Černobylio draudžiamoji zona, archyvinė nuotrauka

Ukraina pradėjo eksploatuoti naują Černobylio AE gaubtą

43
(atnaujinta 16:44 2019.07.10)
Ukrainos valdžios institucijos nori Černobylio stotį paversti saugia sistema, naudodamos naują apsauginę "pastogę", kuri bus 105 metrų aukščio, 150 metrų ilgio ir 260 metrų pločio arkos formos

VILNIUS, liepos 10— Sputnik. Ukrainoje buvo pradėta eksploatuoti naują Černobylio AE gaubtą, sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyresnysis patarėjas Antonas Usovas.

"Tarptautinė bendruomenė šiam projektui realizuoti skyrė 1,5 mlrd. eurų. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įnašas sudarė daugiau nei 700 mln. eurų", — rašė Usovas savo "Facebook" paskyroje.

Anksčiau Ukrainos premjeras Vladimiras Groismanas pranešė, kad atlikta bandomoji gaubto virš sprogusio reaktoriaus eksploatacija.

Černobylio avarija įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Sprogo ketvirtasis stoties energijos blokas. Po avarijos buvo pastatytas gaubtas, kuris pastaraisiais metais palaipsniui griūna.

Ukrainos valdžios institucijos nori Černobylio stotį paversti saugia sistema, naudodamos naują apsauginę "pastogę", kuri bus 105 metrų aukščio, 150 metrų ilgio ir 260 metrų pločio arkos formos. "Pastogės" statybas buvo planuojama baigti 2015 metais, tačiau dėl lėšų trūkumo darbai atidėti iki 2018 metų gegužės mėnesio. Naujo Černobylio AE gaubto eksploatacijos pradžia planuojama 2018 metų gruodžio mėnesį.

43
Tegai:
Černobylio atominės elektrinės avarija, Černobylis, Ukraina
Dar šia tema
Kaip gyvena vienas iš "Černobylio" personažų prototipų
Serialo "Černobylis" prodiuseris paaiškino istorinių faktų iškraipymą
Kaune surengtos ekskursijos po serialo "Černobylis" filmavimo vietas
Koronaviruso tyrimai

Susijusi bėda. Mokslininkai papasakojo apie hipertenzijos pavojų esant COVID-19

(atnaujinta 12:11 2020.06.05)
Tiems, kurie nevartojo vaistų nuo hipertenzijos, mirties rizika dar labiau padidėjo. Iš 140 žmonių, kurie nevartojo antihipertenzinių vaistų, mirė 11 (7,9 %), vaistus vartojusiųjų mirtingumas sudarė 3,2 %

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Tarptautinė mokslininkų komanda nurodė padidėjusią mirštamumo nuo koronaviruso riziką dėl hipertenzijos, praneša RIA Novosti, cituodama tyrimą "European Health Journal".

Mokslininkai ištyrė 2877 Kinijos Uhano ligoninės pacientų duomenis. Paaiškėjo, kad hipertenzija sirgo 29,5 % (850 pacientų), hipertenzija sergančių pacientų mirštamumas buvo 4 % (34 iš 850 pacientų), o tarp hipertenzija nesergančių pacientų tik 1,1 % (22 iš 2027).

Tiems, kurie nevartojo vaistų nuo hipertenzijos, mirties rizika dar labiau padidėjo. Iš 140 žmonių, kurie nevartojo antihipertenzinių vaistų, mirė 11 (7,9 %), vaistus vartojusiųjų mirtingumas sudarė 3,2 %.

Pažymima, kad kai kuriuos klausimus dar reikia ištirti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 386 tūkst. žmonių.

Tegai:
liga, mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje vėl auga — susirgo 7 žmonės
Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Zacharova sureagavo į JAV pareiškimus dėl Rusijos vaidmens Viduriniuose Rytuose

Pasak Rusijos URM atstovės, JAV Valstybės departamentui tektų prisiminti savo politikos Viduriniuose Rytuose pasekmes — "mirtys ir sunaikinimai"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova, komentuodama JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Davido Šenkerio teiginius, kad Rusija turėtų "pasitraukti iš Vidurinių Rytų", paragino prisiminti Vašingtono vykdomos politikos regione rezultatus.

"Norėčiau pasitikslinti, kokį pastarųjų dviejų dešimtmečių Amerikos projektą Viduriniuose Rytuose Šenkeris laiko sėkmingu? <...> Mes negalime atsiminti. Tik mirtis ir sunaikinimas", — sakė ji RIA Novosti.

Nors galbūt būtent taip Šenkeris mato "sėkmingo projekto rezultatą", pridūrė diplomatė.

Anksčiau Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Slutskis sakė, kad Rusijos, esančios Sirijoje šalies vadovybės kvietimu, buvimas yra visiškai teisėtas, priešingai nei JAV, ir teiginys, kad Rusija turėtų "pasitraukti iš Vidurinių Rytų", yra cinizmas ir arogancija.

Anksčiau JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Davidas Šenkeris teigė, kad Rusija turėtų "pasitraukti iš Vidurinių Rytų", nes ten ji atlieka "destruktyvų vaidmenį".

Šenkeris taip pat pakartojo dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo tezę, kad ankstesniojo prezidento Barako Obamos administracija "sveikino rusų atėjimą į Siriją" šalies vadovui Bašarui Assadui į pagalbą, manydama, kad tai "nutempia rusus į liūną".

Anot jo, sėkmė Sirijoje pastūmėjo Rusiją veikti Libijoje, kur ji dabar "neatlieka produktyvaus ar stabilizuojančio vaidmens".

Nuo 2015 metų oficialios Sirijos valdžios institucijų prašymu Rusija teikia karinę ir kitokią pagalbą Arabų Respublikai kovojant su terorizmu ir šalies atstatymu. JAV pajėgos dislokuotos šalyje be oficialių institucijų leidimo.

Kalbant apie situaciją Libijoje, kurioje nuo 2011 metų vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad nesikiša į bet kurios šio konflikto pusės situaciją ir neteikia karinės pagalbos.

Tegai:
Sirija, JAV, Artimieji ir Vidurio Rytai (AVR), Rusija, Marija Zacharova
Dar šia tema
JAV naudoja koronaviruso situaciją, siekdama padėti kovotojams Sirijoje
Pompėjas paragino nutraukti ugnį Sirijoje