Neringa Venckienė

Čikagos teismas atmetė Venckienės apeliaciją dėl jos ekstradicijos į Lietuvą

46
(atnaujinta 16:19 2019.07.22)
Praėjusių metų balandį JAV valstybės departamentas patvirtino kaltinamosios ekstradiciją į Lietuvą, nepaaiškinęs šio sprendimo priežasčių

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Čikagos teismas atmetė buvusios Lietuvos teisėjos, buvusios Seimo narės Neringos Venckienės apeliacinį skundą, kurį ji pateikė po to, kai JAV valstybės departamentas patvirtino jos ekstradiciją į Lietuvą. Apie tai pasakojo Venckienės sūnus Karolis Venckus savo Facebook paskyroje.

"Viena iš pagrindinių priežasčių tai yra Lietuvos vyriausybės pateikti melagingi "įrodymai" ir pasenęs JAV ekstradicijos įstatymas kuris neleidžia mano mamai net pateikti priešingų įrodymų arba argumentuoti politinę bylos esmę. Bet norėčiau užakcentuoti, kad kova nebaigta ne tik Lietuvoje bet ir JAV. Tiesa visados iškyla į dienos šviesą", — parašė jis.

Šiuo metu Venckienė yra įkalinta Čikagos federaliniame kalėjime. Ji tikėjosi gauti politinį prieglobstį Jungtinėse Valstijose, tačiau teismas šio klausimo nagrinėjimą atidėjo nuo 2019 iki 2022 metų.

Praėjusių metų balandžio mėnesį JAV valstybės departamentas patvirtino Venckienės ekstradiciją į Lietuvą. Po to buvusi deputatė pateikė apeliacinį skundą su prašymu iš naujo apsvarstyti teismo sprendimą, o rugsėjį jos gynyba paprašė atidėti ekstradiciją.

Kaip pranešė žiniasklaida, JAV valstybės departamentas nepateikė jokių priežasčių, kodėl patvirtino Venckienės ekstradiciją.

Venckienės byla

Neringa Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, kuri tapo pedofilų auka, teta. Lietuvos valdžios institucijos kaltina buvusią deputatę tuo, kad ji neįvykdė teismo sprendimo dėl savo brolio dukros perdavimo mergaitės motinai, be to, pasipriešino policijai.

Venckienės brolis Drąsius Kedys pradėjo kovoti su pareigūnais, kurie smurtavo prieš jo dukrą, bet pats žuvo keistomis aplinkybėmis. Po to Deimantė gyveno su savo teta, tačiau teismas nusprendė, kad mergaitė turėtų būti grąžinta motinai, kuri įtariama tuo, kad asmeniškai prisidėjo prie seksualinio vaiko išnaudojimo.

2012 metais ginkluoti policijos pareigūnai įsilaužė į Venckienės tėvų namus ir jėga paėmė Deimantę. Po to politikė buvo priversta emigruoti į JAV, kur ji apsigyveno netoli Čikagos ir dirbo floriste. Mergaitės buvimo vieta nežinoma.

46
Tegai:
JAV, Lietuva, Neringa Venckienė
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (55)
Dar šia tema
Disidentė: Lietuvos prezidentė, policija ir teismai slepia pedofilijos bylą
Akcija "Ar dar gyva Deimantė?" Vilniaus centre
Sadūnaitė: pedofilai, kurie kankino mergaitę, įbaugino visą Lietuvą
Venckienės sūnus gindamas motiną paskelbė peticiją Baltųjų rūmų tinklalapyje
Venckienės galvosūkis: kas laukia Lietuvos politikų, jei Deimantės teta sugrįš
"Violetinis maras" persimetė į JAV Kongresą
Koronaviruso testai

PSO įvardijo šalį, kurios reikia imti pavyzdį kovojant su koronavirusu

(atnaujinta 16:35 2020.08.03)
Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. PSO Nepaprastųjų ligų skyriaus techninės grupės vadovė Maria Van Kerkhove gyrė Vietnamo valdžios institucijų veiksmus kovojant su koronaviruso infekcijos plitimu ir išvadino valstybę pavyzdžiu kitoms šalims, praneša RIA Novosti.

