Žemė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai siekia paaiškinti pačius keisčiausius signalus visatos gelmių

37
(atnaujinta 18:44 2019.07.12)
Apskaičiuota, kad per dieną kosmose įvyksta keli tūkstančiai greitųjų radijo bangų pliūpsnių, kol kas nepavyksta identifikuoti juos nei su vienu žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Mokslininkams pirmą kartą pavyko išsiaiškinti, iš kur atsirado greitas radiacinis sprogimas — tai vienintelis didžiulis ryškus impulsas, trunkantis milisekundę. Greitieji radijo bangų pliūpsnius mokslininkai studijavo daugiau nei dešimt metų. Iš viso jų žinoma apie trisdešimt. Kokie kosmoso objektai šią spinduliuotę generuoja, vis dar nėra aišku. Apie vieną iš karščiausių astrofizikos problemų rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Studentų atradimas

2007 metais Virdžinijos universiteto (JAV) studentas Deividas Narkevičius per pastaruosius metus išnagrinėjo Parkso observatorijos radioteleskopo duomenis. Magelano debesyse jis ieškojo ypatingos rūšies neutroninių žvaigždžių, kurios labai greitai sukasi ir išmeta galingas elektromagnetinės spinduliuotės sroves. Stebėtojui atrodo, kad jos užsidega ir gęsta kaip švyturiai, todėl yra vadinamos pulsarais.

Kosmosas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Remiantis turimais duomenimis, įvyko neįprastai galingas ir trumpas impulsas, trunkantis tik penkias milisekundes. Be to, skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų buvo labai didelis, būdingas tolimiausiems ekstragalaktiniams objektams. Radijo bangos erdvėje patenka į laisvuosius elektronus, jie išsisklaido erdvėje kaip prizmė, todėl aukšto dažnio bangos pasiekia Žemę greičiau. Kuo ilgiau radijo banga keliauja iki Žemės, tuo labiau pastebimas skirtumas tarp žemo ir aukšto dažnio signalų. Mokslininkai tai vadina dispersija.

Radijo signalo pasikartojimo ir jo šaltinio nustatyti neišėjo. Bet pavyko išsiaiškinti, kad impulsas kilo teritorijoje, esančioje šalia Magelano debesų. Antrasis toks signalas, tik daug silpnesnis, buvo aptiktas tik po penkerių metų, taip pat iš Parkso observatorijos archyvinių duomenų.

Giliau tyrinėti šį keistą signalą neleido gan juokingas dalykas. Parkso duomenyse buvo peritonų — kito tipo labai trumpų radijo impulsų. Mokslininkams iškart kilo mintis, kad jie yra sausumos kilmės, galbūt technogeniniai. Taip ir buvo. Peritonus skleidė observatorijoje įrengtos mikrobangų krosnelės.

Nors greitieji radijo bangų pliūpsniai, nustatyti 2007 ir 2012 metais, skyrėsi nuo peritonų, mokslininkai neskubėjo jiems priskirti kosminės prigimties. Tik tada, kai kiti teleskopai užfiksavo tokius signalus, tapo aišku: mokslas yra ant labai neįprasto atradimo slenksčio.

Iš kur kilo impulsai

Dabar yra užregistruota apie trys dešimtys greitųjų radijo bangų pliūpsnių (angl. "fast radio bursts" (FRB)). Apskaičiuota, kad per dieną kosmose panašių pliūpsnių įvyksta keli tūkstančiai. Iki šiol neįmanoma nustatyti jų nei su vienu iš žinomų astrofizinių objektų, tokių kaip pulsaras, juodoji skylė ar aktyvioji galaktikos šerdis.

Dauguma FBR yra vienkartiniai. Pirmasis pasikartojantis greitasis radijo bangų pliūpsnis buvo aptiktas 2012-2015 metais — FRB 121102. Impulsai tokie patys, bet nereguliarūs, priešingai nei pulsarai. Dėl pasikartojimo, mokslininkai sugebėjo rasti signalo šaltinį. Tam jie panaudojo radioteleskopą VLA ir kitus teleskopus, nukreipė juos į dangaus dalį, iš kurios kilo impulsas, ir rado nykštukinę galaktiką, kuri yra už 3 milijardų šviesmečių.

Neseniai tarptautinė mokslininkų komanda atskleidė informaciją apie vieno impulso šaltinį FBR 180924. Jis kilo iš DES J214425.25-405400.81 galaktikos, esančios už keturių milijardų šviesmečių Gervės žvaigždyne. Ši galaktika yra tūkstantį kartų didesni nei ta, iš kurio ateina pasikartojantis FBR. Tai rodo, kad greituosius radijo bangų pliūpsnius gali generuoti skirtingo pobūdžio objektai.

Neutroninės žvaigždės pirmauja

Ekspertai pateikė daugybę hipotezių apie greitųjų radijo bangų pliūpsnių pobūdį: kosminės stygos, juodosios skylės garavimas, įkrautos juodosios skylės žlugimas, baltosios skylės gimimas, supernovos ir, žinoma, tolimų pasaulių gyventojų veikla.

Žemė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Роскосмоса

Palaipsniui visos šios prielaidos buvo atmestos, kitos pripažintos mažai tikėtinomis. Liko tik dvi hipotezės, susijusios su neutroninėmis žvaigždėmis. Šie palyginti nedideli, greitai besisukantys objektai gali generuoti labai galingus radijo impulsus.

Pagal pirmąjį modelį, FBR išskiria apie 100 metų jaunos neutroninės žvaigždės. Jos sukasi didžiuliu greičiu: vienas apsisukimas per milisekundę. Sukimosi energija virsta radijo impulsu. Iš esmės tai yra radijo pulsarai, manoma, kad dauguma FBR turėtų būti pasikartojantys.

Pagal antrąją versiją, šaltinis — magnetarai, stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės. Šio lauko sutrikimas išskiria galingą greitą radijo impulsą, kuris, turbūt, gali pasikartoti po šimto metų.

Kol kas aptikta per mažai FBR, kad pavyktų išspręsti jų mįslę. Gali būti, kad mokslininkai turės laukti, kol bus pastatytas milžiniškas radiointerferometras SKA Australijoje ir Pietų Afrikoje, kuris galės aptikti dešimtis tokių pliūpsnių per parą.

37
Tegai:
kosmosas, mokslininkai
Dar šia tema
Gyvenimas po mirties. Mokslininkai paaiškino, kas atsitinka po mirties
Mokslininkai įvardijo psichiškai sveikiausius žmones Žemėje
Mokslininkai rado Biblijos miestą Ziklagą
Širdies smūgis

Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį

(atnaujinta 00:22 2021.04.11)
Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolį

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Širdies priepuolio simptomus galima lengvai supainioti su kitais negalavimais. "Express", remdamasi Britų širdies fondo duomenimis, nurodo, kaip atpažinti mirtiną būklę, praneša RIA Novosti.

Svarbiausia yra tai, kad diskomfortas krūtinėje nepraeina, o paskui plinta į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaklą, žandikaulį, nugarą, skrandį, rankas. Vien dėl šių simptomų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga pajunta nerimą, panašų į panikos priepuolį.

Simptomai, ekspertų teigimu, gali tęstis kelias dienas arba pasireikšti staiga.

Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kaip kraujo grupė veikia širdies priepuolio riziką. Kaip paaiškėjo, žmonėms, turintiems antrąją ir trečiąją kraujo grupes, rizika susirgti širdies priepuoliu yra aštuoniais procentais didesnė nei pirmosios grupės žmonių.

Širdies priepuolis — rimta patologinė būklė, kurią sukelia ūmus širdies raumens aprūpinimo krauju sutrikimas (užsikimšimas trombu ir (arba) spazmas, širdį maitinančios arterijos aterosklerozinės plokštelės srityje), išsivysčius šio raumens dalies išemijai ir nekrozei (mirčiai).

Tegai:
širdis, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata
Vakcinacija

Rusijoje bus sukurta dar viena vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 00:19 2021.04.11)
A. A. Smorodincevo gripo mokslinių tyrimų institutas pažymėjo, kad klinikinius vakcinos tyrimus planuojama pradėti rudenį, taigi žiemą ar kitą pavasarį preparatas gali būti prieinamas

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Rusijoje kuriama dar viena vakcina nuo koronaviruso, rašo RIA Novosti.

Pirmųjų rezultatų tikimasi artimiausiu metu, sakė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška.

"Kuriama dar viena vakcina nuo naujos koronavirusinės infekcijos, mes tikimės, kad artimiausioje ateityje bus pateikti pirmieji preliminarūs mokslinių tyrimų rezultatai", — žurnalistams sakė M. Muraška.

A. A. Smorodincevo gripo mokslinių tyrimų institutas pažymėjo, kad klinikinius vakcinos tyrimus planuojama pradėti rudenį, taigi žiemą ar kitą pavasarį preparatas gali būti prieinamas.

Rusijos vakcina nuo koronaviruso "Sputnik V" nuo kovo 4 dienos yra palaipsniui tiriama Europos vaistų agentūros (EVA), kuri užsiima vakcinų, skirtų naudoti Europos rinkoje, patvirtinimu.

Anksčiau EVA išreiškė viltį, kad "Sputnik V" įvertinimas bus atliktas pagreitintai, tačiau nėra vakcinos patvirtinimo datos. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Rusijos vakcinos patvirtinimo, jei nebus jokių sunkumų, reikėtų tikėtis gegužę.

"Sputnik V" vakcina buvo patvirtinta beveik 60 šalių, kurių gyventojų skaičius kartu sudėjus viršija 1,5 mlrd. "Sputnik V" užima antrą vietą pasaulyje pagal vyriausybės reguliavimo institucijų gautų patvirtinimų skaičių. Vakcinos veiksmingumą, siekiantį 91,6 proc., patvirtina duomenys, paskelbti autoritetingame medicinos žurnale "The Lancet".

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Po "AstraZeneca" vakcinacijos paaiškėjo sveikatos problemos — dabar Ispanijoje
PSO tikisi į organizaciją įtraukti Rusijos vakcinas
Po vakcinacijos nuo COVID-19 Lietuvoje mirė aštuoni žmonės 
Lietuvos policija pasipiktino SAM vadovo žodžiais apie vakcinaciją