Ukrainos kariai netyčia sunaikino savo pajėgų pozicijas Donbase
(atnaujinta 17:16 2019.07.16)
Incidento metu trys Ukrainos kariai žuvo, dar 11 nukentėjo, pranešė Donecko Liaudies Respublikos atstovasVILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ukrainos kariai Donbase per klaidą sunaikino savo kolegų pozicijas, bandydami panaudoti naują ginkluotę. Apie tai pranešė oficialus Donecko Liaudies Respublikos (DLR) operatyvinės vadovybės atstovas Daniilas Bezsonovas.
Pasak jo, praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 35-osios brigados kariai du kartus panaudojo išminavimo įrenginius UR-77 Dokučajevsko miesto gyvenamuosiuose rajonuose. Tik dėl jų neprofesionalumo pavyko išvengti aukų tarp civilinių gyventojų.
Bezsonovas paaiškino, kad kariai paleido sviedinį be stabdžių troso, reikalingo šaudmenims tinkamai eksploatuoti.
"Skrydžio metu sugedo variklis, ir išminavimo užtaisas, kurio galia siekė iki pusės tonos, nukrito į Ukrainos karių pozicijas. Dėl to Ukrainos bazė buvo visiškai sunaikinta, trys žuvo, o 11 patyrė įvairaus sunkumo laipsnio sužeidimus ir nudegimus", — pareiškė DLR atstovas.
Konfliktas Donbase kilo 2014 metų pavasarį, kai Kijevas pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po teisėtos Ukrainos valdžios nuvertimo.
Nepaisant Minsko sutarčių, kuriomis siekiama numalšinti konfliktą, susišaudymai tarp šalių ir kiti neramumai vyksta iki šiol.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pavedė Generalinio štabo viršininkui sustiprinti saugumo pajėgų aktyvumą Donbase ir "griežtai reaguoti į bet kokias ginkluotas provokacijas". Kartu jis patikino, kad Kijevas siekia diplomatiškai išspręsti konfliktą.
DLR ne kartą pabrėžė, kad moralinė ir psichinė Ukrainos karių būklė blogėja. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai plėšikauja, geria, kelia riaušes. Taip pat pasitaiko vengimo tarnauti ir savižudybių atvejų.
Tegai:
Europos šalyje netyčia buvo platinamos užnuodytos kaukės
(atnaujinta 14:49 2021.02.28)
Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takamsVILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Belgijos valdžios institucijos netyčia išplatino medicinines kaukes, kuriose galėjo būti toksinių medžiagų. Apie tai praneša "The Brussels Times", remdamasi konfidencialia Belgijos visuomenės sveikatos tyrimų instituto ataskaita.
©
Depositphotos / VikaOvcharenko
Iš viso Europos vyriausybė nemokamai atidavė 15 milijonų audinių kaukių. Visus juos Azijoje gamino Liuksemburge įsikūrusi bendrovė "Avrox". Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takams.
Mokslininkai perspėjo, kad dėvėjus šias kaukes gali išsivystyti plaučių uždegimas, ypač tarp tų, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Po publikacijų žiniasklaidoje šalies sveikatos ministras sakė, kad kaukių pavojingumas dar neįrodytas. Tačiau raginama vaistininkus laikinai nutraukti nešiojimą ir atsargumo tikslais platinti anksčiau išduodamas kaukes.
Anksčiau buvo pranešta, kad Čekijos valdžia išleido dekretą, pagal kurį respublikos gyventojai nuo vasario 25 dienos sausakimšose vietose privalo dėvėti dvi kaukes vienu metu. Šalies sveikatos ministras Janas Blatni paaiškino, kad vietoj dviejų kaukių bus galima dėvėti respiratorius be iškvėpimo vožtuvo, kurie turi tam tikrą FFP2 ar KN95 apsaugą.
Tegai:
Turkija savo raketų pagalba nori į mėnulį pristatyti kosminį aparatą
(atnaujinta 13:35 2021.02.28)
Turkijos prezidentas anksčiau pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigojeVILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Turkija ketina pristatyti nepilotuojamą erdvėlaivį į mėnulį 2023 metais naudodama šalyje kuriamą hibridinę raketą, sakė respublikos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas, praneša RIA Novosti.
Turkijos lyderis Tajipas Erdoganas vasario 9 dieną pristatė nacionalinę kosmoso programą. Jis pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigoje. Vėliau Varankas teigė, kad Ankara vedė derybas su daugeliu šalių, įskaitant Rusiją, dėl bendradarbiavimo kosmose.
"Misiją į mėnulį planuojama įgyvendinti dviem etapais — 2023 ir 2028 metais. 2023 metais ketiname pasiekti mėnulį naudojant savo technologijas. Pirmajame projekto etape sunkiai nusileisime mėnulyje. Pirmasis paleidimas bus vykdomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis. Tačiau mūsų erdvėlaiviai bus pristatyti į Mėnulį, paleidžiant mūsų unikalią nacionalinę raketą į žemos žemės orbitą", — apsilankydamas kosminių projektų bendrovėje "Delta V" sakė jis.
Anot jo, Turkijos kosmoso programa siekiama, kad šalis patektų į "aukščiausią kosmoso sektoriaus lygą". Varankas pridūrė, kad "Delta V" sukūrė unikalią hibridinių variklių technologiją, kuri yra svarbi misijos į mėnulį dalis.
Tegai: