Laivas Slibinas Goryničius, archyvinė nuotrauka

Suomijos sienos apsaugos pareigūnai Rusijos laivą supainiojo su trigalviu monstru

89
(atnaujinta 18:07 2019.06.10)
Suomijos sienos apsaugos pareigūnai, kurie atsidūrė prie laivo, artėjančio iš Rusijos Federacijos, apstulbo pamatę trigalvį "Slibiną Goryničių"

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik.  Medinis laivas "Slibinas Goryničius", kuriame tarptautinės ekspedicijos "Ruriko kelias" nariai nori pakartoti istorinius Varangų kelius į Senąją Ladogą, išgąsdino Suomijos sienos apsaugos pareigūnus, norėjusius patikrinti laivą.

"Kai patrulis mato trigalvį monstrą rūke skendinčiuose vandenyse, reikalingi įrodymai", — Facebook puslapyje rašė pakrantės sargyba.

Kaip sakė pakrančių apsaugos atstovas Jarmas Hakinenas Suomijos leidiniui "Ilta-Sanomat", atvykimas į pasienį, norint identifikuoti artėjančius laivus — įprasta praktika, tačiau šį juokingą incidentą Suomija prisimins ilgai.

Pasak Hakineno, jis pirmą kartą matė tokį laivą savo darbo metu, tačiau nėra aiškių taisyklių dėl laivo ar įgulos išvaizdos, svarbiausia, kad jis atitiktų tokiai kelionei būtinas technines charakteristikas.

Laivas su septyniais įgulos nariais, kurį pakrantės sargybinis pavadino "trigalviu monstru", plaukė per Suomijos ir Švedijos teritorinius vandenis į festivalį Osle. Laivas, pavadintas "Slibinu Goryničiumi", gegužės 5 dieną išplaukė iš Bogatyrio gyvenvietės Samaros regione. Pagrindinis ekspedicijos tikslas — pakartoti istorinį Varangijos Senosios Ladogos kelią, taip pat rasti Baltijos jūros salą, iš kurios Rurikas pradėjo legendinę kelionę.

Manoma, kad ekspedicija vyks dvejus metus. Dalyviai planuoja įveikti 12 tūkstančių kilometrų vandeniu, per 18 Rusijos regionų ir devynias Europos šalis.

Medinio laivo įgula — tyrėjai entuziastai. Tarp jų yra patyrę keliautojai ir patyrę jūreiviai, ekspedicijos vadovas yra dvasininkas Feoktistas, kapitonas Andrejus Samoklebovas. Savo kelione jie nori pritraukti susidomėjimą senovės Rusijos istorija.

Laivas buvo statomas trejus metus, remiantis senosios Rusijos laivų statybos technologijomis, iš šiuolaikinių įrenginių laive yra įmontuotas tik benzininis variklis.

89
Tegai:
laivas, istorija, Rusija, Suomija
Dar šia tema
Antalijos pakrantėje aptiktas laivas, nuskendęs prieš 3,6 tūkst. metų
Amerikos laivas įplaukė į Baltijos jūrą
Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija nesutiko pereiti prie bendro laiko
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas nurodė paspartinti afroamerikiečio mirties sulaikymo metu tyrimą

(atnaujinta 15:10 2020.05.28)
Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floyd'o sulaikymas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas nurodė paspartinti incidento Mineapolyje, Minesotoje, kurio metu dėl šiurkštaus policijos elgesio mirė afroamerikietis ir dėl kurio kilo daug masinių protestų, tyrimą, praneša RIA Novosti.

"Savo įsakymu FTB ir Teisingumo departamentas jau nuodugniai tiria labai liūdną ir tragišką George'o Floydo mirtį Minesotoje. Paprašiau paspartinti šį tyrimą ir labai vertinu visus vietos teisėsaugos institucijų nuveiktus darbus. Nuoširdžiai užjaučiu George'o šeimą ir draugus. Teisingumas bus įvykdytas!" — Trampas parašė Twitter.

Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floydo sulaikymas.

Vaizdo įraše matyti, kad ant žemės gulintis Floydas jau buvo surakintas su antrankiais ir vienas iš jį laikančių policininkų prispaudė jam kelį prie kaklo. Tuo pačiu metu Floydas kelis kartus pakartojo, kad negali kvėpuoti ir tada nutilo. Policijos duomenimis, Floydas buvo rastas automobilyje apsvaigęs. Buvo nuspresta jį sulaikyti, jis pasipriešino.

Kai ši informacija buvo plačiai paskleista, miesto policija paskelbė keturių teisėsaugos pareigūnų, dalyvavusių sulaikyme, atleidimą.

Mineapolio meras Džeikobas Frėjus pareikalavo sulaikyti policininką, kuris prispaudė sulaikytojo kaklą. Mieste vyko protestai, demonstrantai apgadino kelis policijos automobilius ir vitrinas.

Tegai:
policija, mirtis, Donaldas Trampas
Dar šia tema
COVID-19 statistika Lietuvoje: vos keturi atvejai per parą, jau 65 mirtys
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Pentagonas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Pentagonas pasirengęs suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą

(atnaujinta 14:16 2020.05.28)
Anot kanalo, tam, kad ir toliau būtų teikiama karinė pagalba Kijevui, įstatymas reikalauja patvirtinimo, kad Ukraina padarė pažangą kovoje su korupcija, didindama skaidrumą ir stiprindama visuomenės kontrolę

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Pentagonas pranešė JAV Kongresui, kad reformos Ukrainoje leis šaliai toliau skirti 125 milijonus dolerių karinės paramos, CNN pranešė cituodamas šaltinius kariuomenėje ir neįvardytą Kongreso atstovą.

Anot kanalo, tam, kad ir toliau būtų teikiama karinė pagalba Kijevui, įstatymas reikalauja patvirtinimo, kad Ukraina padarė pažangą kovoje su korupcija, didindama skaidrumą ir stiprindama visuomenės kontrolę.

Tai yra antra Kongreso patvirtinto 250 milijonų dolerių pagalbos paketo dalis. Manoma, kad jos rėmuose Ukraina gaus mobiliąsias radiolokacines sistemas, skirtas artilerijai ir raketų gaisrui sekti, keliasdešimt greitosios pagalbos automobilių, įslaptintą ryšių įrangą ir du patrulinius laivus, aprūpintus 30 mm automatiniais pistoletais su nuotolinio valdymo pultu.

Kovo mėnesį televizijos kanalas pranešė, kad Pentagonas, vykdydamas Kongreso patvirtintą karinę pagalbą, ruošiasi tiekti Ukrainai artilerijos radarus ir kovines patrulines valtis. Buvo pranešta, kad pusė iš 250 milijonų JAV dolerių, kuriuos skyrė gynybos departamentas, bus panaudota šiems tikslams.

Rusijos Federacija ne kartą perspėjo apie planus tiekti ginklus Ukrainai, sakydama, kad šis žingsnis tik paskatins konflikto Donbase eskalavimą.

Kaip ne kartą teigė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, ginklų tiekimas Ukrainai iš išorės neprisidės prie Donbaso krizės sureguliavimo ir Minsko susitarimų įgyvendinimo.

Dauguma Europos politikų pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Buvęs ESBO pirmininkas, Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Šteinmajeris teigė, kad ginklų tiekimas Ukrainai yra labai rizikingas ir neproduktyvus būdas išeiti iš krizės.

Tegai:
karinė pagalba, Ukraina, Pentagonas
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Vokietija pakomentavo JAV grasinimus "Nord Stream-2"
Oro uostas, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų

(atnaujinta 14:42 2020.05.28)
Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvoje vėl atnaujinus kai kuriuos skrydžius bei atsiradus galimybei išvykti į kaimynines šalis, sugrįžtant į šalį bus privaloma laikytis nustatytų procedūrų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, būtina užsiregistruoti užpildant anketą NVSC interneto svetainėje, privaloma izoliuotis 14 dienų nuo grįžimo į Lietuvą dienos, taip pat pasitikrinti dėl COVID-19 infekcijos.

Per pasienio punktus atvykstantys žmonės bus tikrinami VSAT pareigūnų, užpildę elektronines formas patikrą galės pereiti greičiau, tuo tarpu, neužpildę elektroninių formų turės galimybę užpildyti jas vietoje.

Lietuvos piliečiams ar teisę šalyje gyventi turintiems asmenims, patikros metus nustačius COVID-19 simptomus bus kviečiama greitoji medicinos pagalba ir jie bus vežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

"Tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems krovinių vežėjams nustačius COVID-19 ligos simptomų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo į Lietuvos Respublikos teritoriją šių asmenų neįleisti, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius ir asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje", — rašoma pranešime.

Esant tam tikroms aplinkybėms, bus galima kreiptis į NVSC ir prašyti leidimo palikti izoliavimosi vietą.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje aptiktų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 1656, pasveiko 1 193 žmonės, 68 mirė

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo, kokiomis sąlygomis baltarusiams gali atidaryti įvažiavimą
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1655