Socialinis tinklas Facebook, archyvinė nuotrauka

JAV "Facebook'ui" skyrė 5 mlrd. dolerių baudą

33
(atnaujinta 21:06 2019.07.24)
Dokumente pažymima, kad ši bauda už vartotojų asmens duomenų apsaugos pažeidimus yra didžiausia, kokią tik įmonė yra gavusi, ir beveik 20 kartų didesnė už sankcijas, kada nors taikytas už panašius pažeidimus visame pasaulyje

VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. JAV federalinė prekybos komisija pranešė, kad "Facebook Inc" skirta 5 mlrd. dolerių bauda ir sugriežtinti asmens duomenų apsaugos reikalavimai, praneša RIA Novosti.

""Facebook Inc" mokės rekordinę 5 mlrd. dolerių baudą ir įsipareigos laikytis naujų apribojimų, taip pat pakeisti įmonės struktūrą taip, kad bendrovė prisiimtų atsakomybę už priimamus sprendimus, susijusius su vartotojų asmens duomenimis", — rašoma dokumente.

Dokumente pažymima, kad ši bauda už vartotojų asmens duomenų apsaugos pažeidimus yra didžiausia, kokią tik įmonė yra gavusi, ir beveik 20 kartų didesnė už sankcijas, kada nors taikytas už panašius pažeidimus visame pasaulyje.

Kai bus išspręsta ši situacija, bus sukurtas nepriklausomas duomenų apsaugos komitetas, kuris perims šių klausimų sprendimą iš tiesioginės bendrovės steigėjo Marko Cukerbergo (Mark Zuckerberg) kontrolės. Šio komiteto nariai bus nepriklausomi ir juos atleisti bus galima tik direktorių valdybos balsų dauguma.

Be to, bendrovė paskirs konkrečius asmenis, kurie bus atsakingi už duomenų apsaugos programą. "Facebook" taip pat turės išanalizuoti visas informacijos apsaugos naujoves, prieš jas įgyvendindama. Tai pat taikoma "WhatsApp" ir "Instagram" tinklams.

Federalinės prekybos komisijos įsakymas įpareigoja bendrovę pranešti apie bet kuriuos daugiau kaip 500 vartotojų duomenų nutekėjimo atvejus.

Taip pat bendrovė yra atsakinga už tai, kad būtų kruopščiai tiriamos trečiųjų šalių gamintojų, su kuriomis jos dirba, programos: reklamos tikslais draudžiama naudoti gautus vartotojų numerius, šifruoti vartotojų slaptažodžius, draudžiama prašyti elektroninio pašto ir kt. slaptažodžių.

2018 metų balandžio pradžioje Europos Komisija gavo iš "Facebook" kompanijos laišką, patvirtinantį, kad iki 2,7 mln. vartotojų Europoje duomenų galėjo patekti į "Cambridge Analytica".

2018 metais laikraštis "New York Times" pranešė, kad britų įmonė "Cambridge Analytica", kuri rinkimų kampanijos metu bendradarbiavo su JAV prezidentu Donaldu Trampu, neteisėtai gavo 50 mln. "Facebook" vartotojų duomenų.

Remdamiesi surinktais duomenimis, tyrėjai įvertino rinkėjų politinius prioritetus ir pateikė jiems reklamą, kuri tiksliai atitiko jų interesus. Tada Masačusetso valstijos prokurorė Mara Helei paskelbė, kad pradėtas tyrimas, susijęs su "Facebook" ir "Cambridge Analytica" veikla.

33
Tegai:
bauda, Facebook, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
"Trampas — laisvas, bet apribotas": kokia yra JAV vadovo susitikimo su Putinu svarba
"Instagram" paskelbė naujas funkcijas, skirtas kovoti su priekabiavimu internete
Instagram tinklaraštininkės gerbėjas nužudė ją ir paviešino kūno nuotrauką
Protestai JAV

Pentagonas išsiuntė į Vašingtono apylinkes 1,6 tūkst kareivių

(atnaujinta 10:19 2020.06.03)
Anot Pentagono atstovo, kariškiai yra parengties būsenoje, tačiau neteikia pagalbos civilinėms institucijoms

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vašingtono apylinkėse, kur kilo protestai dėl afroamerikiečio Džordžo Floido mirties, buvo dislokuota apie 1,6 tūkst. karių, praneša Reuters, su nuoroda į Pentagono atstovą Jonathan'ą Hoffman'ą.

"Kariai yra dislokuoti sostinės regiono karinėse bazėse, bet ne pačiame Vašingtone", — agentūra citavo Hoffman'ą.

Anot Pentagono atstovo, kariškiai yra parengties būsenoje, tačiau neteikia pagalbos civilinėms institucijoms.

Anksčiau buvo pranešta, kad antradienio vakarą, nepaisydami komendanto valandos, prie Baltųjų rūmų susirinko protestuotojai, skanduojantys įvairius šūkius, įskaitant raginimus atsistatydinti JAV prezidentui Donaldui Trampui.

Pats Baltųjų rūmų vadovas savo "Twitter" paskyroje Vašingtoną pavadino "saugiausia vieta Žemėje". Policijos duomenimis, Amerikos sostinėje dėl pirmadienio nakties riaušių sudegė viena teisėsaugininkų transporto priemonė, sužeisti du teisėsaugos pareigūnai, buvo sulaikyta apie 300 žmonių.

JAV protestai

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kuri parodė, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu. Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"
Peskovas pakomentavo riaušes JAV
ES diplomatijos vadovas pakomentavo afroamerikiečio Floyd'o mirtį JAV
JAV policija guminėmis kulkomis šovė į "Sputnik" prodiuserę — video
Vikingų laikų kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 10:12 2020.06.03)
Archeologų teigimu, šis radinys gali būti datuotas nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapavietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Budės priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karoliuką ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapavietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali būti datuotas nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis sakė niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinio", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Varšuva

Ekspertas: Lenkijai svarbesni darbo migrantai nei turistai Baltijos šalių

(atnaujinta 09:47 2020.06.03)
Varšuva nenori prarasti sezoninių darbuotojų, nes bijo didelių ekonominių nuostolių, mano Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Varšuvos valdžia yra pasirengusi rizikuoti, pandemijos metu atverdama savo sienas darbo migrantams, nes artėjant rinkimams bijo didelių nuostolių ekonomikoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepritarė savo kolegų iš Baltijos šalių siūlymui atverti sienas turistams.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

Tuo pat metu Varšuva leidžia ES piliečiams darbo migraciją, pridūrė Čaputovičius.

Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja pažymėjo, kad Lenkija, matyt, nepasitiki šalies sveikatos apsaugos sistema.

"Valdžia supranta savo atsilikimą, nors padėtis Lenkijoje nėra blogiausia, jei palyginti, pavyzdžiui, su Vakarų Europa. Todėl jie nenori įsileisti turistų. Migrantus visi įleidžia — tai taip pat yra vienas iš fenomenų, nepaisant visų pavojų, pažiūrėkite —  ir Britanija, savo laiku, ir Vokietija, visos jos paleido užsakomuosius lėktuvus, kad atvežtų šiuos žemės ūkio darbuotojus. Ne tik iš Ukrainos, Ukraina neišleido. Jie buvo vežami iš Bulgarijos, kitų Rytų Europos šalių, iš kur paprastai atvyksta šie sezoniniai darbuotojai, kad surinktų derlių iš laukų, ūkininkų produkciją, kuri  žlugdavo laukuose", — pasakė ji.

Anot Petrovskos, Varšuva yra pasirengusi rizikuoti, įleisdama migrantus, nes bijo didelių nuostolių.

"Ūkininkai praras pinigus, valdžia praras žemdirbių balsus, gali įvykti kolapsas, o artėja rinkimai. Viena vertus, jie nuramina gyventojus, kad jie nevisai atidaro sienas, nes gyventojai, žinoma, visur nerimauja dėl to, kad atšaukiamos priemonės, ir bijo naujo epidemijos protrūkio. Kita vertus, jie turi paremti ekonomiką, nes ekonomika — yra tai, ką valdžią gali greitai nušluoti", — mano ekspertė.

Petrovskaja pridūrė, kad Lenkijai labai reikia darbuotojų iš Rytų, tuo metu turizmas gali palaukti, nepaisant to, kad iš šios srities taip pat galima gauti pinigų.