Ukrainos Aukščiausiosios Rados pastatas

Ukrainos deputatas pasakė, kuo pasibaigė asociacija su Europos Sąjunga

107
(atnaujinta 22:50 2019.06.30)
Pasak Rados deputato, ES naudojasi Ukraina savo naudai, neatsižvelgdama į jos interesus

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Aukščiausiosios Rados deputatas Michailas Poplavskis apkaltino Europos Sąjungą Ukrainos užtvindymu nekokybiškomis prekėmis. Apie tai jis pasakė televizijos kanalo "ZIK" eteryje.

Pasak Poplavskio, Ukrainoje būtina atgaivinti žemės ūkį, kad ištaisytų padėtį.

"Pažiūrėkite, kokia produkcija vyrauja užsienyje? Pažiūrėkite, kad tai yra chemija, pažiūrėkite, kad tai yra mirtis, pažiūrėkite, ką valgo mūsų vaikai ir anūkai. Šiandien reikia sukurti tokį modelį, kad kaimas būtų toks, kaip anksčiau", — pasakė deputatas.

Politikas taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga visai negalvoja apie Ukrainą, bet naudojasi ja tik savo naudai susitarimo dėl asociacijos su ES sąskaita.

2014 metais Ukraina pasirašė susitarimą dėl asociacijos su Europos Sąjunga, kuriame numatyta sukurti laisvosios prekybos zoną. Susitarimas taip pat apima bendradarbiavimą gynybos, konfliktų prevencijos, mokesčių, valstybės finansų, kovos su terorizmu, migracijos ir sienų kontrolės srityse.

Dėl to Ukrainos gamintojai susidūrė su kvotomis. Taigi Ukraina gali parduoti be muitų 36 rūšių prekes, tačiau ribotais kiekiais. Išnaudojus kvotas, produkcija ir toliau gali būti tiekiama, tačiau be lengvatų. Ukrainos gamintojai visiškai išnaudoja kvotas dar metų pradžioje, o po to didesnę metų dalį parduoda prekes be lengvatinių sąlygų.

Šią savaitę Ukrainos delegacija paliko ETPA sesiją dėl to, kad ji buvo nepatenkinta Europos Tarybos sprendimu patvirtinti rezoliuciją, kurioje kalbama apie Rusijos sugrįžimą į organizaciją. Ukraina pasipiktino dėl visų Rusijos teisių atkūrimo be jokių sąlygų dėl Krymo ir atskirų Donbaso dalių "okupacijos" nutraukimo.

2014 metais iš Rusijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo prijungimo. Maskva nusprendė, kad toks sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas jo delegacijos atžvilgiu. Vėliau Rusija nustojo siųsti delegatus ir mokėti mokesčius.

2019 metais Rusijai buvo pasiūlyta sudaryti delegaciją birželio sesijai, kurioje turėjo būti iškeltas klausimas dėl šalies likimo asamblėjoje.

Antradienio vakare ETPA priėmė rezoliuciją, kuri suteikia Rusijos delegacijai teisę dalyvauti birželio sesijoje. Po to buvo priimtas dokumentas, kuriuo patvirtinami visi Rusijos įgaliojimai.

107
Tegai:
Ukraina, ES
Dar šia tema
Kijeve paaiškinta, kodėl ukrainiečiai skursta
Buvęs Rados deputatas parodė, kuo pavirto Krymo blokada ukrainiečiams
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje apkaltino Vokietijos politikus "išdavyste"
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Rusijos Federacijos taryba ragina skelbti Lietuvai sankcija dėl RT

(atnaujinta 14:50 2020.07.10)
Rusijos Federacijos taryba prašo Užsienio reikalų ministerijos nustatyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir "Sputnik"

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos Federacijos taryba paragino Užsienio reikalų ministeriją ir kitas vykdomąsias įstaigas taikyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir "Sputnik" situacijos.

Kalbama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybes, kurios "šiurkščiai pažeidė žodžio laisvės ir informacijos skleidimo principus, taip pat savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms".

Federacijos tarybos konstitucinių įstatymų leidybos komiteto vadovas Andrejus Klišas RIA Novosti sakė, kad jo komitetas palaikys raginimą.

"Tokie užsienio valstybių veiksmai neturėtų likti be atsako. Būtina skirti sankcijas pareigūnams, kurie pažeidžia Rusijos žiniasklaidos teises", — sakė jis.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Praėjusią savaitę Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Anksčiau Estijoje buvo uždrausta "Sputnik Estija" veikla.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas. Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas

(atnaujinta 13:56 2020.07.10)
START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teigimu, Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III) likimas yra nulemtas, praneša RIA Novosti.

"Matyt, sprendimas nepratęsti šio susitarimo Jungtinėse Valstijose jau priimtas. Atkaklumas, su kuriuo pabrėžiama, kad nėra net alternatyvos, jog gali vykti trišalis pokalbis, įrodo, kad viskas jau nulemta", — sakė jis.

Be to, Lavrovas pažymėjo, kad JAV mano, jog į sutartį būtina įtraukti naujausius rusiškus ginklus, kas "iš esmės reiškia beldimąsi į atviras duris".

START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti. Sutartis nustoja galioti 2021 metų vasario mėnesį, ir kol kas Vašingtonas neatskleidžia, ar ketina ją atnaujinti.

Tuo tarpu Amerikos lyderis Donaldas Trampas teigė norintis sukurti naują trišalį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV. Pekinas šiai idėjai nepritaria. Savo ruožtu Maskva palaiko sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija, Sergejus Lavrovas
Dar šia tema
Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties
"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?
Taškentas, archyvinė nuotrauka

Lietuva skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui

(atnaujinta 15:03 2020.07.10)
Kaip praneša Lietuvos URM, dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos Uzbekistanas nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui kovoje su COVID-19 pandemijos protrūkiu. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. 

Lėšos bus pervestos Pasaulio sveikatos organizacijai.

"Uzbekistanas priklauso šalims, kurios dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių. Gegužės 1 dieną įvykusi stichinė nelaimė dar labiau apsunkino Uzbekistano galimybes veiksmingai kovoti su pandemija", — teigiama pranešime.

Birželio 1 dieną griuvo Uzbekistano rytuose esančios Sardobos užtvankos siena. Buvo evakuoti mažiausiai 70 tūkst. žmonių, daugiau kaip 50 žmonių teko hospitalizuoti.

Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau nei 11 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė 53 žmonės.

Lietuva humanitarinės pagalbos 2020 metais jau skyrė daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis — kovai su COVID-19.

Tegai:
COVID-19, Uzbekistanas, Lietuva
Dar šia tema
URM paskelbė vaizdo įrašą, kaip Lietuvos medikai atskrido į Armėniją
Armėnijos vadovas padėkojo Lietuvos medikams už pagalbą kovoje su COVID-19
Diana Nausėdienė perdavė dovanas koronavirusu sergantiems Armėnijos vaikams
Iš Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją