Žemė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai siekia paaiškinti pačius keisčiausius signalus visatos gelmių

32
(atnaujinta 18:44 2019.07.12)
Apskaičiuota, kad per dieną kosmose įvyksta keli tūkstančiai greitųjų radijo bangų pliūpsnių, kol kas nepavyksta identifikuoti juos nei su vienu žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Mokslininkams pirmą kartą pavyko išsiaiškinti, iš kur atsirado greitas radiacinis sprogimas — tai vienintelis didžiulis ryškus impulsas, trunkantis milisekundę. Greitieji radijo bangų pliūpsnius mokslininkai studijavo daugiau nei dešimt metų. Iš viso jų žinoma apie trisdešimt. Kokie kosmoso objektai šią spinduliuotę generuoja, vis dar nėra aišku. Apie vieną iš karščiausių astrofizikos problemų rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Studentų atradimas

2007 metais Virdžinijos universiteto (JAV) studentas Deividas Narkevičius per pastaruosius metus išnagrinėjo Parkso observatorijos radioteleskopo duomenis. Magelano debesyse jis ieškojo ypatingos rūšies neutroninių žvaigždžių, kurios labai greitai sukasi ir išmeta galingas elektromagnetinės spinduliuotės sroves. Stebėtojui atrodo, kad jos užsidega ir gęsta kaip švyturiai, todėl yra vadinamos pulsarais.

Kosmosas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Remiantis turimais duomenimis, įvyko neįprastai galingas ir trumpas impulsas, trunkantis tik penkias milisekundes. Be to, skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų buvo labai didelis, būdingas tolimiausiems ekstragalaktiniams objektams. Radijo bangos erdvėje patenka į laisvuosius elektronus, jie išsisklaido erdvėje kaip prizmė, todėl aukšto dažnio bangos pasiekia Žemę greičiau. Kuo ilgiau radijo banga keliauja iki Žemės, tuo labiau pastebimas skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų. Mokslininkai tai vadina dispersija.

Radijo signalo pasikartojimo ir jo šaltinio nustatyti neišėjo. Bet pavyko išsiaiškinti, kad impulsas kilo teritorijoje, esančioje šalia Magelano debesų. Antrasis toks signalas, tik daug silpnesnis, buvo aptiktas tik po penkerių metų, taip pat iš Parkso observatorijos archyvinių duomenų.

Giliau tyrinėti šį keistą signalą neleido gan juokingas dalykas. Parkso duomenyse buvo peritonų — kito tipo labai trumpų radijo impulsų. Mokslininkams iškart kilo mintis, kad jie yra sausumos kilmės, galbūt technogeniniai. Taip ir buvo. Peritonus skleidė observatorijoje įrengtos mikrobangų krosnelės.

Nors greitieji radijo bangų pliūpsniai, nustatyti 2007 ir 2012 metais, skyrėsi nuo peritonų, mokslininkai neskubėjo jiems priskirti kosminės prigimties. Tik tada, kai kiti teleskopai užfiksavo tokius signalus, tapo aišku: mokslas yra ant labai neįprasto atradimo slenksčio.

Iš kur kilo impulsai

Dabar yra užregistruota apie trys dešimtys greitųjų radijo bangų pliūpsnių (angl. "fast radio bursts" (FRB)). Apskaičiuota, kad per dieną kosmose panašių pliūpsnių įvyksta keli tūkstančiai. Iki šiol neįmanoma nustatyti jų nei su vienu iš žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis.

Dauguma FBR yra vienkartiniai. Pirmasis pasikartojantis greitasis radijo bangų pliūpsnis buvo aptiktas 2012-2015 metais — FRB 121102. Impulsai tokie patys, bet nereguliarūs, priešingai nei pulsarai. Dėl pasikartojimo, mokslininkai sugebėjo rasti signalo šaltinį. Tam jie panaudojo radioteleskopą VLA ir kitus teleskopus, nukreipė juos į dangaus dalį, iš kurios kilo impulsas, ir rado nykštukinę galaktiką, kuri yra už 3 milijardų šviesmečių.

Neseniai tarptautinė mokslininkų komanda atskleidė informaciją apie vieno impulso šaltinį FBR 180924. Jis kilo iš DES J214425.25-405400.81 galaktikos, esančios už keturių milijardų šviesmečių Gervės žvaigždyne. Ši galaktika yra tūkstantį kartų didesni nei ta, iš kurio ateina pasikartojantis FBR. Tai rodo, kad greituosius radijo bangų pliūpsnius gali generuoti skirtingo pobūdžio objektai.

Neutroninės žvaigždės pirmauja

Ekspertai pateikė daugybę hipotezių apie greitųjų radijo bangų pliūpsnių pobūdį: kosminės stygos, juodosios skylės garavimas, įkrautos juodosios skylės žlugimas, baltosios skylės gimimas, supernovos ir, žinoma, tolimų pasaulių gyventojų veikla.

Žemė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Palaipsniui visos šios prielaidos buvo atmestos, kitos pripažintos mažai tikėtinomis. Liko tik dvi hipotezės, susijusios su neutroninėmis žvaigždėmis. Šie palyginti nedideli, greitai besisukantys objektai gali generuoti labai galingus radijo impulsus.

Pagal pirmąjį modelį, FBR išskiria apie 100 metų jaunos neutroninės žvaigždės. Jos sukasi didžiuliu greičiu: vienas apsisukimas per milisekundę. Sukimosi energija virsta radijo impulsu. Iš esmės tai yra radijo pulsarai, manoma, kad dauguma FBR turėtų būti pasikartojantys.

Pagal antrąją versiją, šaltinis — magnetarai, stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės. Šio lauko sutrikimas išskiria galingą greitą radijo impulsą, kuris, turbūt, gali pasikartoti po šimto metų.

Kol kas aptikta per mažai FBR, kad pavyktų išspręsti jų mįslę. Gali būti, kad mokslininkai turės laukti, kol bus pastatytas milžiniškas radiointerferometras SKA Australijoje ir Pietų Afrikoje, kuris galės aptikti dešimtis tokių pliūpsnių per parą.

32
Tegai:
kosmosas, mokslininkai
Dar šia tema
Gyvenimas po mirties. Mokslininkai paaiškino, kas atsitinka po mirties
Mokslininkai įvardijo psichiškai sveikiausius žmones Žemėje
Mokslininkai rado Biblijos miestą Ziklagą
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje

(atnaujinta 10:49 2020.07.02)
Antradienio vakarą rusas atskrido iš Talino į Vilnių. Atliekant patikrą, vyras savavališkai pasišalino

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos pasieniečiams trečiadienį popiet Daugpilio regione buvo sulaikytas leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis, kuris vakar pasišalino iš Vilniaus oro uosto nebaigus dokumentų patikros, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį vėlai vakare Vilniaus oro uoste pasieniečiai tikrino reisu iš Talino atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis (gimęs 1969 metais). VSAT pareigūnams jo dokumentai sukėlė įtarimų, todėl keleivis buvo sustabdytas ir išskirtas iš bendro keliautojų srauto.

Detalią patikrą toliau vykdę pasieniečiai nustatė, kad tarptautinę šio asmens paiešką dėl ekonominio pobūdžio nusikaltimo Interpolo kanalais yra paskelbusi Rusija. Kol vyko kontrolės procedūros, vyras pasišalino iš oro uosto. Jo dokumentai liko pas VSAT pareigūnus.

Iškart buvo imtasi paieškos veiksmų, o dėl minėto įvykio VSAT pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu bus įvertinti patikrą vykdžiusių pareigūnų veiksmai.

Bėglio ieškantiems pasieniečiams greitai pavyko nustatyti, kad leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis Vilniuje pasinaudojo taksi paslaugomis.

Pasienyje su Latvija po kelių valandų VSAT pareigūnai sustabdė ir apklausė taksistą, bėglį iš Vilniaus nugabenusį į kaimyninę šalį. Visa surinkta svarbi informacija buvo perduota Latvijos pasieniečiams, kurie toliau bendradarbiaudami su VSAT pareigūnais ėmėsi paieškos veiksmų savo šalyje.

Trečiadienį popiet Latvijos pasieniečiai kolegas Lietuvoje informavo, kad pasitelkus policiją Rusijos pilietis buvo sulaikytas Daugpilio regione.

Tegai:
Interpolas, rusas, Latvija, Lietuva, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais bus teisiamas IT specialistas
Atlikus 40 kratų įvairiomis valiutomis rastas milijonas eurų grynųjų pinigų
Lietuvos policija ieško ruso, kurio paiešką paskelbė Interpolas
Rusijos Konstitucija

Apdorota 100 % balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų biuletenių

(atnaujinta 10:32 2020.07.02)
Paskelbta, kiek Rusijos piliečių balsavo už Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų priėmimą, kiek — prieš

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Rusijos VRK duomenimis, už Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų priėmimą balsavo 77,92 % Rusijos piliečių.

Remiantis duomenimis, pateiktais Rusijos VRK informacijos centre, apdorojus 100 % biuletenių, 77,92 % Rusijos piliečių balsavo už Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų priėmimą, prieš 21,27 %.

Balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo numatytas balandžio 22 dieną, tačiau vėliau buvo atidėtas dėl koronaviruso epidemijos šalyje.

Vėliau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl naujos balsavimo datos — liepos 1 dienos. Dėl būtinybės atsižvelgti į epidemiologinę situaciją ir gyventojų saugumą buvo nuspręsta, kad Rusijos piliečiai galės balsuoti visą savaitę — nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos.

Tegai:
Konstitucija, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje vyksta paskutinis balsavimo dėl Konstitucijos pataisų etapas
Putinas sudalyvavo balsavime dėl Konstitucijos pataisų
Udalcovas papasakojo apie balsavimą dėl Rusijos Konstitucijos pataisų Lietuvoje
Rusijos Konstitucijos pataisos: kaip Lietuvoje vyksta balsavimas
"Sputnik Lietuva" sužinojo Lietuvos gyventojų nuomonę apie Rusijos Konstitucijos pataisas

Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų: kaip jis vyko kaimyninėse šalyse

(atnaujinta 11:57 2020.07.02)
Visos Rusijos balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų baigėsi liepos 1 dieną. Pirmą kartą istorijoje balsavimas vyko visą savaitę — nuo birželio 25 dienos

Balsavimo apylinkės buvo atidarytos visoje šalyje, tačiau užsienyje esantys Rusijos piliečiai, įskaitant buvusias TSRS valstybes, taip pat turėjo galimybę balsuoti. Dėl koronaviruso pandemijos visur buvo įdiegta papildoma sanitarinė kontrolė. Kaukės ir pirštinės buvo privalomos visiems, kaip ir fizinio atstumo išlaikymas.

Kaip balsavimas vyko kaimyninėse šalyse — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
pataisos, Konstitucija, Rusija
Dar šia tema
Pasirodė vaizdo įrašas apie tai, kaip Putinas balsavo dėl Konstitucijos pataisų
Rusijos Konstitucijos pataisos: kaip Lietuvoje vyksta balsavimas
"Sputnik Lietuva" sužinojo Lietuvos gyventojų nuomonę apie Rusijos Konstitucijos pataisas
Apdorota 100 % balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų biuletenių