Kerčės sąsiauris, archyvinė nuotrauka

Kijevas reikalauja leidimo išgauti dujas Juodojoje jūroje

29
(atnaujinta 16:32 2019.06.11)
Kijevo atstovė Hagoje tvirtina, kad Rusija Juodojoje jūroje išgauna tokį dujų kiekį, koks reikalingas Ukrainai, siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Kijevo atstovė posėdžiuose Hagoje Jelena Zerkal pareikalavo leisti Ukrainai išgauti dujas Juodojoje jūroje, praneša RIA Novosti.

Ginčas yra susijęs su "pakrantės valstybės teisėmis Juodojoje jūroje, Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje".

Pasak Zerkal, nuo 2014 metų pavasario Rusija išgavo "daugiau nei devynis milijardus kubinių metrų gamtinių dujų" Juodojoje jūroje ir atima iš Kijevo prieigą prie naftos ir dujų šioje akvatorijoje.

"Tuo tarpu mūsų vyriausybė stengiasi užtikrinti energetinę nepriklausomybę, plėtodama vidaus gamtinių dujų gavybą. Mums reikalingas kiekis — nuo penkių iki šešių milijardų kubinių metrų per metus — galėtų būti padengtas mūsų ištekliais Juodojoje jūroje", — sakė ji.

Be to, Ukraina atmetė Rusijos prieštaravimus teismo jurisdikcijai, nes Kerčės sąsiauris yra tarptautinis, o Ukrainos suverenitetas Kryme yra neabejotinas.

Tarptautiniame arbitražo teisme birželio 10-14 dienomis vyksta posėdžiai, susiję su Ukrainos 2016 metais pradėta procedūra prieš Rusiją pagal JT Jūrų teisės konvenciją.

Vladimiras Zelenskis, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Ukrainian Presidential Press Office

Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Dmitrijus Lobačas Hagoje vykusiame posėdyje sakė, kad Kijevo pretenzijos neatitinka Tarptautinio arbitražo teismo jurisdikcijos ir yra nepriimtinos. Jis pažymėjo, kad Ukrainos apeliacinis skundas nesusijęs su konvencija ir yra skirtas Krymo temai iškelti teisme.

Rusijos URM taip pat mano, jog Ukraina kreipėsi į arbitražą ne tam, kad išspręstų ginčą dėl Jūrų teisės konvencijos aiškinimo ar taikymo, bet tikėdamasi pasiekti "teisinį" jos "suvereniteto Kryme" pripažinimą. Be to, JT konvencija iš esmės nereglamentuoja klausimų, susijusių su Azovo ir Kerčės sąsiaurio naudojimu, nes šie vandenys yra vidaus.

Po 2014 metų kovo mėnesio vykusio referendumo Krymas tapo Rusijos regionu. 96,77% Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Lavrovas: Rusija pasirengusi deryboms dėl Ukrainos bet kokiu formatu >>

Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas yra nebediskutuotinas.

Anksčiau Tarptautinis jūrų teisės tribunolas pareikalavo, kad Rusija išlaisvintų Ukrainos karo laivus ir jūrininkus, sulaikytus pernai lapkritį Kerčės sąsiauryje už Rusijos sienos pažeidimą. Tuo pačiu metu Tarptautinis jūrų teisės tribunolas nemano, kad būtina reikalauti iš Rusijos Federacijos nutraukti prieš sulaikytus Ukrainos jūreivius iškeltą baudžiamąją bylą.

29
Tegai:
Juodoji jūra, dujos, Ukraina, Rusija
Dar šia tema
Ukrainos karo ekspertas siūlo sukurti ginklą, gebantį "smūgiuoti giliai į Rusiją"
NATO pažadėjo apsaugoti Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje