Ukrainos Aukščiausiosios Rados pastatas, archyvinė nuotrauka

Tarp kandidatų į Ukrainos Aukščiausiąją Radą daug bedarbių

33
(atnaujinta 14:19 2019.07.06)
Eiliniai Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimai turėjo vykti šiemet spalį

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Ukrainos CRK vadovė Tatjana Slipačuk sakė, kad laikinai nedirbantys piliečiai yra antra pagal žmonių skaičių kategorija tarp kandidatų į išankstinius Aukščiausiosios Rados rinkimus, kurie vyks liepos 21 dieną, rašo RIA Novosti.

"Nenoriu įžeisti žmonių, kurie laikinai nedirba, bet kyla klausimas, kodėl yra antroji gausiausia kandidatų kategorija rinkimuose — bedarbiai?  Iš visų kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose (3 183 žmonės), 842 (26 44%) yra įmonių vadovai ir darbuotojai, 469 bedarbiai (14,73%), 376 (11,81%) - verslo subjektai, 117 (3,67%) - švietimo įstaigų darbuotojai ir 102 (3,67%). ) — pensininkai," — sakė ji interviu leidiniui "Levyj bereg".

Eiliniai Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimai turėjo vykti šiemet spalį. Tačiau gegužės mėnesį Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pasirašė dekretą dėl Rados įgaliojimų nutraukimo ir liepos 21 dieną vyks išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimuose gali dalyvauti tik partijos, o praėjimo barjeras bus 5 proc.

33
Tegai:
rinkimai, Ukrainos Aukščiausioji Rada, Ukraina
Dar šia tema
Zelenskis paleidžia Aukščiausiąją Radą
Paleisti Radą kainuos Ukrainai 300-400 milijonų dolerių
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Rusijos Federacijos taryba ragina skelbti Lietuvai sankcijas dėl RT

(atnaujinta 15:29 2020.07.10)
Rusijos Federacijos taryba prašo Užsienio reikalų ministerijos nustatyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir Sputnik

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos Federacijos taryba paragino Užsienio reikalų ministeriją ir kitas vykdomąsias įstaigas taikyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir Sputnik situacijos.

Kalbama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybes, kurios "šiurkščiai pažeidė žodžio laisvės ir informacijos skleidimo principus, taip pat savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms".

Federacijos tarybos Konstitucinių įstatymų leidybos komiteto vadovas Andrejus Klišas RIA Novosti sakė, kad jo komitetas palaikys raginimą.

"Tokie užsienio valstybių veiksmai neturėtų likti be atsako. Būtina skirti sankcijas pareigūnams, kurie pažeidžia Rusijos žiniasklaidos teises", — sakė jis.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Praėjusią savaitę Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Anksčiau Estijoje buvo uždrausta Sputnik Estija veikla.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas. Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas

(atnaujinta 13:56 2020.07.10)
START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teigimu, Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III) likimas yra nulemtas, praneša RIA Novosti.

"Matyt, sprendimas nepratęsti šio susitarimo Jungtinėse Valstijose jau priimtas. Atkaklumas, su kuriuo pabrėžiama, kad nėra net alternatyvos, jog gali vykti trišalis pokalbis, įrodo, kad viskas jau nulemta", — sakė jis.

Be to, Lavrovas pažymėjo, kad JAV mano, jog į sutartį būtina įtraukti naujausius rusiškus ginklus, kas "iš esmės reiškia beldimąsi į atviras duris".

START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti. Sutartis nustoja galioti 2021 metų vasario mėnesį, ir kol kas Vašingtonas neatskleidžia, ar ketina ją atnaujinti.

Tuo tarpu Amerikos lyderis Donaldas Trampas teigė norintis sukurti naują trišalį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV. Pekinas šiai idėjai nepritaria. Savo ruožtu Maskva palaiko sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija, Sergejus Lavrovas
Dar šia tema
Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties
"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pritarė Seimui ir pasirašė įstatymą dėl Lukiškių aikštės

(atnaujinta 15:43 2020.07.10)
Anksčiau Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. 

"Šiandien pasirašiau Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Ko gero, tai vienas iš atvejų, kai svarbus ne tiek sprendimas, kiek jo paaiškinimas", – rašoma šalies vadovo socialinio tinklo Facebook įraše.

Kaip teigia Nausėda, pastaruosius 20 metų Lukiškių aikštė buvo tuščia erdvė, kurią skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengiasi kažkuo užpildyti pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Todėl ir Lukiškių pliažo istorijoje prezidentas įžvelgia Seimo rinkimų šešėlį.

"Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą", – rašo prezidentas.

Nausėda siūlo nedemonizuoti šį įstatymą - jis nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu "Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų", išskyrus įnešamą Vyčio simbolį.

"Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu? Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu", - rašoma pranešime.

Nausėda sako, kad šio įstatymo vetavimas sukeltų dar didesnę sumaištį.

"Įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko. Gal to sąmoningai siekiama?" – klausia prezidentas.

Birželio pabaigoje Seimas priėmė įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Seimas, Lukiškių aikštė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu