Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Dėl anglies kainos Europoje Ryga netenka krovinių Rusijos

33
(atnaujinta 13:57 2019.07.16)
Mažai tikėtina, kad per artimiausius šešis mėnesius anglies kainos Europoje stabilizuosis, o tai reiškia, kad sumažės pasiūla, o kartu su ja ir krovos apimtys

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Anglies kainos Europoje sumažėjo labiausiai per trejus metus ir greičiausiai neatsistatys iki 2019 metų ketvirtojo ketvirčio. Anglies gavybos įmonės keičia tiekimo kryptis, ir tai jau paveikė Rygos uosto darbą sausio-birželio mėnesiais. Remiantis uosto interneto svetainės statistikos duomenimis, krovos apimtys sumažėjo daugiau nei 25 proc.

Remiantis "Refinitiv" duomenimis, birželio mėnesio pabaigoje Baltijos šalių uostuose akmens anglies kainos sumažėjo iki minimalaus trejų metų rodiklio — iki 39 eurų už toną, palyginti su 73 eurais praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Pasak finansų eksperto Kirilo Rodionovo, per ateinančius šešis mėnesius anglies kainos neatsistatys dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, jis sieja anglies kainos sumažėjimą su Europos ekonomikos sulėtėjimu ir pramonės nuosmukiu. Remiantis "Refinitiv" prognoze, iki 2019 metų pabaigos didžiausioje ES ekonomikoje —Vokietijoje — BVP augimas sumažės nuo praėjusių metų 1,4 proc. iki 0,9 proc., o euro zonoje — nuo 1,9 proc. iki 1,2 proc.

Anglies paklausos augimą ir kainas mažina ir nedidelės SGD kainos. Per pirmąjį pusmetį SGD kainos, atsižvelgiant į Britanijos NBP centro kainą, sumažėjo nuo 7,37 iki 3,11 eurų už milijoną Britanijos šiluminių vienetų, tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių Europoje beveik dvigubai padidėjo suskystintų gamtinių dujų importas — iki 44,6 mln. tonų pirmąjį šių metų pusmetį.

Pasak Rodionovo, anglies paklausa Europoje gali padidėti tik prasidėjus žiemai.

Eksperto nuomone, anglies kainoms įtakos gali turėti ir pasiūlos sumažėjimas Europoje. Sausio-birželio mėnesiais anglies krovos apimtis Ust-Lugos, Murmansko, Vysocko ir Kaliningrado uostuose kasmet sumažėja iki 2,9 proc. (iki 29,5 mln. tonų), palyginti su 7,4 proc. padidėjimu pirmąjį 2018 metų pusmetį. Negausus pristatymų augimas į Europą taip pat buvo ir iš JAV (1,5 proc., iki 11,4 mln. tonų), Australijoje sumažėjo 4,8 proc. (iki 8,4 mln. tonų), Pietų Afrikoje – 8 proc. ( iki 1,3 mln. tonų), Kolumbijoje – 28 proc. (iki 12,9 mln. tonų). Pasak Rodionovo, žiemą tiekimas gali dar labiau sumažėti.

Taip pat panaši dinamika greičiausiai bus pastebima Rytuose. Pirmąjį 2019 metų pusmetį anglių perkrovimo apimtis Vostočno, Vanino, Nachodkos, Vladivostoko uostuose padidėjo 11,7 proc., palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu (iki 39,5 mln. tonų). Panašų manevrą bando atlikti ir Australija, kuri nuo 2017 metų padidino pristatymus į Aziją 4,3 proc. (iki 17,1 mln. tonų, pagal sausio – birželio mėnesio duomenis), taip pat JAV ir Kolumbiją, atitinkamai padidindamos krovos apimtis 9 proc. ir 23 proc. (iki 16,9 mln. tonų ir 5,9 mln. tonų).

Azijos regiono pasiūlos padidėjimas lėmė kainų sumažėjimą šia kryptimi, nors ne taip stipriai, kaip Europoje. Anglių kainas Azijoje taip pat veikė ir SGD importas į Kiniją. Todėl į Aziją perorientuotas tiekimas nesugebėjo angliakasiams visiškai kompensuoti sumažėjusio eksporto į Europą.

"Labai tikėtina, kad tai yra "New Normal" anglių rinka, kurios dalyviai dabar turi susitvarkyti su mažėjančiomis maržomis ir didėjančia konkurencija", — sakė Rodionovas.

Ryga praranda pagrindinį krovinį

Anglies tiekimo į Europos rinką sumažėjimas jau paveikė didžiausią uostą Latvijoje. Sausio-birželio mėnesiais šio tipo krovinių krovos apimtys sumažėjo 25,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai — iki 5,185 mln. tonų. Tuo tarpu akmens anglių dalis uosto krovinių apyvartos struktūroje yra reikšmingiausia — 32,1 proc.

Anglių krovos apimties nuosmukis turėjo įtakos bendram uosto veiklos rezultatui — per pirmąjį šių metų pusmetį Rygoje perkrauta 8,3 proc. mažiau krovinių nei per tą patį 2018 metų laikotarpį.

33
Tegai:
kainos, Rusija, Ryga, Europa
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko dar vienas Rusijos SGD krovinys
Į Klaipėdą atvyko dujovežis su dideliu Norvegijos SGD kroviniu
Ekspertas: Lietuva pristato kiekvieną SGD tiekimą kaip pergalę
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Rusijos Federacijos taryba ragina skelbti Lietuvai sankcija dėl RT

(atnaujinta 14:50 2020.07.10)
Rusijos Federacijos taryba prašo Užsienio reikalų ministerijos nustatyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir "Sputnik"

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos Federacijos taryba paragino Užsienio reikalų ministeriją ir kitas vykdomąsias įstaigas taikyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl RT ir "Sputnik" situacijos.

Kalbama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybes, kurios "šiurkščiai pažeidė žodžio laisvės ir informacijos skleidimo principus, taip pat savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms".

Federacijos tarybos konstitucinių įstatymų leidybos komiteto vadovas Andrejus Klišas RIA Novosti sakė, kad jo komitetas palaikys raginimą.

"Tokie užsienio valstybių veiksmai neturėtų likti be atsako. Būtina skirti sankcijas pareigūnams, kurie pažeidžia Rusijos žiniasklaidos teises", — sakė jis.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Praėjusią savaitę Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Anksčiau Estijoje buvo uždrausta "Sputnik Estija" veikla.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas. Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas

(atnaujinta 13:56 2020.07.10)
START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teigimu, Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III) likimas yra nulemtas, praneša RIA Novosti.

"Matyt, sprendimas nepratęsti šio susitarimo Jungtinėse Valstijose jau priimtas. Atkaklumas, su kuriuo pabrėžiama, kad nėra net alternatyvos, jog gali vykti trišalis pokalbis, įrodo, kad viskas jau nulemta", — sakė jis.

Be to, Lavrovas pažymėjo, kad JAV mano, jog į sutartį būtina įtraukti naujausius rusiškus ginklus, kas "iš esmės reiškia beldimąsi į atviras duris".

START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti. Sutartis nustoja galioti 2021 metų vasario mėnesį, ir kol kas Vašingtonas neatskleidžia, ar ketina ją atnaujinti.

Tuo tarpu Amerikos lyderis Donaldas Trampas teigė norintis sukurti naują trišalį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV. Pekinas šiai idėjai nepritaria. Savo ruožtu Maskva palaiko sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija, Sergejus Lavrovas
Dar šia tema
Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties
"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Liepos pabaigoje Skvernelis išeina trijų savaičių atostogų

(atnaujinta 14:51 2020.07.10)
Be to, ministras pirmininkas pasiima dar dvi papildomas poilsio dienas: praėjusį kartą Skverneliui teko grįžti iš atostogų, nes prasidėjo COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Atitinkamą dekretą šiandien, liepos 10 dieną, pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Dekreto kopija paviešinta Prezidentūros tinklalapyje.

Prezidento dekrete nurodoma, kad Skvernelis atostogaus nuo liepos 20 iki rugpjūčio 7 dienos. Liepos 17 dieną, penktadienį prieš atostogas, ministrui pirmininkui taip pat suteikiama papildoma poilsio diena.

Dar vieną poilsio dieną Skvernelis yra suplanavęs rugpjūčio 28 dieną.

Per atostogas premjerą liepos 17-ąją ir liepos 20–26 dienomis pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, nuo liepos 27 dienos iki rugpjūčio 7 bei rugpjūčio 28 dieną — energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anksčiau premjeras sakė, kad vasarą planuoja ilsėtis Lietuvoje, bei ragino ir šalies piliečius šiemet ilsėtis tėvynėje.

Praėjusį kartą, kovo mėnesį, ministrui pirmininkui teko sugrįžti iš atostogų Ispanijoje, nes tuo metu kaip tik prasidėjo pandemija.

Tegai:
atostogos, Saulius Skvernelis