Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Tereza Mei

Mei savo paskutinėje kaip premjerės kalboje pasiginčijo su Putinu

27
(atnaujinta 12:56 2019.07.18)
Mei anksčiau pasakytus Rusijos vadovo žodžius apie tai, kad liberalizmo idėja paseno, pavadino iššūkiu, su kuriuo ES šalims tenka susidurti, ginant savo vertybes

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Tereza Mei nesutiko su Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžiais apie tai, kad liberalizmo idėja paseno. Taip ji pasakė per savo paskutinę kaip Vyriausybės vadovės kalbą Karališkajame tarptautinių reikalų institute.

"Niekas, palygindamas tokių liberalių demokratijų, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, gyvenimo kokybę ar ekonominę sėkmę su Rusijos Federacija, nepadarys išvados, kad mūsų sistema yra pasenusi", — pasakė Mei.

Mei pavadino Putino žodžius iššūkiu, su kuriuo ES šalims tenka susidurti, ginant savo vertybes.

Anksčiau interviu laikraščiui "Financial Times" Vladimiras Putinas pareiškė, kad liberalizmo idėja paseno ir prieštarauja didžiosios daugumos gyventojų interesams. Pasak prezidento, Vakarų šalys turėjo pripažinti, kad kai kurie liberalizmo idealai yra nerealistiniai.

Valstybės vadovo pareiškimai sukėlė plačią diskusiją tiek tarp politikų, tiek tarp žurnalistų. Vėliau Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Putinui kaip ir anksčiau artimos liberalinės vertybės, tačiau jis pasisako prieš jų piršimą kitiems per prievartą. Jis pridūrė, kad dabar šios idėjos tapo agresyviai dominuojančios, ir jas pradėta per prievartą diegti kitiems kaip ideologiją.

Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Tarptautinių tyrimų instituto ekspertas Leonidas Gusevas interviu Sputnik radijui sakė manantis, kad Vakarai nesuvokė Rusijos prezidento žodžių prasmės. Pasak jo, Vakaruose liberalias idėjas gina tik mažumos, ir daugiausia seksualinės, o asmens laisvės ir žmogaus teisių klausimai beveik pamiršti.

27
Tegai:
ES, Rusija, Didžioji Britanija, Vladimiras Putinas, Tereza Mei
Dar šia tema
Mei paragino Zelenskį kovoti su "Rusijos agresija"
Senatorė iš Krymo pavadino Mei atsistatydinimą įspėjimu rusofobams
"Mes ir toliau plėtosime santykius su bloga Rusija": kaip tai suprasti
JAV žvalgybos lėktuvas Boeing OC-135B Open Sky, archyvinė nuotrauka

Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties

(atnaujinta 09:48 2020.07.07)
Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų. Vašingtonas greičiausiai nekeis savo sprendimo pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, po virtualios valstybių narių konferencijos RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Riabkovas.

Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija.

"Galime teigti, kad požiūrių suartėjimas neįvyko — viskas liko taip, kaip buvo. Bet tai iš tikrųjų buvo gana nuspėjama", — teigė jis.

Ministras pabrėžė susitikimo fakto svarbą, nes "gavome galimybę išsamiau pateikti savo vertinimus apie tai, kas vyksta, įskaitant, visų pirma, JAV pasitraukimo iš sutarties pasekmes".

"Nemanau, kad šios dienos įvykio rezultatas padidino tikimybę, jog JAV persvarstys savo jau paskelbtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo. Deja", — pabrėžė Riabkovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau paskelbė, kad šalis traukiasi iš Atviro dangaus sutarties. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino apgailėtinu žingsniu.

Diplomatai priminė, kad vienu metu susitarimas buvo sudarytas JAV iniciatyva, tai yra svarbiausia grandis Europos saugumo sistemoje.

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol jis galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją
Trampas vėl pažadėjo nubausti Kiniją už koronaviruso pandemiją
Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rasiniai neramumai JAV sukėlė sumaištį valdančiajam Latvijos elitui

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Latvijos vadovybė riaušių nekomentuoja, nes neįmanoma numatyti, kaip toliau vystysis situacija, tikina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusį penktadienį Rygoje Latvijos prezidentas Egilis Levitas ir ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas padėjo gėlių prie Didžiosios sinagogos memorialo Gogolio gatvėje. Šis iškilmingas įvykis turėjo sutapti su 1941 metų įvykių, kai naciai šioje sinagogoje sudegino daugiau nei penkis šimtus žydų, data, praneša Sputnik Latvija.

Tuo tarpu šeštadienį Lesteno "Bratskoje" kapinėse įvyko atsisveikinimo ceremonija su buvusiu SS legionieriumi, publicistu Visvaldžiu Laciu, kuris dalyvavo baudžiamosiose operacijose Antrojo pasaulinio karo metu.

Interviu Sputnik Lietuva Europos studijų instituto prezidentas, profesorius, žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka teigė, kad prasidėjus rasiniams neramumams JAV, Latvijos valdantysis elitas "prarado orientaciją erdvėje ir laike".

"Kadangi iš Vašingtono sklinda kryptingi signalai, [Latvijos valdžia] tarsi stengiasi sutelkti dėmesį tiek į vieną, tiek į antrą. Ir, viena vertus, atrodo, kad taip, mes turime prisiminti Holokausto aukas, nors iš tikrųjų ne, bet, kita vertus, labai norisi pagerbti nacių nusikaltėlius, tačiau buvo pastebėta, kad aukščiausioji vadovybė nedalyvavo laidotuvėse, apsiribojo tik moraliniu paskatinimu visko, kas buvo susiję su Lacio laidotuvėmis", — sakė jis.

Gaponenka pažymėjo, kad Latvijos valdantysis elitas nekomentavo rasinių neramumų JAV, nes neaišku, kaip situacija vystysis toliau. Jo manymu, toks netikrumas išliks bent iki Amerikos prezidento rinkimų pabaigos.

Tegai:
JAV, Latvija
Dar šia tema
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją
Vilniaus Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: turi žinoti vairuotojai?

(atnaujinta 11:41 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Jau nuo šiandien, liepos 7 dienos, Vilniaus Senamiestyje įsigalioja kilpinis eismas. Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro skersai, praneša Vilniaus savivaldybė.

Kas keičiasi nuo liepos 7 dienos?

Nuo liepos 7-os dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą. Pagrindiniai įvažiavimai bus Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako gatvėse, o išvažiavimai — Visų Šventųjų, Klaipėdos, Rūdininkų ir Universiteto gatvėse. Kiekviena kilpa turės 1–2 išvažiavimus.

Kad vairuotojams būtų patogiau įsiminti maršrutus, Senamiestis pagal kilpas suskirstytas į keturias spalvines zonas: rudą (Trakų g. zona), oranžinę (Islandijos g. zona), violetinę (Subačiaus g. zona) ir žydrą (Latako g. zona).

Ką reiškia "kilpinis eismas"?

Judėjimas kilpiniu eismu reiškia tai, kad į Senamiestį įvažiavus vienoje pusėje, išvažiuoti bus galima irgi tik toje Senamiesčio dalyje, taigi, neliks galimybės kirsti jo skersai. Į Senamiesčio teritoriją bus galima patekti ir smulkesnėmis gatvelėmis, tačiau visos jos priklausys vienai iš keturių kilpų.

Kaip orientuotis?

Eismas kiekvienoje kilpoje bus tik vienpusis, reguliuojamas draudžiamaisiais kelio ženklais ir užtvarais. Svarbiausia — stebėti ženklus ir neviršyti rekomenduojamo greičio (20 km/val.).

