Žmonės su neiįprastais gebėjimais, archyvinė nuotrauka

Pasaulyje vis daugėja žmonių, turinčių neįprastų gebėjimų

15
(atnaujinta 18:00 2019.07.22)
Pasak mokslininkų, sinestezija gali būti paveldima arba atsirasti dėl organizmo prisitaikymo prie aplinkos pokyčių

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Intensyvi intelektinė veikla gali išprovokuoti kelių jutimo organų pojūčių susiliejimą, sako Rusijos mokslų akademijos korespondentas, profesorius Henrichas Ivanickis. Mokslininkai tai vadina sinestezija. Kodėl sinestetikų vis daugiau — rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Vienas suvokimas

1905 metais Rusijos biofizikas, akademikas Piotras Lazarevas pradėjo studijuoti žmogaus išorinio pasaulio suvokimo mechanizmus. Jis parašė straipsnį "Regos ir klausos organų tarpusavio įtaka", išleido keletą knygų.

"Jis parodė, kad sinestezija, kai susijungia dvi receptorių sistemos, yra ne blefas, bet tikras faktas. Tokios sąsajos yra įmanomos, tai natūralus fiziologinis procesas", — sakė Henrichas Ivanickis "Hipokampas ir atmintis: norma ir patologija" konferencijoje, kuri vyko birželio mėnesį Rusijos mokslų akademijos Teorinės ir eksperimentinės biofizikos institute.

Nepaisant didelių pasiekimų, 1937 metais akademikas Lazarevas apkaltintas klaidingu mokslu ir buvo labai kritikuojamas žiniasklaidos. Tačiau moksliniai tyrimai šioje srityje ir toliau tęsėsi.

Pojūčiai padeda atminčiai

1968 metais tarybų laikų neuropsichologas Aleksandras Lurija paskelbė brošiūrą "Maža knyga apie didelę atmintį". Visų pirma, jis aprašė fenomenalius reporterio, o vėliau ir profesionalaus mnemonisto Saliamono Šereševskio sugebėjimus.

Jaunuolį pas psichologą išsiuntė jo vadovas, redaktorius.

Paaiškėjo, kad Šereševskio atmintyje nėra "aiškių ribų". Po daugelio metų jis atkartojo ištisas išmoktas žodžių serijas.

Gydytojai nustatė, kad jaunuolio smegenyse gerai išsivysčiusi sinestezija — informacijos susiliejimas iš dviejų pojūčių. Muzikos garsai, balsai jo mintyse nusidreikė įvairiomis spalvomis. Iš viso Šereševskis turėjo keletą sinestezijų, kuriose buvo sujungti penkių pojūčių srautai.

Jo pastabos leido Lurijai padaryti išvadą, kad sinestezija skatina informacijos saugojimą atmintyje.

"Kuo gera sinestezija? Ji naikina neapsisprendimą", — sako Henrichas Ivanickis.

Jis pateikia savo laboratorijoje atlikto eksperimento rezultatus. Iš šešių fragmentų reikėjo išrinkti dvi figūras: kvadratą ir stačiakampį. Visi su šia užduotimi susidorojo per kelias minutes, nepastebėdami, kad buvo daug kitų galimų sprendimo būdų.

Figūrų nuspalvinimas įvairiomis spalvomis nepanaikino daugiareikšmiškumo. Ir tik papildomas simbolis — gyvatės atvaizdas — leido teisingai išspręsti užduotį.

Pasak profesoriaus, kiekvienas naujas simbolis padeda įsiminti. Šiuo metodu paremtos mnemonistų technikos. Tai taip pat paaiškina, kodėl sinestetikai turi gerą atmintį.

Kūrybiškumas ir sinestezija

Šiandien sinestezija yra mokslininkų dėmesio centre. Pavyzdžiui, neuropsichologas Viljanuras Ramačandranas knygoje "Smegenys pasakoja. Kas daro mus žmonėmis" apibūdina paciento sinestetiko suvokimą. Aplink kiekvieno žmogaus veidą jis matė spalvotą aureolę. Alkoholis sustiprino pojūčius: spalva tapo intensyvesnė ir išplito per visą veidą.

Šiam pacientui buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, konkrečiau — autizmo forma, dėl kurios sunku bendrauti.

Jis negalėjo intuityviai išreikšti emocijų, jam teko daryti išvadas apie jas, remiantis kontekstu. Be to, kiekviena emocija turėjo savo spalvą.

Esama įvairių sinestezijos aiškinimų, tačiau nenustatyta konkreti šio reiškinio atsiradimo priežastis. Sinestezija gali būti paveldima arba atsirasti dėl organizmo prisitaikymo prie aplinkos pokyčių.

Viena hipotezė yra ta, kad sinestezija vystosi, kai vaikas susipažįsta su abstrakčiomis sąvokomis: raidėmis, skaičiais.

"Po to, kai poligrafija pradėjo gaminti spalvotus raidynus, padidėjo sinestetikų skaičius. A raidė yra gretinama su arbūzu. Jis spalvinamas raudona spalva. B yra bananas, jis spalvinamas geltona spalva. Tas, kuris yra genetiškai linkęs susieti receptorių sistemas, spalvina raides mintyse. Palaipsniui tai tampa įprasta. Tuo tarpu žmogus to nesuvokia", — sako Henrichas Ivanickis.

Labiausiai paplitusios sinestezijos rūšys — grafinė-spalvinė ir skaitmeninė-spalvinė.

"Anksčiau pasaulyje tebuvo du procentai sinestetikų, dabar — dvylika procentų. Neaišku, ar taip yra dėl to, kad jų atpažinimo metodai pagerėjo, arba iš tiesų tokių žmonių vis daugėja", — teigia profesorius Ivanickis.

Naujame žurnale "Uspechi Fizičeskich Nauk" paskelbtame straipsnyje jis teigia, kad intelektinis darbas ir kūrybiškumas prisideda prie sinestetikų skaičiaus augimo.

Menininko, rašytojo, kompozitoriaus, mokslininko darbui reikalingas asociatyvus mąstymas, pagrįstas daugelio neuronų grupių ryšiais. Jei smegenų stabdymo sistema yra nepakankama, informacijos srautai gali susijungti.

"Daugelio kūrybingų žmonių, dirbančių intensyvų protinį darbą, suvokimo receptoriai susijungia, o tai sukuria ryškų naujų vaizdų pasaulį virtualiame smegenų modelyje", — apibendrina Ivanickis.

15
Tegai:
moksliniai tyrimai, mokslininkai, psichinė sveikata
Dar šia tema
Mokslininkai atrado netikėtą sekso naudą
Mokslininkai jogurto naudą atrado dar XX a. pradžioje
Mokslininkai rado Biblijos miestą Ziklagą