Trečiasis baltarusijos frontas forsuoja upę Lučesą, archyvinė nuotrauka

"Bagrationo" triumfas. Kuo Hitleris sumokėjo Baltarusijos okupaciją

310
(atnaujinta 18:34 2019.07.03)
Vokiečiai sukūrė galingą gynybos sistemą per Baltarusijos okupaciją, bet jie nesitikėjo tokios pagrindinės atakos krypties

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. 700 kilometrų frontas, šimtai tūkstančių nužudytų ir įkalintų nacių — 1944 metų liepos 3 dienos strateginės operacijos "Bagrationas" metu, kuri iš esmės nulėmė Didžiojo Tėvynės karo rezultatus, sovietų kariai išlaisvino Minską. Baltarusijos okupacijos metais vokiečiai čia sukūrė galingą gynybos sistemą, tačiau pagrindinės atakos kryptis juos labai nustebino. Kaip prieš 75 metus Raudonoji armija nugalėjo stipriausią Vermachto grupę — rašoma Nikolajaus Protopopovo RIA Novosti pateiktoje medžiagoje.

Sugriuvęs "balkonas"

Dabartinėje karo istorijoje "Bagrationas" laikomas didžiausia puolimo operacija ir, žinoma, viena iš pagrindinių ir sėkmingiausių Didžiosios Tėvynės karo metais. Operacijai pradėta ruoštis 1944 metais balandžio mėnesį. Pagrindinis tikslas buvo sunaikinti vadinamąjį "Baltarusijos balkoną" — 250 tūkstančių kvadratinių kilometrų projekciją, kuri apėmė visą Baltarusiją. Šios teritorijos sunaikinimas atvėrė kelią Sovietų kariams į Lenkiją ir Vokietiją, kas Vokietijos kariuomenės grupes "Šiaurės" ir "Šiaurės Ukraina" padarė labai pažeidžiamomis.

Operaciją vykdė keturi frontai — 1-asis Baltijos, 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo Baltarusijos padaliniai — tai 178 pėstininkų divizijos, 12 tankų ir mechanizuotų korpusų ir 21 brigada. Karius pridengė penkios oro pajėgos. Bendra sovietų pajėgų grupė viršijo 1,2 mln. žmonių, daugiau kaip keturi tūkstančiai tankų, beveik penki tūkstančiai lėktuvų, 34 tūkst. ginklų ir minosvaidžių. Specialus vaidmuo buvo skirtas partizanams, kurių tuo metu Baltarusijoje buvo apie 140 tūkst. Jie turėjo vykdyti diversijas priešo užnugaryje, trikdyti priešininkų susisiekimą ir užkirsti kelią atsargų tiekimui, pirmiems užgrobti tiltus ir upių perkėlas, sulaikyti juos, kol priartės pagrindinės pajėgos.

Hitleris nesitikėjo, kad didelio masto sovietų kariuomenė toliau atakuos Baltarusijos fronto dalį — Vermachto vadovybė manė, kad sovietų kariai toliau puola Ukrainą mėgindami išskirti "Centro" ir "Sever" armijos grupes. Todėl būtent čia vokiečiai perkėlė daugiau pajėgų. Vokiečiai planavo sulaikyti Raudonąją armiją Baltarusijos teritorijoje vien "Centro" kariuomenės pajėgomis. Tačiau, nepaisant to, naciai buvo gerai įsitvirtinę daugelyje gyvenamųjų vietovių — Vitebske, Babruiske, Mogiliove, Borisove, Oršoje ir Minske. Šias vietoves jie pavertė tikromis tvirtovėmis, tikėdamiesi kovoti šioje aplinkoje.

В дни операции Багратион, за столом (слева направо): В.Е. Макаров — бригадный комиссар, Александр Михайлович Василевский — начальника Генерального штаба, Иван Данилович Черняховский — генерал армии, архивное фото
РИА Новости
Operacijos "Bagration" dienomis. Prie stalo (iš kairės į dešinę): V.E. Makarovas — brigados komisaras, Aleksandras Mikhailovičius Vasilevskis— Generalinio štabo viršininkas, Ivanas Danilovičius Černiachovskis — armijos generolas

Vokiečių vadovybei Baltarusijos zona buvo labai svarbi — tai buvo buferis tarp Lenkijos ir Rytų Prūsijos. Iš čia galima buvo pulti Maskvą. Vokiečiai sukūrė čia ešeloninę gynybą iš kelių linijų iki 250 kilometrų gylio. Baltarusijos okupacijos metais naciai sugebėjo sukurti tūkstančius bunkerių, slėptuvių, apsirūpinti keičiamomis artilerijos pozicijomis ir gerai įrengtais šaudymo punktais.

Miškingos ir pelkingos vietos jiems buvo didelis privalumas — jie sumaniai panaudojo upes ir kitas natūralias kliūtis. Iš viso armijos "Centro" grupę sudarė apie 900 tūkst. žmonių, dešimt tūkstančių vienetų ginklų ir minosvaidžių, 900 tankų ir 1 350 lėktuvų.

Antrasis Stalingradas

Prieš sovietų vadovybę iškilo labai sudėtinga užduotis. Operacijos "Bagration" idėja buvo — iš karto pertraukti priešo gynybą šešiomis kryptimis keliais galingais, giliais keturių frontų smūgiais. Po to reikėjo stiprinti puolimą, panaikinti pagrindines armijos grupės "Centras" pajėgas Minsko regione. Tada sovietų kariuomenė turėjo atvykti į Lenkiją ir pasiekti Kauno — Balstogės — Liublino pasienius.

Operacija prasidėjo 1944 metais birželio 23 dieną. Prasidėjus gynybai Vitebske, Sovietų kariuomenei prireikė dviejų dienų — iš karto į "katilą buvo suvarytos" penkios Vokietijos divizijos. Praėjo dar dvi dienos, kad naciai būtų sunaikinti. Tą pačią dieną Orša buvo išlaisvinta. Taip pavyko sunaikinti kairiąją armijos grupės "Centro" šiaurinę dalį. Jau tada vokiečiai patyrė didžiulių nuostolių — daugiau kaip 40 tūkst. žmonių buvo nužudyti netoli Vitebsko ir Oršos, dar 17 tūkst. nacių pateko į nelaisvę. Mogiliovas buvo išlaisvintas birželio 28 dieną — čia Vermachtas prarado daugiau nei 30 tūkstančių kareivių ir pareigūnų.

Bobruiske priešo grupuotę sunaikino pirmojo baltarusių fronto kariai. Raudonosios armijos kovotojai turėjo veikti pelkėse, tačiau kartais tai buvo naudinga — dažnai vokiečiai nesitikėjo išpuolių iš pelkių, manydami, kad iš ten užpulti neįmanoma. Bobruiską puolė dvi dienas — vokiečiai bandė atblokuoti apsuptą miestą, bet visi jų bandymai buvo nesėkmingi. Birželio dvidešimt devintąją miestas buvo išlaisvintas nuo nacių. Dėl to Vermachto  9-oji armija buvo visiškai sunaikinta — vokiečiai prarado daugiau nei 70 tūkst. kareivių ir pareigūnų. Kelias į Minską buvo laisvas.

Белорусская наступательная операция Багратион проходила с 23 июня по 29 августа 1944 года. Вступление Красной армии в Минск, архивное фото
РИА Новости
Baltarusijos puolimo operacija "Bagration" vyko nuo 1944 metų birželio 23 dienos iki rugpjūčio 29 dienos. Raudonosios armijos atvykimas į Minską

Praradę Slucką ir Nesvyžių, vokiečiai neteko pabėgimo maršrutų. Liepos pirmąją ir antrąją liepos 1-osios Baltarusijos fronto kariai priėjo prie Minsko — čia jie susidūrė su nauja 5-ąją vokiečių tankų divizija. Per kelias paras nuo sunkiausių mūšių šį divizija prarado didžiąją dalį įrangos ir personalo. Jau liepos 3 dieną ryte Minską įsiveržė Aleksėjaus Burdeino pirmasis tankų korpusas, o pirmojo Baltarusijos fronto pirmieji nariai atvyko į miestą iš pietų. Vokiečiai beveik nesipriešino, o dienos viduryje Sovietų kariai visiškai išlaisvino Baltarusijos sostinę.

Per Minsko puolimo operaciją buvo apsupta 4-oji Vokietijos kariuomenė — ji buvo likviduota per keletą dienų, daugiau nei 70 tūkst. nacių visam laikui liko gulėti Baltarusijos žemėje, dar 35 tūkst. papuolė į nelaisvę.

Verchmato vadovybė bandė atkurti gynybą ir stabilizuoti padėtį. Tačiau tam kritiškai truko atsargų. Naciams neturėjo jokio kito pasirinkimo, tik trauktis. Nedidelis skaičius tinkamų kelių ir pelkės privertė vokiečius susitelkti į karių atsitraukimą per Žlobino ir Rahačovo greitkelį, kuris palengvino Sovietų pilotams paieškas ir priešų sunaikinimą. Su didžiuliais smūgiais iš oro sprogdintojai ir šturmo lėktuvai sudegino dešimtis karinės įrangos kolonų.

Pagrindinis lūžis

Iš viso sovietų kariuomenė įveikė iki 280 kilometrų, nugalėdama apie 30 Vokietijos divizijų ir atlaisvindama didžiąją dalį Baltarusijos. Tada prasidėjo antrasis operacijos "Bagrationas" etapas — Raudonosios armijos puolimas Vilniuje, Gardine, Breste ir Šiauliuose. Liepos septynioliktą-aštuonioliktą dienomis sovietų kariai peržengė sieną su Lenkija, o rugpjūčio pabaigoje jie pasiekė Vyslos upę ir priartėjo prie Varšuvos. Štabas nusprendė netęsti puolimo ir pradėti gynybą — kariai buvo pavargę, reikėjo papildyti įrangos ir šaudmenų atsargas.

