Ukraina paskelbė žemėlapį su Užkarpatės dalimi Vengrijos sudėtyje
(atnaujinta 16:50 2019.07.18)
Ukrainos saugumo tarnyba mano, kad tokio žemėlapio plitimas sukels separatistines nuotaikasVILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Ukrainos saugumo tarnybos biuras (SBU) Užkarpatės regione iškėlė baudžiamąją bylą dėl Vengrijos vėliavos spalvomis nuspalvinto srities atvaizdo laikraštyje, tai tarnyba paskelbė savo Facebook paskyroje.
SBU tyrimų skyrius pradėjo tyrimą dėl to, kad laikraštyje "Karpatalija" vietovės, kuriose gyvena Vengrijos tautinė mažuma, nuspalvintos Vengrijos nacionalinės vėliavos spalvomis.
Facebook pranešime teigiama, kad Užkarpatės atvaizdas Vengrijos vėliavos fone yra "kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą požymiai" ir "gali sukelti "separatistines nuotaikas Vengrijos tautinės mažumos aplinkoje".
Be to, tarnybos atstovai mano, kad tokio atvaizdo plitimas gali tapti viešu kvietimu keisti sienų ribas ir pažeisti Ukrainos Konstitucijos nustatytą tvarką.
Ukrainos ir Vengrijos santykiai įtempti dėl Užkarpatėje gyvenančių vengrų. Budapeštas sukritikavo Kijevo politiką tautinių mažumų atžvilgiu ir palinkėjo ukrainiečiams problemų, kuriant santykius su Europos Sąjunga.
2018 metų rugsėjį kilo diplomatinis skandalas dėl to, kad Vengrijos konsulas tariamai išduodavo pasus ukrainiečiams ir skatino juos prisiekti ištikimybę Vengrijai. Vėliau paaiškėjo, kad diplomatas dalijo ne pasų, o dokumentų, reikalingų pilietybei gauti, rinkinį.
Tačiau incidentas sukėlė konfliktą, dėl kurio Ukraina išsiuntė iš šalies Vengrijos konsulą. Vengrija atsakė tuo pačiu. Ukraina grasino ryžtingai reaguoti į panašius kaimyninės valstybės valdžios institucijų veiksmus.
Ukrainos vengrų mažuma, gyvenanti netoli Vengrijos, turi galimybę išlaikyti etnokultūrinius ir lingvistinius ryšius su istorine tėvyne, nors juos sunku pavadinti glaudžiais, ypač Vengrijai įstojus į ES. Dauguma šiais laikais Ukrainoje gyvenančių vengrų moka dvi ar tris kalbas. Jie gimė Ukrainos TSR teritorijoje, todėl jų ryšiai su Vengrija labai susilpnėjo.
Dikaprijas ir Bezosas kreipiasi į Baideną dėl klimato kaitos
(atnaujinta 00:57 2021.01.26)
Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakankaVILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Daugiau nei 150 aktyvistų, aktorių ir verslininkų, įskaitant aktorių Leonardą Dikapriją ir "Amazon" įkūrėją Džefą Bezosą, pasirašė atvirą laišką JAV prezidentui Džo Baidenui, ragindami reaguoti į klimato pokyčius. Atviras laiškas buvo paskelbtas "Climate Power 2020" svetainėje.
Kreipimosi autoriai pažymėjo, kad Baideną galima prisiminti kaip "klimato prezidentą", kuris žmoniją "patraukė nuo uolos krašto".
"Galite pakeisti pasaulio energetikos sistemas iš iškastinio kuro į švarią energiją, tuo pačiu kurdami daug darbo vietų, mažindami taršą ir pašalindami ekonominę, rasinę ir sveikatos nelygybę", — sakoma laiške.
Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakanka.
Iš garsenybių laišką pasirašė aktorės Natali Portman ir Zoja Dešanel (Zooey Deschanel). Be to, kreipimąsi pasirašė "Mastercard" direktorių valdybos pirmininkas Ajay Banga ir Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Paskalis Kanfinas (Pascal Canfin).
Per pirmąją valandą Baltuosiuose rūmuose Džo Baidenas pakeitė daugelį savo pirmtako Donaldo Trampo sprendimų. Visų pirma jis pasirašė dekretą dėl JAV grįžimo prie Paryžiaus klimato susitarimo.
Džo Baidenas buvo inauguruotas sausio 20 dieną. Jis tapo 46-uoju JAV prezidentu. Ceremonijoje dalyvavo kadenciją baigiantis JAV viceprezidentas Maikas Pensas, buvę šalies prezidentai Džordžas Bušas, Barakas Obama ir Bilas Klintonas kartu su sutuoktiniais. JAV himną atliko Lady Gaga. Trampas nedalyvavo ceremonijoje, sulaužydamas 150 metų tradiciją, ir paliko Vašingtoną likus kelioms valandoms iki iškilmių.
Tegai:
EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą
(atnaujinta 00:52 2021.01.26)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen surengė telefoninį pokalbį su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo visiškai pristatyti tiekimą ESVILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinimo, susijusio su bendrovės pranešimu, kad 60 proc. sumažėja vakcinų tiekimas ES, ir pareikalavo visiškai įvykdyti sutartį, praneša naujienų agentūra TASS.
©
Sputnik / Игорь Зарембо
Apie tai pirmadienį Briuselyje pranešė oficialus Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmakeris. Tuo tarpu Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos.
"Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides išsiuntė laišką įmonės vadovybei, reikalaudama papildomų paaiškinimų, susijusių su bendrovės praėjusią savaitę paskelbtu pranešimu, kad ji sumažins vakcinų tiekimą ES. Ji pabrėžė būtinybę vykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal ES sutartį", — pridūrė jis.
Tiekimas ES bus aptartas šiandien bendrovės valdančiosios tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus ES atstovai.
Savo ruožtu Europos Komisijos spaudos tarnybos vadovas Erikas Mameris sakė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjosi telefonu su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo įgyvendinti visą numatytą tiekiamą kiekį.
"Europos Komisija daug investavo į [AstraZeneca] gamybos pajėgumus dar prieš prasidedant vakcinų gamybai. Šioje aplinkoje Europos Komisija reikalauja, kad įmonė panaudotų visas priemones ir galimybes vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Europos Komisija reikalauja, kad įmonė parodytų maksimalų lankstumą tai padaryti", — sakė jis.
Mameris taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija dar neplanuoja jokių teisinių veiksmų prieš "AstraZeneca", iki šiol teikdama pirmenybę "atviram dialogui su įmone, kad būtų užtikrintas vakcinos gavimas". Jis taip pat pažymėjo, jog, nepaisant to, kad labai sumažėjo dviejų pagrindinių ES tiekėjų — "Pfizer" ir "AstraZeneca" — tiekimas, Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos tikslų, pagal kuriuos ES šalys turėtų paskiepyti 70 proc. gyventojų iki vasaros.
Tegai:
Lietuviams nepasisekė: kodėl sanatorija "Belorus" Latvijoje išvengė sankcijų
(atnaujinta 07:48 2021.01.26)
Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius, jei jų koronaviruso testas yra neigiamas, o Lietuvoje esančios sanatorijos darbuotojai prarado vienintelį pajamų šaltinįVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Sanatorija "Belorus" Jūrmaloje išvengė ES sankcijų dėl teisinių įmantrybių, o sanatorijos Druskininkuose darbuotojai susidūrė su problemomis. Apie tai praneša RuBaltic.ru su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, o darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Lietuvos bankas pradėjo mokėti įstaigos darbuotojams po to, kai jiems tapo įmanoma pervesti gruodžio mėnesio atlyginimus.
Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius esant neigiamam koronaviruso tyrimui.
"Pavyko išvengti sankcijų teisinių niuansų dėka. Faktas yra tas, kad Baltarusijos prezidento administraciniam departamentui nebuvo taikomos ES sankcijos. Baltarusijos sanatorijai Lietuvoje buvo taikomi apribojimai, nes ji yra pavaldi Vyriausiajam Baltarusijos ekonomikos direktoratui. Baltarusijos prezidento administraciniam direktoratui yra taikomos Europos sankcijos", — praneša portalas.
Kaip rašo RuBaltic.ru, Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad finansiniai apribojimai dėl sankcijų buvo nustatyti tik konkrečių asmenų atžvilgiu, o ne visos valstybės atžvilgiu.
Situacija su "Belorus" sanatorija
Sanatorijos "Belorus" atvejis yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei buvo taikomos tarptautinės sankcijos.
Lietuvos Seimas nusprendė, kad Lietuvos įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tokiu atveju paliekantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinį tikslinį mokėjimą. Sanatorijos darbuotojai surengė protestą, reikalaudami išsaugoti darbo vietas, o ne mokėti kompensaciją, tačiau valdžios institucijos nepateikė jokių galimybių išspręsti problemą. Darbuotojai priminė, kad 400 bedarbių yra 400 alkanų šeimų ir 68 benamiai.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas išreiškė abejonę, kad "Swedbank" priėmė savarankišką sprendimą taikyti sankcijas sanatorijai. Jis prisiminė, kad pirmiausia nukentėjo paprasti piliečiai ir jų šeimos, iš kurių atimamos pajamos.
Tegai: