JAV prezidentas DOnaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampas pranešime Iranui sakė, kad nori derybų, o ne karo

54
(atnaujinta 15:15 2019.06.21)
JAV prezidentas Donaldas Trampas pavadino incidentą "labai didele Irano klaida", tačiau vėliau sakė, kad netikėjo šiuo scenarijumi, o tai rodo, kad kažkas taip nusprendė klaidingai

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas sakė pranešime Iranui, kad  nori derybų, o ne karo, praneša "Reuters" su nuoroda į šaltinius.

Anksčiau agentūra, remdamasi šaltiniais, sakė, kad Iranas per Omaną gavo pranešimą iš Trampo, įspėjantį apie ataką, ir Teheranui duotas "ribotas laikas" pateikti atsakymą.

"Savo pranešime Trampas pareiškė, kad prieštarauja karui su Iranu ir nori surengti derybas su Teheranu įvairiais klausimais... Jis davė nedaug laiko, kad galėtume atsakyti, tačiau Iranas nedelsdamas atsakė, kad šį klausimą pakomentuos aukščiausiasis lyderis (Ali) Chamenėjus", — cituoja agentūra anoniminio šaltinio žodžius.

Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (Irano ginkluotųjų pajėgų dalis) ketvirtadienį pranešė, kad Irano kariuomenė numušė amerikiečių droną prie Persijos įlankos šalies pietuose po to, kai dronas pažeidė Irano oro erdvę.

Vėliau JAV centrinė vadovybė pareiškė, kad Irano priešraketinių raketų kompleksas numušė JAV karinio jūrų laivyno droną virš Hormuzo sąsiaurio.

JAV prezidentas Donaldas Trampas
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Taip pat Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Abbas Arakčis pokalbyje su Šveicarijos ambasadoriumi Teherane Markusu Leitneriu, kuris atstovauja JAV interesams, protestavo dėl JAV drono įsiveržimo į šalies oro erdvę.

Arakčis taip pat pakartojo, kad "Iranas nesiekia karo ir konfliktų Persijos įlankoje, ir įspėjo Amerikos pajėgas dėl neapgalvotų veiksmų regione".

JAV prezidentas Donaldas Trampas pavadino incidentą "labai didele Irano klaida", tačiau vėliau sakė, kad netiki, jog šis įvykis buvo sąmoningai suplanuotas, o tai rodo, kad kažkas tokį sprendimą priėmė per klaidą.

Anksčiau buvo pranešta, kad Jungtinės Valstijos dėl Irane padidėjusios įtampos Persijos įlankoje ir netoli jos dislokavo mažiausiai septynis karo laivus su lėktuvnešiu "Abraham Lincoln". Priešraketinė raketų sistema "Patriot" taip pat buvo pristatyta į regioną.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pasak Boltono, prezidentas 2016 metų rinkiminės kampanijos metu pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Irano lyderiu ir dirbti su Teheranu tuo atveju, "jeigu jis atsisakys branduolinių ginklų ir sustabdys kitus destruktyvius veiksmus".

"Tai nereiškia, kad jis (Trampas) ieško kompromiso dabartinei pozicijai. Tai reiškia, kad jis, kaip ir Šiaurės Korėjos atveju, yra pasirengęs kalbėti apie ateitį, kai jie atsisakys savo branduolinių ginklų ir kitų nepriimtinų veiksmų", — pridūrė jis.

Boltonas davė interviu likus dviem dienoms iki Omano įlankoje įvykusio tanklaivių užpuolimo, dėl kurio JAV apkaltino Iraną.

54
Tegai:
derybos, karas, incidentas, Iranas, JAV
Dar šia tema
Trampas pareiškė, kad Iranas neįstengs ilgam užblokuoti Hormuzo sąsiaurio
Iranas smogė raketomis teroro išpuolio organizatoriams Ahvaze
Gydytoja apžiūri pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 22:43 2020.07.14)
Pažymima, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius jos funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu, iš 69 šalių. Jie nustatė, kad 55 % atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies veiklos pokyčiai, o kas septintam pasireiškė sunkios disfunkcijos požymiai.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėsdami koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46 % žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13 % atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, multisisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbūs — jie padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą", — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas (Mark Dweck).

Jis pažymėjo, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva derybose sieks konkurencingumą užtikrinančio ES daugiamečio biudžeto

(atnaujinta 08:24 2020.07.15)
Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų, Energetikos ministerijų vadovais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptartas naujausias Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo pasiūlymas, kurio svarstymas numatytas liepos 17 dieną Europos Vadovų Taryboje, Briuselyje.

Nausėda pažymėjo, kad nors siūlymas yra pagerintas, palyginti su ankstesniu vasario mėnesį teiktu siūlymu, tačiau vis dar lieka neišspręsti Lietuvai tokie svarbūs klausimai kaip Sanglaudos politikos finansavimas, tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencija su ES vidurkiu, ES sutartiniai įsipareigojimai dėl Kaliningrado specialiosios tranzito programos ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo.

"Pozityviai vertinu derybose pasiektą tarpinį rezultatą — pasiūlyme atspindėtą, nors vis dar nepakankamai sustiprintą, Lietuvos keltą klausimą dėl emigracijos poveikio Lietuvos ekonomikai, apskaičiuojant Sanglaudos politikai skiriamas lėšas", — teigė jis. 

Nausėdos teigimu, efektyvus ES daugiametės perspektyvos ir Europos gaivinimo instrumento lėšų panaudojimas yra labai svarbus respublikai, turint omenyje poreikį investuoti į pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui.

Kalbėdamas apie derybas dėl Europos gaivinimo instrumento, Nausėda teigė, kad itin svarbu užtikrinti lėšų paskirstymą pagal teisingus ir objektyvius kriterijus, kurie leistų visoms ES valstybėms pasinaudoti instrumento teikiamomis galimybėmis finansuoti struktūrines reformas ir įgyvendinti klimato kaitos bei skaitmenizacijos darbotvarkes.

"Tikiu, kad derybose dėl Gaivinimo instrumento lėšų paskirstymo formulės bus įsiklausyta į visų ES narių argumentus", — pažymėjo Nausėda.

Susitikime su Gitanu Nausėda dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, energetikos ir užsienio reikalų viceministrai. 

Tegai:
Rail Baltica, susitikimas, ES, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Išeiti iš krizės stipresnei: Lietuvos vadovas su premjeru aptarė 2021 metų biudžetą
Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje