesiai specialiaisiais skrydžiais buvo siunčiami į Maskvą, į Radiologijos ligoninę Nr. 6. Liudmila išvyko į Maksvą pas Vasilijų, tačiau po dviejų savaičių Vasilijus Ignatenko mirė nuo apsinuodijimo radiacija. Jis buvo palaidotas Maskvoje, Mitinskio kapinėse, cinkuotame karste po betono plokštėmis.

Nelaimės metu Liudmila buvo nėščia. Jos duktė išgyveno tik keturias valandas: ji gimė su širdies yda ir kepenų ciroze. Kijeve Liudmila Ignatenko gavo dviejų kambarių butą. Ji studijavo maisto technologiją ir dirbo konditere.

Директор ЧАЭС Виктор Брюханов, зам. главного инженера Анатолий Дятлов, главный инженер Николай Фомин во время судебного процесса, архивное фото
© Sputnik / Игорь Костин
Anatolijus Diatlovas- vyr. inžinieriaus pavaduotojas

Anatolijus Diatlovas — vyr. inžinieriaus pavaduotojas

Anatolijus Diatlovas — Černobylio atominės elektrinės eksploatavimo vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas. Pagal oficialią versiją, Diatlovas laikomas vienu iš kaltininku. Jis buvo nuteistas dešimt metų laisvės atėmimo bausme visuotinio režimo kolonijoje.

Praėjus ketveriems metams, po to, kai buvo išsiųsti laiškai Diatlovo gynybai ir prašymas išleisti, jis buvo išleistas anksčiau dėl ligos.

Netrukus prieš 30-ąsias nelaimės metines, jie paskelbė nežinomo operatoriaus vaizdo įrašą Diatlovo namuose. Jame vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas pasakoja apie įvykius ir dar kartą nurodo, kad nėra kaltas.

1995 metais, būdamas 64-erių, Diatlovas mirė nuo širdies priepuolio, kurį sukėlė spindulinė liga.

Заместитель начальника главного инженера станции по эксплуатации Анатолий Дятлов и главный инженер Николай Фомин, архивное фото
© Sputnik / Игорь Костин
Nikolajus Fominas- vyresnisys inžinierius

Nikolajus Fominas — vyresnysys inžinierius

Černobylio AE vyresnysys inžinierius Nikolajus Fominas, pasak oficialios versijos, taip pat buvo atsakingas už avariją. Jis aktyviai dalyvavo pasekmių likvidavime, bet tuo pačiu metu buvo suimtas su AE direktoriumi Viktoru Briuchanovu. Jis buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme kalėjime. Tyrimo metu inžinierius išėjo iš proto — sudaužė akinius ir jais bandė persipjauti venas.

1988 metais Fominas buvo išsiųstas į Rybinsko psichikos ligoninę kaliniams. Remiantis Jaroslavlio medicinos instituto specialistų išvadomis, jis buvo paskelbtas neveiksniu ir išlaisvintas. Fominas buvo perkeltas į civilinę psichiatrijos kliniką Tverės regione. Kartu jis dirbo Kalininskio AE.

Buvęs Černobylio atominės elektrinės inžinierius gyvena su žmona, vaikais ir anūkais Udomlia mieste. Apie įvykius 1986 jis stengiasi nekalbėti.

Сотрудники Чернобыльской электростанции заступают на новую смену, Александр Акимов — крайний слева, архивное фото
© RIA Novosti .
Naktinės pamainos vadovas- Aleksandras Akimovas

Aleksandras Akimovas — naktinės pamainos vadovas

Aleksandras Akimovas — ketvirtojo energetinio bloko naktinės pamainos vadovas. Jis ir dešimtys kitų darbuotojų praleido kelias valandas stotyje, atkūrė vandentiekį į trečiąjį bloką ir jo siurblius.

Jie evakavo visus žmones iš pavojaus zonos, pašalino vandenilį iš generatorių ir pakeitė jį saugiu azotu, išspaudė toną tepalo, kad užkirstų kelią jo užsidegimui. Šie žmonės neleido avarijai išaugti iki visuotinės katastrofos. Trečiasis blokas buvo palaikomas stabilios būsenos. 

Visi jie gavo stipriausias radiacijos dozes ir buvo išsiųsti į vietinę ligoninę. Po dviejų savaičių Aleksandras Akimovas mirė nuo radiacinės ligos Maskvoje.

Černobylio avarija

1986 metų balandžio 26 dieną, 01:23 vietos laiku, manoma, dėl operatorių klaidos ir trūkumų RBMK tipo reaktorių konstrukcijoje, įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija.

Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko radioaktyvių medžiagų. Oficialiais duomenimis, žuvo 56 žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130 tūkst. gyventojų.

Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, tačiau Černobylio zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Apsaugos zona aplink Černobylio AE yra 30 km spinduliu. 

Tarp Černobylio avarijos likvidatorių rastas juodaodis kareivis >>

Įvairiais skaičiavimais, dėl priežasčių susijusių su katastrofa, žuvo 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono susirgo. Dėl radiacijos, skydliaukės vėžių atvejų padaugėjo dešimt kartų. Černobylio jėgainė elektrą gamino dar 14 metų — iki 2000 metų.

Serialas "Černobylis"

Mini serialą "Černobylis" Lietuvoje filmavo JAV televizijos kanalas "HBO" ir televizijos tinklas "Sky".

Serialo siužetas pasakoja apie 1986 metų balandžio mėnesį įvykusią nelaimę Černobylio atominėje elektrinėje.

Serialas buvo pradėtas rodyti Amerikos televizijos kanale "HBO" 2019 metų gegužę ir tapo populiariausiu televizijos laidų interneto vartotojų filmų vertinimo duomenų bazėje (IMDb), jo reitingas ― 9,6 balo iš 10.

306
Tegai:
istorija, serialas, Černobylis
Temos:
Pasaulį sujudinęs "Černobylis": serialas ir realybė (30)
Dar šia tema
Paviešintas Lietuvoje filmuoto serialo "Černobylis" anonsinis filmukas
Lietuvoje filmuotas "Černobylis" tapo populiariausiu serialu IMDb istorijoje
Lietuvoje filmuoto serialo "Černobylis" kūrėjai išsinuomojo kostiumus Baltarusijoje