"Svarbiausia — reikia neskubėti ir važiuoti gyvenamajai zonai nustatytu greičiu, kad suspėtumėt stebėti kelio ženklus. O jeigu jau taip atsitiko, kad padarėte klaidą ir įvažiavote į netinkamą įvažiavimą, ramiai iš jo išvažiuokite ir keliaukite iki reikiamo. Arba tiesiog palikite automobilį parkavimo vietoje ir likusį atstumą įveikite pėsčiomis iš vienos zonos į kitą, tuo pačiu prasivaikščiodamit ir pasigrožėdami Senamiesčiu", — patarė mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Atrasti tinkamą įvažiavimą bus paprasta — tik vertėtų iš anksto pasižiūrėti žemėlapyje, kokios spalvos zonoje yra jūsų tikslas, ir bus aišku, per kurią gatvę turite atvykti į Senamiestį. Priprasti prie judėjimo pokyčių padės ir maršrutų programėlių, tokių kaip "Waze" arba "Google Maps", naudojimas.

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje

Kokia kilpinio eismo nauda Senamiesčio gyventojams ir verslui?

Senamiesčio gyventojai ir toliau galės privažiuoti prie savo namų, tačiau gali keistis privažiavimo ir išvažiavimo maršrutas. Kilpinio eismo įvedimu siekiama pagerinti Senamiesčio gyventojų gyvenimo kokybę — jie galės džiaugtis mažesniu automobiliu srautu, triukšmu ir švaresniu oru.

Verslo vystytojams šie pokyčiai suteiks naujų galimybių. Mažiau mašinų — daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir klientų. Tam, kad verslas lengviau prisitaikytų prie permainų, bus numatyti laikai, kuomet bus galima patogiai atsivežti ir išsikrauti prekes palankiausiu maršrutu.

Kaip judės taksi ir viešasis transportas?

Taksi ir kiti pavėžėjimo paslaugų teikėjai klientus pasiimti arba atvežti automobiliu galės taip pat, tik naudodamiesi judėjimo kilpiniu eismu taisyklėmis. Klientų ir vairuotojų patogumui Senamiesčio centre ateityje planuojama įrengti klientų įlaipinimo bei išlaipinimo vietas.

Viešojo transporto sistema nepakis. Miestiečiai bei sostinės svečiai ir toliau galės keliauti 89-uoju ir kitais įprastais autobusų maršrutais. Keleivių patogumui Rotušės aikštės prieigose įrengiama nauja viešojo transporto stotelė. Joje stos 89 maršruto autobusai, važiuojantys link stoties. Kursuodami iš stoties autobusai stos jau įprastoje Rotušės stotelėje.

Введение кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka

Taip pat minimaliai keisis autobusų judėjimas šalia Rotušės aikštės — važiuodami link Didžiosios gatvės jie judės mažesniu nei iki šiol lanku.

Pagal galimybes ir toliau kursuos aplinkai nekenksmingesnis, visų visuomenės grupių atstovams pritaikytas transportas.

Kokios baudos gresia tiems, kurie nesilaikys kilpinio eismo tvarkos?

Tokios pačios kaip ir visiems, nesilaikantiems kelių eismo taisyklių. Nauja eismo tvarka bus kontroliuojama pasitelkus miesto stebėjimo kameras, o užfiksuoti pažeidimai perduodami Lietuvos kelių policijos tarnybai. 

Vėliau bus testuojama ir vaizdo stebėjimo sistema su numerių atpažinimu, kuri automatiškai fiksuotų automobilių įvažiavimą į skirtingas zonas. Ilgainiui vietose, kur dabar pastatyti granitiniai stulpeliai ir kiti fiziniai barjerai, atsiras išmanūs, numerius atpažįstantys pakeliami užtvarai.

Kodėl Vilniuje reikia kilpinio eismo?

Sprendimas įvesti kilpinio eismo reguliavimą buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą. Šiuo metu tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc.

Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. Tad nuspręsta įvesti kilpinį eismą ir taip eliminuoti galimybę naudotis jo gatvėmis savojo maršruto trumpinimui.

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaus nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio miesto ir saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus. 

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai