Prancūzijos policija, archyvinė nuotrauka

Paryžiuje po Bastilijos paėmimo dienos parado prasidėjo riaušės

24
(atnaujinta 10:40 2019.07.15)
Protestuotojai, skanduodami "geltonųjų liemenių" šūkius, pradėjo griauti tvoras ir statyti iš jų barikadas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Paryžiuje protestuotojų minios išėjo į gatves per Bastilijos paėmimo dieną, praneša RIA Novosti.

Nepavyko išvengti viešosios tvarkos pažeidimų. Protestuotojai, skanduodami "geltonųjų liemenių" šūkius, pradėjo griauti tvoras ir bandė iš jų pastatyti barikadas. Dėl pradėto protesto policija panaudojo ašarines dujas.

Lapkričio viduryje Prancūzijoje prasidėjo masinės "geltonųjų liemenių" protestų akcijos. Protestuotojai reikalavo nedidinti mokesčių ir kuro kainos.

Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas pažadėjo įvesti pusmetinį moratoriumą degalų mokesčių didinimui, taip pat nacionaliniu lygmeniu surengti diskusijas dėl mokesčių ir galimų mokesčių sistemos pakeitimų.

Tačiau "geltonosios liemenės" ir toliau išeina į gatves.
Eitynes lydi susidūrimai su policija, automobilių padegimai, parduotuvių ir bankų niokojimai.

24
Tegai:
nusikaltimas, policija, protestuotojai, protestai, Prancūzija
Dar šia tema
Žiniasklaida: Makronas ketina surengti referendumą dėl protestų pabaigos
Po protestų atsistatydina Gruzijos Parlamento pirmininkas
Provokacija Tbilisyje: netoli Parlamento rūmų vyko protestai — video
Miškas

Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus

(atnaujinta 12:09 2020.07.11)
PMO vadovas pabrėžė, kad nepaisant neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per ateinančius penkerius metus vidutinė metinė temperatūra visame pasaulyje kasmet bus bent vienu laipsniu aukštesnė nei ikipramoniniame laikotarpyje (XIX amžiaus antroje pusėje). Apie tai rašoma naujoje klimato prognozėje, kurią paskelbė Pasaulio meteorologinė organizacija (PMO).

Ekspertai pažymi, kad paskutiniai penkeri metai buvo šilčiausi per visą istoriją. Ir per artimiausius penkerius metus perviršis gali siekti pusantro laipsnio, perspėja jie.

"Mūsų laukia sunkios užduotys, norint pasiekti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslą — išlaikyti pasaulio temperatūros padidėjimą šiame amžiuje gerokai mažesnį nei du laipsniai, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu", — sakė organizacijos generalinis sekretorius Petteri Taalas.

Pasak jo, taip pat teks pasistengti, kad temperatūros perviršis siektų ne daugiau kaip pusantro laipsnio.

PMO prognozėje neatsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aerozolių išmetamųjų teršalų pokyčius dėl COVID-19 pandemijos.

Taalas priminė, kad prasidėjęs pramonės ir ekonomikos nuosmukis negalės pakeisti sukoordinuotų veiksmų klimato srityje, o išmetamų teršalų sumažinimas šiais metais neprives prie visuotinio CO2 atmosferoje sumažėjimo, pridūrė jis.

PMO vadovas taip pat pabrėžė, kad nepaisant neigiamo pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones.

Tegai:
klimato kaita
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja katastrofiško atšilimo pradžią
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
Europos laukia "didžiulė tragedija"
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

LTOK nuostoliai dėl COVID-19 nebuvo tokie dideli, tačiau abejonių išlieka

(atnaujinta 18:02 2020.07.11)
Ketvirtadienį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristatė pirmojo pusmečio biudžeto ataskaitą. Bendras jo rezultatas: koronaviruso žala buvo mažesnė, nei tikėtasi

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Dar balandį situacija atrodė tragiškai, su dideliais pavojaus ženklais. Baiminomės, kad biudžete gali atsiverti net 2 mln. eurų skylė. Dabar matome, kad situacija gerokai sušvelnėjo, o loterijų bilietų pardavimai, nuo kurių didele dalimi priklauso LTOK biudžetas, po truputį grįžta į prieš tai buvusias vėžes. Apibendrinant galiu pasakyti, kad pirmojo pusmečio skaičiai atrodo patenkinamai", — sakė LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša.

Pandemijos metu LTOK pajamos iš UAB "Olifėja" pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo maždaug 15 procentų, arba 485 tūkst. eurų. Pirmiausia tai lemia loterijos bilietų pardavimo aktyvumo sumažėjimas. Tuo pat metu sumažėjo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijos.

Žinoma, kai kurias programas turėsime apkarpyti. Jau sumažinome LTOK direkcijos atlyginimus ir ūkinės veiklos išlaidas, tačiau sportininkai, federacijos, treneriai neturėtų nerimauti. Jie — mūsų prioritetas ir darysime viską, kad jie nenukentėtų", — teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Mantas Marcinkevičius sakė taip: "Dar sunku pasakyti, kokio masto bus padariniai, realius skaičius matysime tik antroje metų pusėje. Šiais metais mūsų rėmėjai ir partneriai savo įsipareigojimus įvykdys, todėl galime tikėtis, kad metinį planą pavyks įgyvendinti. Vis dėlto, bendraudami su partneriais jaučiame daug neužtikrintumo dėl kitų metų. Niekas nėra tikras, kaip seksis".

Tegai:
biudžetas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje