Žemė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai siekia paaiškinti pačius keisčiausius signalus visatos gelmių

35
(atnaujinta 18:44 2019.07.12)
Apskaičiuota, kad per dieną kosmose įvyksta keli tūkstančiai greitųjų radijo bangų pliūpsnių, kol kas nepavyksta identifikuoti juos nei su vienu žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Mokslininkams pirmą kartą pavyko išsiaiškinti, iš kur atsirado greitas radiacinis sprogimas — tai vienintelis didžiulis ryškus impulsas, trunkantis milisekundę. Greitieji radijo bangų pliūpsnius mokslininkai studijavo daugiau nei dešimt metų. Iš viso jų žinoma apie trisdešimt. Kokie kosmoso objektai šią spinduliuotę generuoja, vis dar nėra aišku. Apie vieną iš karščiausių astrofizikos problemų rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Studentų atradimas

2007 metais Virdžinijos universiteto (JAV) studentas Deividas Narkevičius per pastaruosius metus išnagrinėjo Parkso observatorijos radioteleskopo duomenis. Magelano debesyse jis ieškojo ypatingos rūšies neutroninių žvaigždžių, kurios labai greitai sukasi ir išmeta galingas elektromagnetinės spinduliuotės sroves. Stebėtojui atrodo, kad jos užsidega ir gęsta kaip švyturiai, todėl yra vadinamos pulsarais.

Kosmosas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Remiantis turimais duomenimis, įvyko neįprastai galingas ir trumpas impulsas, trunkantis tik penkias milisekundes. Be to, skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų buvo labai didelis, būdingas tolimiausiems ekstragalaktiniams objektams. Radijo bangos erdvėje patenka į laisvuosius elektronus, jie išsisklaido erdvėje kaip prizmė, todėl aukšto dažnio bangos pasiekia Žemę greičiau. Kuo ilgiau radijo banga keliauja iki Žemės, tuo labiau pastebimas skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų. Mokslininkai tai vadina dispersija.

Radijo signalo pasikartojimo ir jo šaltinio nustatyti neišėjo. Bet pavyko išsiaiškinti, kad impulsas kilo teritorijoje, esančioje šalia Magelano debesų. Antrasis toks signalas, tik daug silpnesnis, buvo aptiktas tik po penkerių metų, taip pat iš Parkso observatorijos archyvinių duomenų.

Giliau tyrinėti šį keistą signalą neleido gan juokingas dalykas. Parkso duomenyse buvo peritonų — kito tipo labai trumpų radijo impulsų. Mokslininkams iškart kilo mintis, kad jie yra sausumos kilmės, galbūt technogeniniai. Taip ir buvo. Peritonus skleidė observatorijoje įrengtos mikrobangų krosnelės.

Nors greitieji radijo bangų pliūpsniai, nustatyti 2007 ir 2012 metais, skyrėsi nuo peritonų, mokslininkai neskubėjo jiems priskirti kosminės prigimties. Tik tada, kai kiti teleskopai užfiksavo tokius signalus, tapo aišku: mokslas yra ant labai neįprasto atradimo slenksčio.

Iš kur kilo impulsai

Dabar yra užregistruota apie trys dešimtys greitųjų radijo bangų pliūpsnių (angl. "fast radio bursts" (FRB)). Apskaičiuota, kad per dieną kosmose panašių pliūpsnių įvyksta keli tūkstančiai. Iki šiol neįmanoma nustatyti jų nei su vienu iš žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis.

Dauguma FBR yra vienkartiniai. Pirmasis pasikartojantis greitasis radijo bangų pliūpsnis buvo aptiktas 2012-2015 metais — FRB 121102. Impulsai tokie patys, bet nereguliarūs, priešingai nei pulsarai. Dėl pasikartojimo, mokslininkai sugebėjo rasti signalo šaltinį. Tam jie panaudojo radioteleskopą VLA ir kitus teleskopus, nukreipė juos į dangaus dalį, iš kurios kilo impulsas, ir rado nykštukinę galaktiką, kuri yra už 3 milijardų šviesmečių.

Neseniai tarptautinė mokslininkų komanda atskleidė informaciją apie vieno impulso šaltinį FBR 180924. Jis kilo iš DES J214425.25-405400.81 galaktikos, esančios už keturių milijardų šviesmečių Gervės žvaigždyne. Ši galaktika yra tūkstantį kartų didesni nei ta, iš kurio ateina pasikartojantis FBR. Tai rodo, kad greituosius radijo bangų pliūpsnius gali generuoti skirtingo pobūdžio objektai.

Neutroninės žvaigždės pirmauja

Ekspertai pateikė daugybę hipotezių apie greitųjų radijo bangų pliūpsnių pobūdį: kosminės stygos, juodosios skylės garavimas, įkrautos juodosios skylės žlugimas, baltosios skylės gimimas, supernovos ir, žinoma, tolimų pasaulių gyventojų veikla.

Žemė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Palaipsniui visos šios prielaidos buvo atmestos, kitos pripažintos mažai tikėtinomis. Liko tik dvi hipotezės, susijusios su neutroninėmis žvaigždėmis. Šie palyginti nedideli, greitai besisukantys objektai gali generuoti labai galingus radijo impulsus.

Pagal pirmąjį modelį, FBR išskiria apie 100 metų jaunos neutroninės žvaigždės. Jos sukasi didžiuliu greičiu: vienas apsisukimas per milisekundę. Sukimosi energija virsta radijo impulsu. Iš esmės tai yra radijo pulsarai, manoma, kad dauguma FBR turėtų būti pasikartojantys.

Pagal antrąją versiją, šaltinis — magnetarai, stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės. Šio lauko sutrikimas išskiria galingą greitą radijo impulsą, kuris, turbūt, gali pasikartoti po šimto metų.

Kol kas aptikta per mažai FBR, kad pavyktų išspręsti jų mįslę. Gali būti, kad mokslininkai turės laukti, kol bus pastatytas milžiniškas radiointerferometras SKA Australijoje ir Pietų Afrikoje, kuris galės aptikti dešimtis tokių pliūpsnių per parą.

35
Tegai:
kosmosas, mokslininkai
Dar šia tema
Gyvenimas po mirties. Mokslininkai paaiškino, kas atsitinka po mirties
Mokslininkai įvardijo psichiškai sveikiausius žmones Žemėje
Mokslininkai rado Biblijos miestą Ziklagą
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:28 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūrų kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūrų keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius ir priminė, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo šalies teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūrų kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti angliavandenilių, išgautų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūrų maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūrų keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūrų maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturintį analogų pasaulyje. Spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV Gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūrų kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra "dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija, tuo siekiama "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, prisidengusios kaltinimais Rusijai Arkties "militarizavimu", toliau ten telkė savo karines pajėgas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti jėgą didinant žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų kelia Maskvai nerimą.

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę
Džo Baidenas

Baidenas pripažino Rusiją didžiausia grėsme JAV

(atnaujinta 08:43 2020.10.26)
Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas pavadino Rusiją didžiausia grėsme JAV tarptautinėje arenoje.

"Manau, kad šiuo metu didžiausia grėsmė Amerikai, žlugdanti mūsų saugumą ir aljansus, yra Rusija. Antra, manau, kad Kinija yra didžiausia konkurentė", — interviu CBS sakė Baidenas.

Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu".

Spalio pradžioje kandidatė į viceprezidentus Kamala Haris teigė, kad Baidenas "primes Rusijai atsakomybę" už bet kokią grėsmę JAV kariams. Rugsėjo pradžioje pats Baidenas teigė, kad Maskva aktyviausiai bando paveikti artėjančius JAV rinkimus ir todėl yra pagrindinė grėsmė.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus bandymais paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Pekino ir Vašingtono santykiai pastaruoju metu pablogėjo dėl įvairių priežasčių, tokių kaip koronaviruso pandemija, tautinių mažumų teisių padėtis KLR, Pekino atsisakymas dalyvauti derybose dėl ginklų kontrolės ir prieštaravimai prekybos klausimais. Be to, Baltieji rūmai ėmėsi daugybės priemonių, kad sumažintų grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, kuri, pasak Vašingtono, kyla iš Kinijos technologijų kompanijų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Į valstybės vadovo postą pretenduoja dabartinis respublikonų prezidentas Donaldas Trampas ir demokratas Džo Baidenas.

Tegai:
JAV, Rusija, Džo Baidenas
Dar šia tema
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę
Putinas papasakojo apie bendradarbiavimą su JAV kovoje su terorizmu
Maxima

Klaipėdos "Maximos" darbuotojai nustatyta COVID-19 liga

(atnaujinta 11:43 2020.10.26)
Nuo šiandienos dvylikoje šalies savivaldybių, kuriose įvedamas karantinas, apsiperkantiems "Maximos" parduotuvėse bus galimybė nemokamai gauti vienkartinę veido kaukę

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Šeštadienį Klaipėdoje esančios "Maxima X" parduotuvės darbuotojai nustatytas koronavirusas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

Ši darbuotoja paskutinį kartą darbo vietoje buvo spalio 21 dieną. Jai testas dėl COVID-19 buvo atliktas spalio 24 dieną.

Prekybos tinklo "Maxima" atstovai nurodo, jog šiuo metu neturi žinių, kad daugiau uostamiestyje esančios "Maxima X" parduotuvės, Naikupės gatvėje 18, darbuotojų jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus.

Vyras, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Darbuotoja, kuriai yra diagnozuotas susirgimas COVID-19 infekcija, šiuo metu gydosi namuose. Epidemiologinės diagnostikos metu nustatyta, kad ji galėjo turėti artimą kontaktą su trimis kolegomis, dirbančiais toje pačioje "Maxima X" parduotuvėje. Darbuotojai saviizoliavosi. Artimo sąlyčio su pirkėjais COVID-19 apsikrėtusi darbuotoja neturėjo", — sakė prekybos tinklo "Maxima" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Prekybos tinklas "Maxima" savo esamus ir būsimus darbuotojus yra apdraudęs specialiu draudimu nuo koronaviruso. Darbuotojai yra aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis — medicininėmis kaukėmis ar apsaugos skydeliais, pirštinėmis, dezinfekciniais rankų skysčiais.

Nuo spalio 26 dienos dvylikoje šalies savivaldybių, kuriose įvedamas karantinas, apsiperkantiems "Maximos" parduotuvėse bus galimybė nemokamai gauti vienkartinę veido kaukę.

Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios COVID-19 susirgimai yra diagnozuoti 32 "Maximos" darbuotojams, iš kurių 23 darbuotojai yra visiškai pasveikę ir sugrįžę į darbus. Iki šiol dėl COVID-19 yra ištirti 818 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai. Šiuo metu 33 darbuotojų testo atsakymų dar laukiama.

Tegai:
koronavirusas, Maxima LT
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Daugiau nei dešimt tūkstančių: Lietuvoje patikslinta COVID-19 statistika
Įvardyta, kiek lietuvių turėtų pasiskiepyti, kad šalyje susidarytų populiacijos imunitetas
Įvardytos pavojingos savarankiško COVID-19 gydymo pasekmės