Белорусская наступательная операция Багратион (23 июня — 29 августа 1944 года), колонна пленных немцев, архивное фото
РИА Новости
Baltarusijos puolimo operacija "Bagration" (1944-ųjų birželio 23 - rugpjūčio 29 dienomis). Vokiečių kalinių kolona

Per 68 kovų dienas Raudonoji armiją prarado daugiau nei 765 tūkst. žmonių — tai buvo žuvę, sužeisti ir dingę be žinios žmonės. Iš jų 178 000 žmonių žuvo.

Baltarusijos operacijos sėkmė leido smogti stiprius smūgius Vokietijos kariams Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rytų Prūsijoje. Vokietijos pralaimėjimas Baltarusijoje privertė vokiečių komandą perkelti reikšmingus rezervus iš Vakarų pusės, taigi sąjungininkų armijos nusileido Normandijoje ir sugebėjo atlikti puolimo operacijas palankiomis sąlygomis.

Vermachto nuostoliai sudarė daugiau nei 500 tūkst. žmonių. Iš 179 divizijų, veikiančių Baltarusijos teritorijoje, kelios dešimtys buvo visiškai sunaikintos, pusė prarado kovines pajėgas, prarado daugiau nei 50 procentų personalo. Buvo užfiksuota šimtų tūkstančių nacių netektis, įskaitant 21 generolą nelaisvėje.

Rezultatai buvo grandioziški, tačiau Vakarų sąjungininkai abejojo jų teisingumu. Tuomet TSRS vadovybė sugalvojo unikalią demonstraciją — 1944 metų liepos 17 dieną Maskvoje įvyko paimtų į nelaisvę vokiečių žygis. 57 tūkst. nacių, įskaitant jų vadus, ėjo miesto gatvėmis. Šiek tiek mažesni "paradai" vyko Kijeve ir Minske.

310
Tegai:
Raudonoji armija, Antrasis pasaulinis karas, karas, Rusija, Baltarusija, Vokietija
Dar šia tema
JAV išleido monetą apie sąjungininkus Antrajame pasauliniame kare be TSRS
JAV profesorius priminė apie lemiamą TSRS indėlį sutriuškinant nacius
Karštas krantas. Kaip sąjungininkai išsilaipino Normandijoje
Ekspertas: Vakarai nori atimti iš Rusijos pergalę Didžiajame Tėvynės kare
Atskleista, kaip buvo padaryta Pergalės Vėliavos virš Reichstago nuotrauka
Zacharova išjuokė Ukrainos URM klaidą, rašant Antrojo pasaulinio karo pabaigos datą
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Rusijos ir JAV vėliavos

Rusijos URM įvardijo sąlygas, kaip JAV galėtų grįžti į Atviro dangaus sutartį

(atnaujinta 16:42 2020.11.24)
Rusijos užsienio reikalų viceministras pridūrė, kad sąlygos hipotetiniam JAV pakartotiniam įstojimui į sutartį išėjus iš jos "bus blogesnės, dar blogesnės JAV, nei jos buvo iki šiol"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Naujoji JAV administracija, norėdama prisijungti prie Atviro dangaus sutarties, susidurs su būtinybe tai daryti bendru pagrindu ir ne tokiomis palankiomis sąlygomis Vašingtonui, RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"Tai klausimas kitai administracijai ir tiems, kurie joje spręs ginklų kontrolę ir karinius-politinius klausimus", — atsakė jis, paklaustas, ar Maskva tikisi, kad naujoji JAV administracija grįš prie sutarties, pasitraukusi iš jos.

"Bet kokiu atveju, jei Jungtinės Valstijos subręs prieš iškeldamos grįžimo į sutartį klausimą, jos turės tai padaryti bendru pagrindu, pereiti visas procedūras, įskaitant sutikimą su tais Atviro dangaus patariamosios komisijos sprendimais, kurie, mūsų manymu, bus priimti be Jungtinės Valstijos. Ir Jungtinės Valstijos paprasčiausiai turės su jomis sutikti", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad sąlygos hipotetiniam JAV pakartotiniam įstojimui į sutartį išėjus iš jos "bus blogesnės, dar blogesnės JAV, nei jos buvo iki šiol".

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol ji galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
JAV specialiųjų pajėgų lėktuvai vykdys pratybas danguje virš Estijos
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Seimas

Seimas pateikė deputatų sąrašą, kurie turi izoliuotis

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Anksčiau Seimas nusprendė padaryti pauzę dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, įskaitant pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsikrėtė

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik.  Seimo kanceliarija pateikė sąrašą Seimo narių, galimai turėjusių didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Šis sąrašas buvo pateiktas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris toliau tęsia epidemiologinį tyrimą ir informuoja asmenis apie būtinybę izoliuotis, nustatytą izoliacijos terminą ir kt.

Seimo kanceliarija neturi įgaliojimų spręsti dėl izoliacijos būtinybės ar jos terminų, todėl informacija apie narius, kurie "turėtų izoliuotis", yra netiksli.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrielius Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
koronavirusas, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas