Breiko varžybos

Breikas įtrauktas į Olimpinių žaidynių-2024 programą

62
(atnaujinta 18:13 2019.06.26)
Be to, į Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių programą preliminariai įtraukti banglenčių sporto, lapiojimo uolomis ir riedlenčių sporto varžybos — šios sporto šakos bus pristatytos jau 2020 metų Olimpiadoje Tokijuje

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Breikas įtrauktas į 2024 metų Olimpinių žaidynių, kurios vyks nuo liepos 26 dienos iki rugpjūčio 11 dienos Paryžiuje, varžybų programą, toks sprendimas buvo priimtas Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijoje Šveicarijoje, Lozanoje.

Be breiko, į Olimpiados-2024 programą buvo pasiūlyta preliminariai įtraukti banglenčių sporto, lapiojimo uolomis ir riedlenčių sporto varžybas — šios sporto šakos bus pristatytos artimiausiose žaidynėse Tokijuje 2020 metais. Visi TOK nariai vienbalsiai balsavo už šių keturių šiuolaikinių sporto šakų įtraukimą.

​"Visos keturios sporto šakos, pasiūlytos Paryžiaus, visiškai atitinka 2020 metų Olimpinę darbotvarkę, nes jos subalansuoja programą genderiniu požiūriu ir yra labiau urbanizuota, taip pat tai suteiks galimybę bendrauti su jaunesne karta. Siūlomos sporto šakos atitinka šiuos principus ir pagerina bendrą dinamišką 2024 metų Paryžiaus žaidynių koncepciją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas naujos auditorijos įtraukimui, įkvėpimui ir socialiai atsakingų žaidimų surengimui", — pareiškė TOK prezidentas Tomas Bachas, komentuodamas priimtą sprendimą.

Jau žinoma, kad per breiko varžybas ​​Olimpinėse žaidynėse bus varžomasi dėl dviejų apdovanojimų komplektų — tarp vyrų ir moterų. Varžybose dalyvaus 16 vyrų ir 16 moterų.

Galutinį sprendimą dėl breiko, banglenčių sporto, lapiojimo uolomis ir riedlenčių sporto varžybų įtraukimo į olimpinę 2024 metų programą priims TOK vykdomasis komitetas 2020 metų gruodžio mėnesį.

62
Tegai:
Olimpinės žaidynės, šokiai, sportas
Temos:
Sporto naujienos (99)
Dar šia tema
Lietuvos sportininkai išvyko į Europos žaidynes Baltarusijoje
Minske vyksta II Europos žaidynės
Ledynas

Dikaprijas ir Bezosas kreipiasi į Baideną dėl klimato kaitos

(atnaujinta 00:57 2021.01.26)
Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakanka

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Daugiau nei 150 aktyvistų, aktorių ir verslininkų, įskaitant aktorių Leonardą Dikapriją ir "Amazon" įkūrėją Džefą Bezosą, pasirašė atvirą laišką JAV prezidentui Džo Baidenui, ragindami reaguoti į klimato pokyčius. Atviras laiškas buvo paskelbtas "Climate Power 2020" svetainėje.

Kreipimosi autoriai pažymėjo, kad Baideną galima prisiminti kaip "klimato prezidentą", kuris žmoniją "patraukė nuo uolos krašto".

"Galite pakeisti pasaulio energetikos sistemas iš iškastinio kuro į švarią energiją, tuo pačiu kurdami daug darbo vietų, mažindami taršą ir pašalindami ekonominę, rasinę ir sveikatos nelygybę", — sakoma laiške.

Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakanka.

Iš garsenybių laišką pasirašė aktorės Natali Portman ir Zoja Dešanel (Zooey Deschanel). Be to, kreipimąsi pasirašė "Mastercard" direktorių valdybos pirmininkas Ajay Banga ir Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Paskalis Kanfinas (Pascal Canfin).

Per pirmąją valandą Baltuosiuose rūmuose Džo Baidenas pakeitė daugelį savo pirmtako Donaldo Trampo sprendimų. Visų pirma jis pasirašė dekretą dėl JAV grįžimo prie Paryžiaus klimato susitarimo.

Džo Baidenas buvo inauguruotas sausio 20 dieną. Jis tapo 46-uoju JAV prezidentu. Ceremonijoje dalyvavo kadenciją baigiantis JAV viceprezidentas Maikas Pensas, buvę šalies prezidentai Džordžas Bušas, ​​Barakas Obama ir Bilas Klintonas kartu su sutuoktiniais. JAV himną atliko Lady Gaga. Trampas nedalyvavo ceremonijoje, sulaužydamas 150 metų tradiciją, ir paliko Vašingtoną likus kelioms valandoms iki iškilmių.

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, klimatas
 AstraZeneca vakcina

EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą

(atnaujinta 00:52 2021.01.26)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen surengė telefoninį pokalbį su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo visiškai pristatyti tiekimą ES

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinimo, susijusio su bendrovės pranešimu, kad 60 proc. sumažėja vakcinų tiekimas ES, ir pareikalavo visiškai įvykdyti sutartį, praneša naujienų agentūra TASS.

Apie tai pirmadienį Briuselyje pranešė oficialus Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmakeris. Tuo tarpu Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos.

"Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides išsiuntė laišką įmonės vadovybei, reikalaudama papildomų paaiškinimų, susijusių su bendrovės praėjusią savaitę paskelbtu pranešimu, kad ji sumažins vakcinų tiekimą ES. Ji pabrėžė būtinybę vykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal ES sutartį", — pridūrė jis. 

Tiekimas ES bus aptartas šiandien bendrovės valdančiosios tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus ES atstovai.

Savo ruožtu Europos Komisijos spaudos tarnybos vadovas Erikas Mameris sakė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjosi telefonu su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo įgyvendinti visą numatytą tiekiamą kiekį.

"Europos Komisija daug investavo į [AstraZeneca] gamybos pajėgumus dar prieš prasidedant vakcinų gamybai. Šioje aplinkoje Europos Komisija reikalauja, kad įmonė panaudotų visas priemones ir galimybes vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Europos Komisija reikalauja, kad įmonė parodytų maksimalų lankstumą tai padaryti", — sakė jis.

Mameris taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija dar neplanuoja jokių teisinių veiksmų prieš "AstraZeneca", iki šiol teikdama pirmenybę "atviram dialogui su įmone, kad būtų užtikrintas vakcinos gavimas". Jis taip pat pažymėjo, jog, nepaisant to, kad labai sumažėjo dviejų pagrindinių ES tiekėjų — "Pfizer" ir "AstraZeneca" — tiekimas, Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos tikslų, pagal kuriuos ES šalys turėtų paskiepyti 70 proc. gyventojų iki vasaros.

Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
RF ir Vengrija pasirašė sutartį dėl Rusijos vakcinos nuo COVID tiekimo
Vakcina "iš po prekystalio"
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Meluoja ir neraudonuoja — kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?
Sanatorija Belorus Druskininkuose

Lietuviams nepasisekė: kodėl sanatorija "Belorusija" Latvijoje išvengė sankcijų 

(atnaujinta 08:09 2021.01.26)
Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius, jei jų koronaviruso testas yra neigiamas, o Lietuvoje esančios sanatorijos darbuotojai prarado vienintelį pajamų šaltinį

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Sanatorija "Belorusija" Jūrmaloje išvengė ES sankcijų dėl teisinių įmantrybių, o sanatorijos Druskininkuose darbuotojai susidūrė su problemomis. Apie tai praneša RuBaltic.ru su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, o darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Lietuvos bankas pradėjo mokėti įstaigos darbuotojams po to, kai jiems tapo įmanoma pervesti gruodžio mėnesio atlyginimus.

Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius esant neigiamam koronaviruso tyrimui.

"Pavyko išvengti sankcijų teisinių niuansų dėka. Faktas yra tas, kad Baltarusijos prezidento administraciniam departamentui nebuvo taikomos ES sankcijos. Baltarusijos sanatorijai Lietuvoje buvo taikomi apribojimai, nes ji yra pavaldi Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiajai ūkio valdybai. Baltarusijos prezidento administracijos valdybai yra taikomos Europos sankcijos", — praneša portalas.

Kaip rašo RuBaltic.ru, Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad finansiniai apribojimai dėl sankcijų buvo nustatyti tik konkrečių asmenų atžvilgiu, o ne visos valstybės atžvilgiu.

Situacija su "Belorus" sanatorija

Sanatorijos "Belorus" atvejis yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei buvo taikomos tarptautinės sankcijos.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad Lietuvos įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tokiu atveju paliekantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinį tikslinį mokėjimą. Sanatorijos darbuotojai surengė protestą, reikalaudami išsaugoti darbo vietas, o ne mokėti kompensaciją, tačiau valdžios institucijos nepateikė jokių galimybių išspręsti problemą. Darbuotojai priminė, kad 400 bedarbių yra 400 alkanų šeimų ir 68 benamiai.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas išreiškė abejonę, kad "Swedbank" priėmė savarankišką sprendimą taikyti sankcijas sanatorijai. Jis prisiminė, kad pirmiausia nukentėjo paprasti piliečiai ir jų šeimos, iš kurių atimamos pajamos.

Tegai:
"Belarus"
Dar šia tema
Lietuvos bankas pradėjo mokėti atlyginimus "Belorus" sanatorijos darbuotojams
Seimo komitetas nepritarė subsidijoms už prastovas "Belorus" sanatorijai
"Kur žadėta gerovės valstybė": "Belorus" darbuotojai surengė akciją dėl ES sankcijų
"Belorus" sanatorijai nutraukiamas subsidijų mokėjimas