Žmonės su neiįprastais gebėjimais, archyvinė nuotrauka

Pasaulyje vis daugėja žmonių, turinčių neįprastų gebėjimų

37
(atnaujinta 18:00 2019.07.22)
Pasak mokslininkų, sinestezija gali būti paveldima arba atsirasti dėl organizmo prisitaikymo prie aplinkos pokyčių

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Intensyvi intelektinė veikla gali išprovokuoti kelių jutimo organų pojūčių susiliejimą, sako Rusijos mokslų akademijos korespondentas, profesorius Henrichas Ivanickis. Mokslininkai tai vadina sinestezija. Kodėl sinestetikų vis daugiau — rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Vienas suvokimas

1905 metais Rusijos biofizikas, akademikas Piotras Lazarevas pradėjo studijuoti žmogaus išorinio pasaulio suvokimo mechanizmus. Jis parašė straipsnį "Regos ir klausos organų tarpusavio įtaka", išleido keletą knygų.

"Jis parodė, kad sinestezija, kai susijungia dvi receptorių sistemos, yra ne blefas, bet tikras faktas. Tokios sąsajos yra įmanomos, tai natūralus fiziologinis procesas", — sakė Henrichas Ivanickis "Hipokampas ir atmintis: norma ir patologija" konferencijoje, kuri vyko birželio mėnesį Rusijos mokslų akademijos Teorinės ir eksperimentinės biofizikos institute.

Nepaisant didelių pasiekimų, 1937 metais akademikas Lazarevas apkaltintas klaidingu mokslu ir buvo labai kritikuojamas žiniasklaidos. Tačiau moksliniai tyrimai šioje srityje ir toliau tęsėsi.

Pojūčiai padeda atminčiai

1968 metais tarybų laikų neuropsichologas Aleksandras Lurija paskelbė brošiūrą "Maža knyga apie didelę atmintį". Visų pirma, jis aprašė fenomenalius reporterio, o vėliau ir profesionalaus mnemonisto Saliamono Šereševskio sugebėjimus.

Jaunuolį pas psichologą išsiuntė jo vadovas, redaktorius.

Paaiškėjo, kad Šereševskio atmintyje nėra "aiškių ribų". Po daugelio metų jis atkartojo ištisas išmoktas žodžių serijas.

Gydytojai nustatė, kad jaunuolio smegenyse gerai išsivysčiusi sinestezija — informacijos susiliejimas iš dviejų pojūčių. Muzikos garsai, balsai jo mintyse nusidreikė įvairiomis spalvomis. Iš viso Šereševskis turėjo keletą sinestezijų, kuriose buvo sujungti penkių pojūčių srautai.

Jo pastabos leido Lurijai padaryti išvadą, kad sinestezija skatina informacijos saugojimą atmintyje.

"Kuo gera sinestezija? Ji naikina neapsisprendimą", — sako Henrichas Ivanickis.

Jis pateikia savo laboratorijoje atlikto eksperimento rezultatus. Iš šešių fragmentų reikėjo išrinkti dvi figūras: kvadratą ir stačiakampį. Visi su šia užduotimi susidorojo per kelias minutes, nepastebėdami, kad buvo daug kitų galimų sprendimo būdų.

Figūrų nuspalvinimas įvairiomis spalvomis nepanaikino daugiareikšmiškumo. Ir tik papildomas simbolis — gyvatės atvaizdas — leido teisingai išspręsti užduotį.

Pasak profesoriaus, kiekvienas naujas simbolis padeda įsiminti. Šiuo metodu paremtos mnemonistų technikos. Tai taip pat paaiškina, kodėl sinestetikai turi gerą atmintį.

Kūrybiškumas ir sinestezija

Šiandien sinestezija yra mokslininkų dėmesio centre. Pavyzdžiui, neuropsichologas Viljanuras Ramačandranas knygoje "Smegenys pasakoja. Kas daro mus žmonėmis" apibūdina paciento sinestetiko suvokimą. Aplink kiekvieno žmogaus veidą jis matė spalvotą aureolę. Alkoholis sustiprino pojūčius: spalva tapo intensyvesnė ir išplito per visą veidą.

Šiam pacientui buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, konkrečiau — autizmo forma, dėl kurios sunku bendrauti.

Jis negalėjo intuityviai išreikšti emocijų, jam teko daryti išvadas apie jas, remiantis kontekstu. Be to, kiekviena emocija turėjo savo spalvą.

Esama įvairių sinestezijos aiškinimų, tačiau nenustatyta konkreti šio reiškinio atsiradimo priežastis. Sinestezija gali būti paveldima arba atsirasti dėl organizmo prisitaikymo prie aplinkos pokyčių.

Viena hipotezė yra ta, kad sinestezija vystosi, kai vaikas susipažįsta su abstrakčiomis sąvokomis: raidėmis, skaičiais.

"Po to, kai poligrafija pradėjo gaminti spalvotus raidynus, padidėjo sinestetikų skaičius. A raidė yra gretinama su arbūzu. Jis spalvinamas raudona spalva. B yra bananas, jis spalvinamas geltona spalva. Tas, kuris yra genetiškai linkęs susieti receptorių sistemas, spalvina raides mintyse. Palaipsniui tai tampa įprasta. Tuo tarpu žmogus to nesuvokia", — sako Henrichas Ivanickis.

Labiausiai paplitusios sinestezijos rūšys — grafinė-spalvinė ir skaitmeninė-spalvinė.

"Anksčiau pasaulyje tebuvo du procentai sinestetikų, dabar — dvylika procentų. Neaišku, ar taip yra dėl to, kad jų atpažinimo metodai pagerėjo, arba iš tiesų tokių žmonių vis daugėja", — teigia profesorius Ivanickis.

Naujame žurnale "Uspechi Fizičeskich Nauk" paskelbtame straipsnyje jis teigia, kad intelektinis darbas ir kūrybiškumas prisideda prie sinestetikų skaičiaus augimo.

Menininko, rašytojo, kompozitoriaus, mokslininko darbui reikalingas asociatyvus mąstymas, pagrįstas daugelio neuronų grupių ryšiais. Jei smegenų stabdymo sistema yra nepakankama, informacijos srautai gali susijungti.

"Daugelio kūrybingų žmonių, dirbančių intensyvų protinį darbą, suvokimo receptoriai susijungia, o tai sukuria ryškų naujų vaizdų pasaulį virtualiame smegenų modelyje", — apibendrina Ivanickis.

37
Tegai:
moksliniai tyrimai, mokslininkai, psichinė sveikata
Dar šia tema
Mokslininkai atrado netikėtą sekso naudą
Mokslininkai jogurto naudą atrado dar XX a. pradžioje
Mokslininkai rado Biblijos miestą Ziklagą
JAV aktorė Natalie Portman, archyvinė nuotrauka

Natalie Portman laukiasi trečio vaiko

(atnaujinta 23:17 2020.07.15)
Oficialių aktorės atstovės komentarų kol kas nėra, tačiau nuotraukose jau matyti jos figūros pokyčiai

Natalie Portman ir choreografas Benjaminas Millepiedas netrukus vėl taps tėvais: bent jau tokia išvada kyla pasirodžius naujoms paparacių nuotraukoms.

Oficialių aktorės atstovės komentarų kol kas nėra, tačiau nuotraukose jau matyti jos figūros pokyčiai, kuriuos sunku paslėpti net ir su laisvo kirpimo suknele. Paparaciams pavyko padaryti porą nuotraukų iš pasivaikščiojimo su vaikais Los Andžele liepos 9 dieną, tačiau fotografijos agentūrose nuotraukos paskelbtos tik šiandien.

Natalie ir Benjaminas pradėjo susitikinėti filmuojant filmą "Juodoji gulbė" ("Black Swan"), kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį, o jis buvo choreografas.

2010 metais gruodžio mėnesį poros atstovai pranešė, kad Portman ir Millepied susižadėjo. 2011 metais birželio 4 dieną gimė jų pirmagimis sūnus Aleph Portman-Millepied, o po metų pora susituokė. Judviejų dukra Amalia gimė 2017 metų vasario 22 dieną.

Tegai:
nėštumas, JAV
Ukrainos televizijos laidų vedėjai tiesioginiame eteryje iškrito priekinis dantis

Ukrainos televizijos laidų vedėjai tiesioginiame eteryje iškrito priekinis dantis

(atnaujinta 23:14 2020.07.15)
Žmonės komentaruose po vaizdo įrašu TV laidų vedėją palaikė ir atkreipė dėmesį į jos gebėjimą valdytis įtemptose situacijose

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. TSN televizijos laidos vedėja Ukrainos televizijos kanale "1+1" Marička Padalko tiesioginio eterio metu neteko priekinio danties. Apie tai pranešė RIA Novosti.

"Instagram paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vedėja nepasimetė ir toliau vedė laidą. Publikacijos autorė pažymėjo, kad Padalko vietoje ji būtų "apsiverkusi".

Interneto vartotojų manymu, laidos vedėjai arba įstatytas laikinas dantis, arba venyras. Žmonės komentaruose po vaizdo įrašu TV laidų vedėją palaikė ir atkreipė dėmesį į jos gebėjimą valdytis įtemptose situacijose.

Tegai:
vaizdo įrašas, Ukraina
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė