Elektriniai paspirtukai CityBee, archyvinė nuotrauka

Euronews: kaip Europos šalys reguliuoja elektrinius paspirtukus

905
(atnaujinta 15:13 2019.06.24)
Ar reikalingi stabdžiai, žibintai, numerių ženklai, draudimas ir garso signalas

VILNIUS, birželio 24 — Sputnik. Elektriniai paspirtukai neseniai tapo populiarūs Europoje; kokios jų naudojimo taisyklės egzistuoja skirtingose šalyse, pasakoja Euronews.

Prancūzija

Praėjusią savaitę Prancūzijoje įvyko pirmasis mirtinas nelaimingas atsitikimas, susijęs su elektriniu paspirtuku: sunkvežimio vairuotojas partrenkė 25 metų vyrą Paryžiuje.

Praėjusiais metais Prancūzijos sostinė buvo perpildyta elektrinių paspirtukų nuomos punktų, tačiau jų darbą reguliuoti pradėta tik praėjusį mėnesį. Paryžiaus merė Anne Hidalgo pranešė, kad nuo liepos mėnesio paspirtukų greitis bus apribotas iki 20 km/h, o pėsčiųjų zonose — iki 8 km/h, o juos galima pastatyti tik specialiai skirtose vietose. Prancūzijos transporto ministrė Elžbieta Bornė pranešė, kad nuo rugsėjo mėnesio važiuoti elektriniu paspirtuku per tiltus bus draudžiama ir už tai baudžiama piniginėmis baudomis.

Švedija

Švedijos transporto agentūra paragino uždrausti važiuoti elektriniais paspirtukais dviračių takais po to, kai šių metų gegužės mėnesį 27 metų vyras pateko į nelaimingą atsitikimą. Kol kas Švedijos vyriausybė priėmė šiuos reikalavimus: iki 250 vatų elektriniai paspirtukai gali pasiekti iki 20 km/h greitį, o galingesni elektriniai paspirtukai negali būti naudojami viešuosiuose keliuose.

Be to, nepriklausomai nuo galios, visuose elektriniuose paspirtukuose turi būti stabdžiai ir garsiniai signalai, o norint vairuoti tamsiuoju paros metu būtini priekiniai ir galiniai žibintai bei atšvaitai. Jaunesni nei 15 metų vairuotojai privalo važiuoti su šalmais.

Ispanija

2018 metų rugpjūčio mėnesį 92 metų moteris mirė Barselonoje po to, kai buvo partrenkta elektrinio paspirtuko. Tai buvo pirmasis pėsčiųjų mirties atvejis, sukeltas šios transporto priemonės.

Manoma, kad elektrinį paspirtuką vairavęs žmogus nepastebėjo moters, nes žiūrėjo į savo mobilųjį telefoną. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl žmogžudystės.

Kai kurie Ispanijos miestai, įskaitant Barseloną ir Madridą, uždraudė naudoti elektrinius paspirtukus pėsčiųjų zonose, tačiau vis dar nėra nacionalinių jų naudojimo taisyklių. Transporto agentūra rengia keletą rekomendacijų, įskaitant draudimą naudoti elektrinius paspirtukus ant tiltų, privalomi atšvaitai, transporto priemonės draudimas ir greičio ribojimas iki 25 km/h.

Vokietija

Bundesratas — įstatymų leidybos organas Vokietijoje, atstovaujantis 16 Vokietijos žemių nacionaliniu lygmeniu, — paskelbė elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles, kurios įsigaliojo 2019 metų birželio 15 dieną.

Pagal taisykles, elektriniai paspirtukai negali pasiekti didesnį nei 20 km/h greitį, jais draudžiama naudotis ant šaligatvių ir pėsčiųjų zonose, minimalus vairuotojo amžius yra 14 metų, motoroleris turėtų būti aprūpintas stabdžiais ir priekiniais žibintais, taip pat turėtų būti apdraustas (specialus lipdukas su draudimo duomenimis). Tačiau šalmo dėvėti nebūtina.

Italija

Iki vasaros pabaigos Italijoje bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis elektrinių paspirtukų, segway, monowheels ir hoverboards naudojimą. Tačiau sprendimas dėl to, ar bus laikomasi įstatyme išvardytų taisyklių, bus patikėtas Italijos miestų merams. Per dvejus metus jie turės pranešti Transporto ministerijai, kaip veikia naujas įstatymas.

Didžioji Britanija

Elektriniai paspirtukai negali būti naudojami nei ant šaligatvio, nei keliuose, tik privačioje teritorijoje su savininko leidimu. Jie laikomi lengvaisiais automobiliais, todėl būtini numeriai, vairuotojo pažymėjimai ir draudimas, o vairuojant būtina dėvėti šalmą.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos miestuose gyventojai vis dažniau naudojasi patrauklia, ekologiška ir patogia transporto priemone — elektriniais paspirtukais. Todėl Susisiekimo ministerija dalijasi naudingais patarimais paspirtukų vairuotojams, kad judėjimas mieste būtų saugus tiek jiems, tiek aplinkiniams žmonėms, ir atkreipia e-paspirtukų vairuotojų dėmesį į tai, kad jie yra lygiai tokie patys vairuotojai kaip ir dviratininkai, tad turi laikytis dviratininkams keliamų reikalavimų.

"Prie darnaus judumo mieste neabejotinai prisideda ir elektriniai paspirtukai. Tačiau e-paspirtukų vairuotojai turėtų prisiminti kelias esmines taisykles — jie yra lygiai tokie patys vairuotojai kaip ir dviračių vairuotojai, tad turi laikytis dviratininkams keliamų reikalavimų", — pažymėjo Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis.

Pasak Pumpučio, prieš pėsčiųjų perėjas privalu nulipti, važiuojant šaligatviu pėsčiąjį reikia aplenkti greičiu, kuris artimas pėsčiųjų greičiui. Be to, važiuoti dviračių taku, jei toks yra, ir nepamiršti reikalavimų, kurie privalomi tamsiuoju paros metu — dėvėti ryškiaspalves liemenes, įjungti žibintus.

Susisiekimo ministerijos atstovas pažymėjo, kad jei paspirtukų vairuotojai paiso šių reikalavimų, juos geranoriškai priima ir kiti eismo dalyviai.

905
Tegai:
įstatymas, paspirtukas, Europa
ES vėliava

Politologas atskleidė ES lūkesčius dėl Rusijos

(atnaujinta 15:07 2021.05.11)
Tuo pačiu metu, pažymėjo politologas, ES valstybės narės, kurios atstovauja "senajai Europai", nepasitiki Čekijos Respublikos ir Bulgarijos kaltinimais Rusijai ir nelaiko diplomatinių konfliktų gera priežastimi pakeisti bendrą Europos Sąjungos politiką

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Europos Sąjunga nenori sustiprinti santykių su Rusija kilus diplomatiniams skandalams su Čekija ir Bulgarija, tačiau ji nepakeis savo politikos — sąjunga mano, kad Maskva turėtų ištaisyti savo poziciją. Tai interviu laikraščiui "Vzgliad“ sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos (RIAC) generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Briuselis mano, kad "kamuolys yra Rusijos aikštės pusėje", todėl tikisi abipusių Maskvos žingsnių, paaiškino politologas, atskleisdamas Europos Sąjungos lūkesčius Rusijos atžvilgiu. Pasak Kortunovo, ES tikisi, kad Rusija pakoreguos savo politinę liniją ir grįš į rimtą "prasmingą" dialogą.

"Turiu omenyje lankstesnę Kremliaus liniją Ukrainos kryptimi, taip pat Rusijos atsisakymą nuo to, kas suvokiama kaip kišimasis į Europos šalių vidaus reikalus — paramą radikalių partijų populistinėms teisėms pagrindinėse Europos šalyse. Galbūt tikimasi, kad Rusija darys pažangą ir vykdydama regioninius konfliktus Sirijoje ir Libijoje", — sakė jis.

Tuo pačiu metu, pažymėjo politologas, ES valstybės narės, kurios atstovauja "senajai Europai", nepasitiki Čekijos Respublikos ir Bulgarijos kaltinimais Rusijai ir nelaiko diplomatinių konfliktų gera priežastimi pakeisti bendrą Europos Sąjungos politiką. Kaip pavyzdį Kortunovas pateikė čekų raginimus išsiųsti Rusijos diplomatus, į kuriuos daugumoje ES šalių liko neatsakyta.

"Tai suteikia vilties, kad dialogas tęsis, ypač todėl, kad Portugalija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. Apskritai ji tradiciškai turi simpatinį požiūrį į Rusiją", — pabrėžė jis.

Gegužės 10 dieną Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis paskelbė apie visų ES valstybių narių nenorą stiprinti santykių su Rusija. Savo pareiškime jis išreiškė paramą Čekijai ir Bulgarijai, tačiau pažymėjo, kad aljansui nereikia toliau didinti įtampos su Rusija.

Anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė, kad Briuselis yra pasirengęs dialogui su Maskva. Tą pačią nuomonę išsakė Slovakijos užsienio ir Europos reikalų ministras Ivanas Korčokas. Jo teigimu, Europos Sąjunga turi sustabdyti "neigiamą spiralę" plėtojant santykius su Rusija.

Tegai:
Rusija, ES
Karinis Pergalės paradas 76-ųjų metinių garbei, archyvinė nuotrauka

"Be mūsų būtume kalbėję vokiškai". Britai pasisakė apie Pergalės paradą

(atnaujinta 19:13 2021.05.11)
Pergalės parade Maskvoje Putinas atmetė JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų sąjungininkų indėlį į pergalę prieš nacius. Štai kaip komentuoja "Daily Mail" Rusijos lyderio žodžius, skaitytojai ne visai pritaria šiai nuomonei

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Britų laikraščio "Daily Mail" skaitytojai pakomentavo straipsnį apie gegužės 9 dieną Maskvoje surengtą Pergalės paradą.

Bulvarinis leidinys cituoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kad sovietų žmonės "sunkiausiu Didžiojo Tėvynės karo metu buvo vieni sunkiame, didvyriškame ir pasiaukojamame kelyje į Pergalę".

Skaitytojai skirtingai įvertino TSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos indėlį į Hitlerio Vokietijos pralaimėjimą. Kai kurie pažymėjo, kad sąjungininkai rimtai padėjo sovietų kariams, kiti manė, kad TSRS vaidmuo visgi yra lemiamas.

"Nuo 1941 metų rugpjūčio iki 1945 metų gegužės britai padėjo Rusijai maistu, degalais, ginklais, tankais ir lėktuvais. Daugelis britų žuvo. Be mūsų būtume kalbėję vokiškai. Atminkit tai", — įsitikinęs Hunkydory999.

"Mums, britams, nuolat sakoma, kad mes vieni laimėjome Antrąjį pasaulinį karą, o amerikiečiai, kanadiečiai, australai ir daugelis kitų visai neminimi. Milžiniškas Rusijos indėlis niekada nebuvo pelnytai įvertintas. Jei jie patys apie tai trimituotų, niekas už juos nedarys. Faktas yra tas, kad be tokio sąjungininko kaip Rusija nebūtume galėję nugalėti vokiečių", — įsitikinęs vartotojas say-what-you-see.

"Pergalė buvo bendra. Bet veltui leido Sovietams sutriuškinti Vokietiją", — sako Steel Riveris.

"Jei atvirai, rusai taip ir nesulaukė tinkamo pripažinimo, ypač iš Holivudo pusės. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą jie nužudė 85% vokiečių kareivių", — prisiminė jezza.

"Putinas teigė, kad rusai kai kuriuos pagrindinius mūšius kovojo vieni — ir tai tiesa. Taip pat tiesa, kad rusai prarado 20 kartų daugiau vyrų nei bet kuris kitas sąjungininkas. Neabejoju, kad be Rusijos indėlio karo rezultatai būtų buvęs skirtingi. Laisvas pasaulis yra labai skolingas Rusijai už jos aukas — ir jos lemiamas indėlis į pergalę reikalauja pripažinimo. Šiandieninis jaunimas užaugo žiūrėdamas filmus apie Didžiosios Britanijos ir Amerikos didvyriškumą — ir tai tiesa, tačiau didžiausią mūšį Rytų fronte vykdė rusai ir dažnai be sąjungininkų palaikymo. Todėl jie prarado dešimt milijonų karių ir dar 15 milijonų civilių. Vakarai turi juos gerbti", — sakė Pitrick.

"Tiesą sakant, JAV pastaruosius 75 metus uoliai šalino Rusiją iš pergalės kare", —  įsitikinęs "Doge To The Moon" vartotojas.

"Esu dėkingas Rusijos žmonėms už jų vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Manau, kad be jų nebūtume susidoroję", — rašė Civilian14.

Gegužės 9 diena Maksvos Raudonojoje aikštėje vyko 76-ųjų Pergalės metinių proga surengtas paradas.

\Per pagrindinį karinį paradą Raudonosios aikštės grindinio akmenimis žygiavo 37 paradų įgulos. Mechanizuotoje kolonoje žygiavo daugiau kaip 190 vienetų karinės ir specialiosios technikos, tiek istorinės, tiek modernios. Pergalės paradą užbaigė 23 Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų sraigtasparniai ir 53 lėktuvai.

 

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Rusija, Vladimiras Putinas, Pergalės diena, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Žygdarbio atmintis: paradas 76-osioms pergalės metinėms Maskvoje
"Rusija — tikra didvyrė". Britai žavėjosi Pergalės paradu Maskvoje
"Welt" žurnalistas atvyko į Maskvą ir papasakojo apie "pagrindinį Putino kozirį"
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO