Žemė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai siekia paaiškinti pačius keisčiausius signalus visatos gelmių

36
(atnaujinta 18:44 2019.07.12)
Apskaičiuota, kad per dieną kosmose įvyksta keli tūkstančiai greitųjų radijo bangų pliūpsnių, kol kas nepavyksta identifikuoti juos nei su vienu žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Mokslininkams pirmą kartą pavyko išsiaiškinti, iš kur atsirado greitas radiacinis sprogimas — tai vienintelis didžiulis ryškus impulsas, trunkantis milisekundę. Greitieji radijo bangų pliūpsnius mokslininkai studijavo daugiau nei dešimt metų. Iš viso jų žinoma apie trisdešimt. Kokie kosmoso objektai šią spinduliuotę generuoja, vis dar nėra aišku. Apie vieną iš karščiausių astrofizikos problemų rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Studentų atradimas

2007 metais Virdžinijos universiteto (JAV) studentas Deividas Narkevičius per pastaruosius metus išnagrinėjo Parkso observatorijos radioteleskopo duomenis. Magelano debesyse jis ieškojo ypatingos rūšies neutroninių žvaigždžių, kurios labai greitai sukasi ir išmeta galingas elektromagnetinės spinduliuotės sroves. Stebėtojui atrodo, kad jos užsidega ir gęsta kaip švyturiai, todėl yra vadinamos pulsarais.

Kosmosas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Remiantis turimais duomenimis, įvyko neįprastai galingas ir trumpas impulsas, trunkantis tik penkias milisekundes. Be to, skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų buvo labai didelis, būdingas tolimiausiems ekstragalaktiniams objektams. Radijo bangos erdvėje patenka į laisvuosius elektronus, jie išsisklaido erdvėje kaip prizmė, todėl aukšto dažnio bangos pasiekia Žemę greičiau. Kuo ilgiau radijo banga keliauja iki Žemės, tuo labiau pastebimas skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų. Mokslininkai tai vadina dispersija.

Radijo signalo pasikartojimo ir jo šaltinio nustatyti neišėjo. Bet pavyko išsiaiškinti, kad impulsas kilo teritorijoje, esančioje šalia Magelano debesų. Antrasis toks signalas, tik daug silpnesnis, buvo aptiktas tik po penkerių metų, taip pat iš Parkso observatorijos archyvinių duomenų.

Giliau tyrinėti šį keistą signalą neleido gan juokingas dalykas. Parkso duomenyse buvo peritonų — kito tipo labai trumpų radijo impulsų. Mokslininkams iškart kilo mintis, kad jie yra sausumos kilmės, galbūt technogeniniai. Taip ir buvo. Peritonus skleidė observatorijoje įrengtos mikrobangų krosnelės.

Nors greitieji radijo bangų pliūpsniai, nustatyti 2007 ir 2012 metais, skyrėsi nuo peritonų, mokslininkai neskubėjo jiems priskirti kosminės prigimties. Tik tada, kai kiti teleskopai užfiksavo tokius signalus, tapo aišku: mokslas yra ant labai neįprasto atradimo slenksčio.

Iš kur kilo impulsai

Dabar yra užregistruota apie trys dešimtys greitųjų radijo bangų pliūpsnių (angl. "fast radio bursts" (FRB)). Apskaičiuota, kad per dieną kosmose panašių pliūpsnių įvyksta keli tūkstančiai. Iki šiol neįmanoma nustatyti jų nei su vienu iš žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis.

Dauguma FBR yra vienkartiniai. Pirmasis pasikartojantis greitasis radijo bangų pliūpsnis buvo aptiktas 2012-2015 metais — FRB 121102. Impulsai tokie patys, bet nereguliarūs, priešingai nei pulsarai. Dėl pasikartojimo, mokslininkai sugebėjo rasti signalo šaltinį. Tam jie panaudojo radioteleskopą VLA ir kitus teleskopus, nukreipė juos į dangaus dalį, iš kurios kilo impulsas, ir rado nykštukinę galaktiką, kuri yra už 3 milijardų šviesmečių.

Neseniai tarptautinė mokslininkų komanda atskleidė informaciją apie vieno impulso šaltinį FBR 180924. Jis kilo iš DES J214425.25-405400.81 galaktikos, esančios už keturių milijardų šviesmečių Gervės žvaigždyne. Ši galaktika yra tūkstantį kartų didesni nei ta, iš kurio ateina pasikartojantis FBR. Tai rodo, kad greituosius radijo bangų pliūpsnius gali generuoti skirtingo pobūdžio objektai.

Neutroninės žvaigždės pirmauja

Ekspertai pateikė daugybę hipotezių apie greitųjų radijo bangų pliūpsnių pobūdį: kosminės stygos, juodosios skylės garavimas, įkrautos juodosios skylės žlugimas, baltosios skylės gimimas, supernovos ir, žinoma, tolimų pasaulių gyventojų veikla.

Žemė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Palaipsniui visos šios prielaidos buvo atmestos, kitos pripažintos mažai tikėtinomis. Liko tik dvi hipotezės, susijusios su neutroninėmis žvaigždėmis. Šie palyginti nedideli, greitai besisukantys objektai gali generuoti labai galingus radijo impulsus.

Pagal pirmąjį modelį, FBR išskiria apie 100 metų jaunos neutroninės žvaigždės. Jos sukasi didžiuliu greičiu: vienas apsisukimas per milisekundę. Sukimosi energija virsta radijo impulsu. Iš esmės tai yra radijo pulsarai, manoma, kad dauguma FBR turėtų būti pasikartojantys.

Pagal antrąją versiją, šaltinis — magnetarai, stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės. Šio lauko sutrikimas išskiria galingą greitą radijo impulsą, kuris, turbūt, gali pasikartoti po šimto metų.

Kol kas aptikta per mažai FBR, kad pavyktų išspręsti jų mįslę. Gali būti, kad mokslininkai turės laukti, kol bus pastatytas milžiniškas radiointerferometras SKA Australijoje ir Pietų Afrikoje, kuris galės aptikti dešimtis tokių pliūpsnių per parą.

36
Tegai:
kosmosas, mokslininkai
Dar šia tema
Gyvenimas po mirties. Mokslininkai paaiškino, kas atsitinka po mirties
Mokslininkai įvardijo psichiškai sveikiausius žmones Žemėje
Mokslininkai rado Biblijos miestą Ziklagą
Laboratorija, archyvinė nuotrauka

Rasta koronavirusą blokuojanti priemonė

(atnaujinta 16:09 2020.11.28)
Šveicarijos Ženevos universiteto ekspertai išanalizavo galimas medžiagas, kurios gali būti absorbcijos inhibitoriai SARS-CoV-2 atveju

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Mokslininkai rado vaistų, kurie gali užkirsti kelią virusams, tokiems kaip SARS-CoV-2, patekti į ląsteles. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale "Chemical Science".

Pažymima, kad skverbdamiesi į ląsteles, daugelis virusų naudoja ląstelių absorbcijos mechanizmą, kurį veikia tiolai — alkoholių analogai, kur deguonies atomas pakeičiamas sieros atomu.

Šveicarijos Ženevos universiteto ekspertai išanalizavo galimas medžiagas, kurios gali būti absorbcijos inhibitoriai SARS-CoV-2 atveju. Norėdami tai padaryti, jie atliko sieros molekulių, paženklintų fluorescuojančiais zondais, pasisavinimo ląstelėse testus, kad būtų galima įvertinti jų buvimą ląstelių viduje naudojant fluorescencinę mikroskopiją.

Paaiškėjo, kad kai kurie inhibitoriai yra 500 kartų veiksmingesni už Ellmano reagentą, anksčiau naudotą tiolio grupėms aptikti. Tyrimai parodė, kad vienas iš tiriamų inhibitorių gali blokuoti SARS-CoV-2 patekimą į ląsteles.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Dar šia tema
COVID-19 skaudžiai smogė apgyvendinimo sektoriui: trečdaliu mažiau turistų nei pernai
Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
Senovės gyvenvietė netoli turkų kaimo Bogazkale

Turkijoje rasti paslaptingos karalystės, išgyvenusios bronzinį Sičuano žlugimą, pėdsakai

(atnaujinta 12:46 2020.11.28)
Mokslininkai iš JAV ir Didžiosios Britanijos pranešė atradę paslaptingą Tarhuntassa miestą, paminėtą hetitų imperijos dokumentuose

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kalbama apie Türkmen-Karahöyük piliakalnį Turkijoje, vieną masyviausių bronzos amžiaus paminklų. Jei hipotezė pasitvirtins, tai taps didžiausiu archeologiniu atradimu, kuris nušvies hetitų tautų likimus. RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Tatjana Pičugina.

Laikina sostinė

Bronzos amžiuje centrinę šiuolaikinės Turkijos dalį užėmė hetitų karalystė — didžioji imperija, prilygstanti Senovės Egiptui ir Asirijai. Jos sostinė Hatušas, kuri yra šalies centro, iš šiaurės saugojo Juodoji jūra. Iš ten karaliai sprendė pavaldžių tautų likimą, nustatinėdavo vidaus ir užsienio politiką.

Niurnbergo procesas
© Sputnik / Кирилл Каллиников

XIII a. pr. Kr. Hetitų karalystė pasiekė valdžios viršūnę, aktyviai plėtėsi į pietus, rytus ir vakarus. Kaip tapo žinoma iš dokumentų, maždaug 1280 metais karalius Muvatalis II sostinę iš Hatušos perkėlė į Tarhuntašą, į neseniai prijungtas "žemutines žemes".

Karaliaus sprendimas buvo sukritikuotas, ir po trijų dešimtmečių rūmai, valdomi vyriausio Muvatalio Muršilio III sūnaus, grįžo atgal. Staigaus ir keisto sostinės perkėlimo priežastys vis dar nežinomos. Tekstuose yra užuomina apie religinį pagrindą: Hatušas buvo laikoma prakeikta vieta. Galbūt tam įtakos turėjo politiniai ir strateginiai aspektai — viskas komplekse.

Hatušas buvo atrastas XIX amžiuje netoli šiuolaikinio Bogazkalės kaimo. Kasinėjimai ten buvo atliekami daugiau nei šimtą metų. Dabar tai yra UNESCO saugoma archeologinė vietovė. Tarhuntašas niekada nebuvo rastas.

Hartapu mįslė

Hetitų tekstuose Tarhuntašas yra Konijos lygumoje — dabar ten šiuolaikinė Turkijos yra to paties pavadinimo provincija. Konija — balta dėmė archeologams. Pirmasis žvalgymas buvo atliktas 2019 metais, vadovaujant Jamesui Osbornui iš Rytų istorijos instituto Čikagos universitete ir Mišeliui Masui iš Britanijos instituto Ankaroje. Jie atrado daugiau nei šimtą perspektyvių kasinėjimų vietų, tarp kurių yra didžiulis Türkmen-Karahöyük piliakalnis.

Jo plotas: 125 hektarai, tai galima palyginti su Hatuša. Aplink — derlinga lyguma, galinti pramaitinti daug žmonių. Atliekant archeologinius tyrimus, ten buvo rasta hetitų stiliaus keramikos dirbinių. Mokslininkai mano, kad tai Tarhuntašas.

Netoli nuo piliakalnio, irigaciniame kanale, vietinių gyventojų nurodymų dėka, archeologai atrado akmeninę stelą. Ant jo užrašas, užrašytas Luvių hieroglifais, pasakoja apie didį Hartapu karalių, kuris užkariavo Muškos (Frygia) šalį ir užkariavo dar trylika karalysčių. Jo vardas yra minimas keliuose Luvių tekstuose, išraižytuose Kyzildago ir Karadago kalnynų masyvuose netoli Türkmen-Karahöyük. Galbūt tai yra ritualiniai kompleksai, kurie dažnai buvo organizuojami šalia senovės sostinių.

Hartapu — paslaptingas personažas istorikams. Sprendžiant iš užrašų, jis galėjo vadovauti XII amžiuje prieš mūsų erą pradžioje. Sosto vardas Muršilis kalba apie priklausymą hetitų karalių dinastijai. Tačiau bareljefe jis pavaizduotas kaip Naujos Asirijos karalius, kas nurodo į VIII a. pr. Kr. Osbornas ir jo kolegos linkę link šios datos, atsižvelgiant į laiško ypatumus ant rastos stelės. Šalies, kurią valdė Hartapu, pavadinimas niekur neminimas. Tačiau viename iš uolų tekste yra hieroglifas, žymintis griaustinio dievą Tarkhuntą — Tarhuntašo globėją.

Kultūros vertėjai

Hetitai — indoeuropiečių kilmės žmonės. Jie turi bendras šaknis su daugeliu Europos etninių grupių, įskaitant slavus. Jie atvyko į Anatoliją III tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje, išvijo hūtus ir atsidūrė tarp semitų, šumerų ir Šiaurės Kaukazo gyventojų. Hetitai buvo labai imlūs užsienio kultūrai, įsisavino ir transformavo vietines tradicijas.

"Apie hutus žinome per hetitus, jų išdėstyme taip pat žinomi huritų mitai. Jie perdirbo šumerų ir akkadų tekstus. Yra įrodymų, kad didžioji senovės graikų literatūra išaugo iš hetitų paveldo. Hetitai yra unikalūs tuo, kad yra savo eros kultūros tarpininkai", —  sako Marija Molina, hetitų kalbos specialistė iš Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto.

Iš pradžių hetitai pagerbė tik keletą indoeuropiečių dievybių. Bet Anatolijoje, tiesiogine prasme per šimtą metų, jų skaičius padidėjo, į savo panteoną įkūrus vietinius stabus. Jie buvo vadinami tūkstančio dievų žmonėmis, priduria tyrinėtoja.

Hetitų kalba buvo oficiali rūmų kalba, ja buvo surašyti dokumentai ir laiškai. Tai buvo užfiksuota ant molio lentelių antraštis. Tuo pačiu metu archeologai taip pat susiduria su užrašais Luvių kalba. Dabar vis daugiau įrodymų rodo, kad ši kalba buvo plačiai paplitusi tarp hetitų. Yra versija, kad karaliai buvo iš Luvių —  giminės indoeuropiečių. Tai rodo ir Luvių šaknys Muvatalio varde.

Skirtingai nuo hetitų, Luvių kalba yra mažiau ištirta ir iššifruota. Tuo tarpu ryšys tarp luvų ir hetitų labai domina mokslininkus. Faktas yra tas, kad geležies amžiaus pradžioje hetitų imperija tiesiogine prasme išnyko. Šis laikas vadinamas "bronzos žlugimu". Krizė prasidėjo visuose Viduriniuose Rytuose, ieškodami geresnio gyvenimo, žmonės buvo pašalinti iš savo namų. Valdovai su savo palyda paliko Hatušą, pasiėmę tai kas vertingiausia. Netrukus pasirodė "Jūros tautos", kurios plėšė ir padegė tuščią miestą.

"Greičiausiai hetitai nukeliavo į Sirijos šiaurę. Bet kokiu atveju, išnykus imperijai, po trijų "tamsių amžių" ten susikūrė karalystės, kurių gyventojai pasivadino hetitais ir rašė Luvių hieroglifais. Šiuo požiūriu Tarhuntašo —  matyt, kai kurios Luvių vidinės valstybės sostinės —  kasinėjimai yra labai įdomūs", — apibendrina Marija Molina.

Ateinančiais sezonais archeologai planuoja atlikti geofizinį Türkmen-Karahöyük piliakalnio skanavimą ir gręžimą, kad būtų galima tiksliau įvertinti miesto dydį ir jo struktūrą, taip pat apibrėžti būsimų kasinėjimų vietą.

Tegai:
archeologai, istorija, Turkija
Vaistinė

Gydytojas pasakojo, kaip vaistinės Lietuvoje bando sutaupyti

(atnaujinta 16:26 2020.11.28)
Pasak Kasiulevičiaus, tokiose įstaigose turėtų būti įdarbinti ne tik pardavėjai, bet ir išmanantys konsultantai, kurie tikrai gali padėti klientams

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kiekvienoje Lietuvos vaistinėje turi būti bent vienas vaistininkas, "Facebook" rašė Vilniaus klinikinės ligoninės "Santaros" gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas Vytautas Kasiulevičius.

"Esu 100 procentų įsitikinęs, kad vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, kuris baigė universiteto studijas. Suprantu, kad aš, Vilniaus universiteto, kuris rengia vaistininkus, atstovas, atrodau šališkas, bet tokia farmacijos praktika yra beveik visose Europos šalyse", —  gydytojas.

Pasak Kasiulevičiaus, šimtmečius lietuviai vaistininkus suvokė ne kaip pardavėjus, o kaip sveikatos konsultantus. Gydytojos teigimu, visa visuomenės struktūra, kurioje vaistinėse yra pagrindiniai vaistininkai, bažnyčiose kunigai, advokatų kontorų teisininkai, rodo, kad už tai turėtų atsakyti specialistas. Jis pažymėjo, kad tą patį rodo ir Europos šalių patirtis.

"Todėl raginu Seimo Sveikatos Reikalų komiteto narius rytoj pasipriešinti vaistinių tinklų norui taupyti kaštus ten, kur būtina kompetencija", — rašė Kasiulevičius.

Anksčiau gydytojas rašė, kad šiuo metu didžiausia našta tenka sveikatos priežiūrai. Dėl pandemijos sumažėja medicinos personalas, reguliarios paslaugos ir trūksta lovų COVID-19 pacientams.

Nuo lapkričio 7 dienos šalyje galioja antrasis karantinas, kuris galios iki gruodžio vidurio.

Kovo 11 dieną pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 59,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
vaistinės