Nepriklausomybės aikštė Kijeve, archyvinė nuotrauka

Zelenskio komandoje pasiūlyta pervadinti Rusiją ir rusų kalbą

60
(atnaujinta 12:38 2019.07.11)
Rusijos senatorius Francas Klincevičius šią iniciatyvą pavadino "atvira nesąmone"

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio patarėjas, prezidento partijos "Liaudies tarnas" kandidatas Nikita Poturajevas pasiūlė pervadinti Rusiją ir rusų kalbą. Jis tai pasakė interviu "Ukrlife.TV" metu.

Poturajevas save pavadino "filologu" ir pareiškė, kad rusų kalba, kuria kalba ukrainiečiai, skiriasi nuo Rusijos piliečių kalbos.

"Tai matyti, kalbos skiriasi ir gramatiniu požiūriu, ir leksiškai", — sakė jis.

Jo nuomone, rusų kalba, kuria kalbama Ukrainoje, turėtų būti pervadinta.

"Apskritai, mes turėtume ją pervardyti. Na, pavyzdžiui, sakykime, kad pas mus rusų kalba, o ten Rusijos. Kodėl mes bijome? Visa tai yra proaktyvi istorija. Mes netgi galime pradėti savo žemėlapiuose juos vadinti Moskvovija. Kas mums trukdo?", — sakė Zelenskio patarėjas.

Jo žodžiai sukėlė TV vedėjos juoką.

Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto narys Francas Klincevičius pavadino Poturajevo pasiūlymą "atvira nesąmone".

"Galima tik užjausti Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį: su tokiais patarėjais netgi košės išvirti neišeis", — paskelbė senatorius savo "Facebook" paskyroje.

Kijeve išreikšta idėja pervadinti Rusiją ir rusų kalbą rodo Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio komandos kvailumą ir negali būti įgyvendinama pagal tarptautinę teisę, pareiškė RIA Novosti buvęs JT biuro Ženevoje generalinis direktorius, Rusijos tarptautinio bendradarbiavimo ir viešosios tarybos pirmininkas Sergejus Ordžinikidzė.

"Yra politinių pareiškimų samprata, ir yra kvailumo samprata. Matyt, Zelenskio komandą sudaro  labai neišsilavinę ir neraštingi žmonės. Kalbant apie pervadinimą, šią problemą sprendžia pati valstybė, su Jungtinių Tautų organizacijos patvirtinimu", - pažymėjo Ordžinikidzė. Pasak jo, jei Kijevas bus verčiamas pritarti šiai idėjai "Zelenskio ir jo patarėjų kvailumas bus matomas visam pasauliui".

Kalbant apie Kijevo idėją pervadinti rusų kalbą, diplomatas pabrėžė, kad "tai yra jų reikalas, tegul pavadina nors ir švedų-totorių". "Tačiau oficialiai visuose dokumentuose, sutartyse, tarptautinių organizacijų susitarimuose bus vadinama rusų kalba", - pabrėžė jis.

"Jei ginčytis kokia kalba ir kaip geriau pavadinimą ištarti, galima pasiekti marazmo", - sakė ekspertas.

Rusų kalba Ukrainoje

Buvęs šalies prezidentas Petro Porošenko gegužės mėnesį pasirašė įstatymą "Dėl ukrainiečių kalbos kaip valstybės funkcionavimo užtikrinimo", kuriuo numatyta, kad ukrainiečiai privalo vartoti valstybinę kalbą beveik visose srityse.

Dokumentas įpareigojo šalies gyventojus bendrauti ukrainiečių kalba visose viešose vietose ir valdžios institucijose. Bendrauti ne ukrainiečių kalba galima tik bendraujant privačiai ir religinėse apeigose.

Po 2014 metų kovo mėnesį vykusio referendumo Krymas tapo Rusijos regionu. 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiniu būdu, laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "uždarytas visiems laikams".

60
Tegai:
Rusija, rusų kalba, Ukraina, Vladimiras Zelenskis
Dar šia tema
Zelenskis Donbase kalbėjo rusų kalba
Zelenskis įvardijo "vienintelį būdą" sustabdyti "Nord Stream- 2"
Zelenskis pasiūlė Putinui susitikti Minske
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Angela Merkel

Merkel: ES apsauga JAV pusės nebėra savaime suprantama

(atnaujinta 18:57 2020.07.14)
Anksčiau Trampas teigė sumažinsiąs JAV karių skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkstančių žmonių, nes Berlynas vėlavo mokėti NATO

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos apsauga iš JAV pusės šiandien nėra savaime suprantamas dalykas, Europa turi rasti bendrą atsakymą į tai, sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša RIA Novosti.

"Turiu pasakyti, kad praėjus 30 metų po Vokietijos suvienijimo, praėjus 30 metų po šaltojo karo pabaigos, pasaulis pozicionuojasi kitaip. Pavyzdžiui, buvo savaime suprantama, kad JAV gins Europos Sąjungą, tai buvo savaime suprantamas dalykas, tačiau tai pasikeitė", — sakė Merkel.

Ji pridūrė, kad Europa ir Vokietija "turi rasti tinkamą atsakymą į tai ir šis atsakymas neturėtų apsiriboti vien atskirų valstybių veiksmais".

"Šis atsakymas turėtų būti paremtas daugiašaliu aljansu, o ES turėtų būti daugiašalė sąjunga", — pridūrė ji.

Anksčiau Trampas teigė sumažinsiąs JAV kariuomenės skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkstančių žmonių, nes Berlynas vėlavo mokėti NATO.

Lenkija pareiškė, kad yra pasirengusi finansuoti Amerikos kariuomenės buvimą jos teritorijoje ir pasiūlė JAV dislokuoti nuolatinę amerikiečių šarvuotąją diviziją, prisiimdama nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių išlaidų. Pasiūlymas buvo pateiktas už NATO ribų — dvišaliu pagrindu. Lenkijos prezidentas pasiūlė pavadinti bazę "Fort Trump".

Lenkija yra viena iš ES šalių, kuri Rusijos atžvilgiu skleidžia agresyviausią retoriką. Varšuva kartu su Baltijos šalimis nuolat skelbia galimą "Rusijos grėsmę" ir siekia surinkti kuo daugiau Amerikos kariuomenės bei ginklų.

Kaip ne kartą pažymėjo Rusijos valdžia, visi Vakarų politikų pareiškimai apie tariamai agresyvius Rusijos Federacijos ketinimus tėra pretekstas NATO priartėti ir sustiprėti šalia Rusijos sienų.

Tegai:
gynyba, JAV, ES, Vokietija
Dar šia tema
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta
"Tai žingsnis link pasaulio pabaigos". Kas bus po to, kai JAV pasitrauks iš START III
Megan Markl, archyvinė nuotrauka

Megan Markl buvo pastebėta vilkinti lietuvių kūrėjų suknelę

(atnaujinta 19:28 2020.07.14)
Beverli Hilse baltą berankovę suknelę dėvinti Sasekso kunigaikštienė vėl patraukė spaudos dėmesį

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Išskirtinai elegantišku stiliumi garsėjanti princo Hario žmona Megan Markl dėmesiu pagerbė ir Lietuvos mados pasaulį.

Moteris buvo pastebėta Beverli Hilse vilkinti lietuvių kūrėjų "Magic Linen" kurtą baltą lininę suknelę. 

Kunigaikštienės pasirinkimą teigiamai įvertino ir užsienio šalių spauda. Apie balto lino suknelę dėvinčią Megan parašė keletas mados žurnalų, įskaitant "Elle" ir "Cosmopolitan". 

Savo sėkme pasidalino ir patys "Magic Linen". 

"Negalėtume dar labiau džiaugtis! Gražioji Sasekso kunigaikštienė Megan Markl buvo pastebėta vilkinti mūsų suknelę "Toscana"!" — Facebook rašė jie.

Įsigyti tokią suknelę sau gali leisti kone kiekviena moteris — ji kainuoja apie 70 eurų.

Tegai:
Megan Markle