"Jie veikia greitai ir visapusiškai, turi sistemą, kuri gali padėti suvaldyti šį protrūkį. Tai turime pamatyti visose šalyse", — spaudos konferencijos metu sakė ji, pridurdama, kad Vietnamas turi didelę patirtį kovose su infekcinėmis ligomis.

"Kaip šalis, patyrusi labai mažą naštą ir mažą mirtingumą, jie nepalieka jokių šansų [protrūkiui — Sputnik] ir daro viską, kas įmanoma, kad būtų užkirstas kelias plitimui", — teigė PSO sveikatos ekstremalių situacijų programos direktorius Maiklas Rajenas kalbėdamas apie naują koronaviruso protrūkį Vietname.

Anksčiau tapo žinoma, kad Vietnamo miesto Da Daango, kuris tapo naujojo koronaviruso plitimo Vietname židiniu, valdžia planuoja ištirti visus COVID-19 gyventojus — apie 1,1 milijono žmonių.

Penktadienį, liepos 31 dieną Vietnamas užfiksavo pirmąją koronaviruso mirtį pandemijos metu. Naujas infekcijos protrūkis prasidėjo pajūrio mieste Da Nange praėjus trims mėnesiams po to, kai šalyje buvo nustatyta ankstesnė infekcija.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Tegai:
Vietnamas, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įvardytas koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius pasaulyje
Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas pasakojo, kaip karantinas paveikė ledų pardavimą
Moglino koncentracijos stovyklos aukų laidojimo vieta Pskovo srityje, archyvinė nuotrauka

Estijos baudėjas apie sušaudymus Pskove: "Neskaičiavau, kiek nužudžiau"

(atnaujinta 20:13 2020.08.03)
Šiandien Rusijos tiriamasis komitetas paskelbė, kad pradėta baudžiamoji byla dėl genocido Pskovo srityje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Jie kalinius nuvežė prie duobės, sušaudė, niekas neskaičiavo lavonų, vėliau gėrė degtinę — šitaip atsainiai kalbėjo apie savo nusikaltimus buvęs Estijos baudėjas Didžiojo Tėvynės karo metais tarnavęs Pskovo regione.

Šiuos ir kitus okupuotos teritorijos gyvenimo faktus galima sužinoti iš FSB Pskovo srities direkcijos išslaptintos archyvinės medžiagos, kurią apžvelgė RIA Novosti.

Kalbame apie estų Arnoldo Weedlerio, kuris tarnavo sargybiniu Vokietijos SD saugumo tarnybos būstinėje, o vėliau — Moglino koncentracijos stovykloje, tardymo protokolą, taip pat sovietų civilių ir karo belaisvių mirties bausmės atlikimo ir lavonų deginimo vietų patikrinimo protokolo kopiją netoli Androchnovo kaimo.

Šiandien Rusijos tiriamasis komitetas paskelbė, kad pradėta baudžiamoji byla dėl genocido Pskovo srityje.

Sušaudymų "debiutas"

Kaip tardymo metu sakė Weedleris, pirmą kartą jis dalyvavo vykdant mirties bausmę kaliniams 1942 metų Rudenį, kai tarnavo nacių okupuotame Pskove, saugodamas SD būstinę.

"Iš rūsių  mes paėmėme apie 15 kalinių, pasodinome juos į mašiną ir nuvažiavome į kalėjimą. Ten jie taip pat paėmė 30-35 žmones. Jie taip pat buvo susodinti į mašiną. Iš viso buvo du automobiliai. Kaliniai buvo visi vyrai, visi civiliai", — prisiminė Weedleris.

Anot jo, atvykus į egzekucijos vietą, kaliniai buvo suskirstyti į penkias ar šešias grupes.

"Viena grupė po kitos buvo atvežtos prie duobės ir sušaudytos, — sakė baudėjas. "Aš, visi sargybiniai, kurie lydėjo kalinius, šaudėme ... Nė vienas iš jų nepabėgo", — pridūrė Weedleris.

Žudymai be skaičiaus

1943 metų pavasarį Weedleris kartu su kitais estais buvo perkeltas sargybiniu į Moglino stovyklą, kur jis taip pat dalyvavo masinėse egzekucijose.

"Moglino stovykloje mes jau vilkėjome vokišką uniformą, kurią gavome Pskove. Ją puošė tas pats herbas — kaukolė ir kaulai, ant rankovės — raidės SD", — prisiminė Weedleris. Stovyklos viršininkas buvo estas Tornas, vėliau jis buvo surastas KGB, nuteistas ir sušaudytas.

"Maždaug 1943 m. Liepos – rugpjūčio mėn. Aš lydėjau didelę kalinių grupę, kuri turėjo būti sušaudytas", — sakė Weedleris. — 1943 metų liepos mėnesį žmonės iš Moglino stovyklos buvo pakrauti į keturis ar penkis automobilius, tiksliai nepamenu. Tai buvo didelė grupė, maždaug šimtas, jei ne daugiau. Žmonės buvo skirtingų tautybių, tarp jų buvo vaikai, moterys ... Vietoje kaliniai vėl buvo padalinti į grupes, išrengti, nuvežti prie duobės  ir sušaudyti, suaugusieji ir vaikai", — pasakojo baudėjas.

Baudėjai nesivargino skaičiuoti aukų. "Aš taip pat šaudžiau, kiek nužudžiau, neskaičiavau. Visi šaudė, bet niekas neskaičiavo", — pridūrė Weedleris.

Grįžę į stovyklą, mirties bausmės vykdytojai sulaukė nacių lyderių padrąsinimo. "Po egzekucijos jie visus užkasdavo, grįždavo į stovyklą ir gydėsi degtine", — prisiminė Weedleris.

Anot jo, tame egzekucijoje dalyvavo visi stovyklos sargybiniai. Tarp jų Weedleris prisiminė estus Luuką, Krispiną, Purkuu. Po kurio laiko buvo išvežta 50–60 žmonių grupė, sakė Weedleris.

"Jie sakė, kad tai yra žydai. Juos atvežė į tą pačią vietą, kur ir anksčiau buvo šaudomi žmonės. Visi buvo sušaudyti", — pridūrė jis. Tarp  egzekucijoje dalyvavusiųjų Weedleris  įvardijo estus Lepmets ir Oisel.

Kaip ir kitus baudėjus, Weedlerį po karo rado KGB. Už savo nusikaltimus jis buvo sušaudytas pagal teismo nuosprendį.

Žiaurumų pėdsakai už spygliuotos vielos

Bendras Hitlerio baudėjų ir jų bendrininkų žiaurumų Pskovo srityje vaizdas papildytas 1945 metų gegužės mėn. įvykdytų egzekucijų ir civilių tarybinių piliečių ir karo belaisvių kūnų, esančių netoli Androkhnovo kaimo, mirties bausmės vykdymo ir deginimo vietų tikrinimo rezultatais.

"Patikrinimo metu buvo nustatyta: 20 metrų (nuo) pietinės Androknovo kaimo pusės ir 500 metrų nuo greitkelio, einančio (kryptimi) Leningradas — Pskovas, ir 800 metrų atstumu nuo odos ir žaliavų sandėlio miške, buvo aptikta kapavietė, kur buvo įvykdytos mirties bausmės. 50 metrų skersmens teritorija, apjuosta spygliuota viela", — rašoma šio baisaus radinio vietos apžiūros protokolo tekste.

Kaltinamasis Eduardas Tornas rodo žudynių vietas
© Photo : Предоставлено Управлением ФСБ по Псковской области

Odos žaliavų sandėlio teritorijoje taip pat buvo rasta dvi karo belaisvių mirties bausmės vykdymo ir laidojimo vietos. Be to, visai netoli sandėlio, kaimo kelio pusėje, buvo aptiktos dar trys egzekucijų ir pagrobtų Raudonosios armijos karių palaidojimo vietos, o kiekvienoje iš šių trijų vietų, matyt, buvo kelios dešimtys lavonų.

Be to, dar dešimt mirties bausmės vykdymo ir belaisvių laidojimo vietų buvo rasta toliau Androknovo kryptimi. Galiausiai vakarinėje kaimo pusėje buvo rasta daug pelenų nio sudegusių lavonų.

Anksčiau RIA Novosti taip pat susipažino su 1966–1967 m. Estų Johanneso Ohvrilo ir Viktoro Teinbaso, tarnavusio sargybiniais Moglino koncentracijos stovykloje, ir kitų liudytojų kelių puslapių tardymo protokolais. Tardymų metu nusikaltėliai papasakojo, kaip jie prisidėjo prie Pskovo krašto civilių naikinimo, taip pat įvardijo kitų Estijos bausmių vykdytojų pavardes ir išsamiai aprašė, kaip naciai vykdė koncentracijos stovyklos kalinius.

Moglino koncentracijos stovyklą naciai įsteigė netrukus po Pskovo okupacijos 1941 metais. Iš pradžių Moglino "mirties fabrike" buvo laikomi sovietų karo belaisviai, kurie, vokiečių kulkosvaidžių lydimi, remontavo kelią Ryga – Pskovas. Remiantis vietos gyventojų prisiminimais, iš 280 karių per kelis mėnesius išgyveno ne daugiau kaip 30.

Nuo 1942 metų kovo į stovyklą taip pat buvo vežami civiliai gyventojai, vaikai. Vieta tapo žinoma kaip nepatikimų asmenų išsiuntimo stovykla. Ją tiesiogiai kontroliavo Estijos saugumo policijos Pskovo išorinis skyrius ir SD. Pagal nacių vadovybės planus dalis regiono po Antrojo pasaulinio karo buvo planuojama perkelti į Estiją, todėl Estijos baudžiamosios pajėgos aktyviai dalyvavo okupuotame Pskovo regione. Istorikai mano, kad šioje stovykloje nuo 1941 iki 1944 metų galėjo žūti apie 3 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Rusija
Šventasis Jonas Marija Vianėjus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 4-osios šventės

(atnaujinta 16:52 2020.08.03)
Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos, katalikai šią dieną mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų

Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 217-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos.

Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų — didį kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį.

Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859), kunigas. Daugiau nei keturiasdešimt metų nuostabiai administravo pavestąją Arso (Prancūzijoje) parapiją, uoliai sakydamas pamokslus, melsdamasis ir atgailaudamas, kasdien katechizuodamas vaikus ir suaugusiuosius, sutaikydamas nusidėjėlius su Dievu karšta meile artimui, kurios semdavosi iš Eucharistijos kaip iš šaltinio. Ta veikla taip iškilo, kad jo patarimai plačiai pasklido ir daugybę žmonių atvedė prie Dievo.

Fi­ziš­kai iš­se­kęs jis mi­rė 1859 metų rug­pjū­čio 4 dieną bū­da­mas sep­ty­nias­de­šimt tre­jų me­tų. 1925 me­tais Pi­jus XI jį pa­skel­bė šven­tuo­ju, o 1929 me­tais — visų pasaulio klebonų ypatinguoju globėju.

Ši diena istorijoje

1392 metų rugpjūčio 4 dieną Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

Šią dieną 1873 metais gimė Alfonsas Petrulis, kunigas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 metais.

O 2014 metais šią dieną švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016-ųjų įvedamas privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams, siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose.

1900 metų rugpjūčio 4 dieną mirė rusų tapytojas peizažistas Isaac Levitan (Isakas Levitanas). Jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, akvarelių, pastelių, iliustracijų, piešinių. Gimė 1860 metais Kybartuose, neturtingų žydų šeimoje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Domantas, Domas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerimantė, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgeda, Milgedas, Milgedė, Milgeidas, Milgeidė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė