Minskas, archyvinė nuotrauka

Baltarusija ketina įvesti elektronines vizas

96
(atnaujinta 00:14 2019.07.26)
Pasak Baltarusijos URM vadovo, jei galutinis sprendimas dėl elektroninių vizų bus teigiamas, šiam projektui įgyvendinti gali prireikti nuo vienerių iki pusantrų metų

VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija parengė siūlymus dėl elektroninių vizų įvedimo, praneša RIA Novosti su nuoroda į užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus pranešimą.

"Parengėme siūlymus dėl elektroninės vizos įvedimo trečiųjų šalių piliečiams", — sakė Vladimiras Makėjus žiniasklaidos atstovams.

Pasak Baltarusijos URM vadovo, jei galutinis sprendimas dėl elektroninių vizų bus teigiamas, šiam projektui įgyvendinti gali prireikti nuo vienerių iki pusantrų metų.

Pernai liepą Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė įsaką, kuriuo 80-ies šalių (tarp jų ir Europos valstybių, JAV ir Japonijos) piliečių lankymosi šalyje be vizų trukmę pailgino nuo 5 iki 30 dienų.

Bevizis režimas taikomas tik asmenims, į Baltarusiją atvykstantiems ir išvykstantiems per Minsko pagrindinį oro uostą.

96
Tegai:
Baltarusija
Dar šia tema
Rusija svarstys galimybę panaikinti vizas kruiziniams keleiviams
Užsieniečiai aktyviai pildo elektronines vizas į Kaliningrado sritį
Kaliningrade paaiškinta, kodėl lietuviai nori gauti elektronines vizas
 Pfizer-BioNTech (COVID-19) vakcina

Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 

(atnaujinta 10:09 2021.01.28)
Kaip sakė Latvijos ministrų kabineto vadovas, jis bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių vaisto dozių respublika gavo tik 97 tūkst.

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Latvija atsisakė 700 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių, kurias pagamino farmacijos kompanijos "Pfizer" ir "BioNTech", ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ieško sprendimo priežasčių, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "AstraZeneca" paskelbė, kad per pirmąjį metų ketvirtį ES labai sumažėjo koronaviruso vakcinos pasiūla. "BioNTech" ir "Pfizer" taip pat pranešė apie tiekimų sumažėjimą dėl statybos darbų gamykloje Belgijoje. Baltijos ir Skandinavijos šalys paragino Europos Komisiją daryti spaudimą "BioNTech" ir "Pfizer", kad būtų atidėtas vakcinos pristatymas. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pareiškė, kad šalis gali paduoti į teismą farmacijos įmones, jei jos nevykdys savo įsipareigojimų tiekti vakcinas nuo koronaviruso.

Kaip pranešama bendrame Latvijos radijo ir televizijos naujienų portale, "Latvijos ministras pirmininkas sakė, kad dabar bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių "Pfizer / BioNTech" vakcinos dozių šalis gavo tik 97 tūkstančius." Iš pradžių buvo planuota, kad Europos Sąjungoje turimos vakcinos bus proporcingai paskirstytos dalyvaujančioms šalims, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ir "niekas net nesapnavo, kad kažkas galėtų atsisakyti turimų vakcinų", — sakė Karinšas.

"Jei nebūtume atsisakę ir turėtume visas šias vakcinas, mes, kaip ir Lietuva, galėtume tęsti skiepijimą. Kaimyninėje Lietuvoje vakcinacija sėkmingai progresuoja, nes jie turi daugiau šių dozių", — portalas cituoja Karinšo interviu, kurį transliavo "Rīta Panorāma" per Latvijos televiziją.

Pasak ministro pirmininko, Latvija iš šio gamintojo užsisakė daugiau nei milijoną vakcinos dozių, tačiau dabar jų tikimasi pristatyti tik antrąjį šių metų ketvirtį. "Ir kai tik turėjome galimybę dar kartą užsisakyti šias vakcinas, tai padarėme iš karto, užsisakėme milijoną "Pfizer"/"BioNTech" vakcinų, tačiau, deja, jų negalėsime gauti iki šių metų antrojo ketvirčio. faktas išlieka", — pridūrė Karinšas.

Portalo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį auditą, siekdama išsiaiškinti, kaip buvo priimtas toks sprendimas. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad jei patikrinimas parodys, jog yra kaltų, jie bus patraukti atsakomybėn. Jį stebina ir tai, kad vakcinos atsisakymas buvo slaptas, vyriausybėje šis klausimas nebuvo keliamas.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Latvijoje užfiksuotas 2020 metų kovo 2 dieną. Nuo to laiko šalyje buvo nustatyta 63 027 užsikrėtę, 1138 iš jų mirė, o 1052 infekcija sergantys pacientai dabar gydomi ligoninėse. Praėjusių metų kovo 13 - birželio 9 dienomis dėl pandemijos respublikoje galiojo avarinis režimas. Vyriausybės sprendimu nuo lapkričio 9 iki gruodžio 6 dienos toks režimas buvo vėl įvestas šalyje, vėliau jis buvo pratęstas iki sausio 11 dienos, o vėliau - iki vasario 7 dienos.

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcina, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo medžiagą, kuri sumažina mirties nuo COVID-19 riziką
Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
JAV naikintuvas F-35А

"The National Interest" atskleidė amerikiečių naikintuvų "Achilo kulną"

(atnaujinta 21:39 2021.01.27)
Amerikiečių leidinio teigimu, nepaisant įdiegtų neaptinkamumo technologijų, JAV naikintuvus gali lengvai sekti Rusijos radarai dideliais atstumais

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Amerikiečių naikintuvai F-22 ir F-35 turi daug trūkumų, dėl kurių jie tampa lengvai pažeidžiami priešo. Apie tai papasakojo leidinys "The National Interest".

"Stealth technologijos, priešingai nei įprasta manyti, nėra apsiaustas, darantis nematomu", — parašė žurnalistai.

Jų manymu, Rusijos radarai "Podsolnuch" puikiai atliks užduotį danguje aptikti orlaivį su "stealth" technologijomis. Taip pat žurnalistai tvirtina, kad Rusijos radarai gali lengvai sekti F-35 dideliais atstumais.

Straipsnyje teigiama, kad infraraudonųjų spindulių paieškos technologija taip pat apskaičiuoja amerikiečių naikintuvų su "stealth" technologijomis buvimo vietą.

Be kitų amerikiečių orlaivių trūkumų, autoriai įvardijo didelį atsilikimą pagal visus parametrus oro kovoje, kuriai naikintuvai F-35 arba B-2 nėra skirti. Anot jų, ore F-35 gali tapti lengvu Rusijos SU-57 "grobiu".

Dar šia tema
Kas išgelbės "Žaibą": naikintuvas F-35 patyrė naują nesėkmę
Nufilmuotas naikintuvo MiG-31 oro mūšis stratosferoje — video
Amerikiečių pilotas įvertino naikintuvo MiG-29 kovines savybes
JAV neribotam laikui atidėjo naikintuvų F-35 gamybą
Laukiamiausias pasaulyje skrydis: greičiausias naikintuvas-perėmėjas MiG-41
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene

Nausėda pasiūlė, kad prieš brandos egzaminus būtų paskiepyti ir dvyliktokai

(atnaujinta 09:56 2021.01.28)
Šalies vadovo teigimu, tarp pirmųjų, kurie grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir aptarė švietimo aktualijas ir strateginius sprendimus. 

Susitikime aptartos moksleivių ugdymo spragų kompensavimo galimybės, kontaktinio ugdymo palaipsnio atnaujinimo ir artėjančių valstybinių brandos egzaminų vykdymo planai, taip pat planuojami priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai ir Nacionalinis švietimo susitarimas.

"Mokiniai yra pamirštos pandemijos aukos, kuriems per šiuos metus atsiradusios žinių spragos gali ilgai atsiliepti ateityje. Tai kelia didžiulį susirūpinimą. Šiandien viena svarbiausių Vyriausybės užduočių – sklandus ir saugus kontaktinio ugdymo atnaujinimas ir maksimaliai efektyvus vasaros išnaudojimas tam, kad būtų kompensuojamos prarastos mokinių žinios", – akcentavo šalies vadovas.

Siekiant užtikrinti pedagogų, grįžtančių į mokyklas, sveikatos saugumą, Nausėda pasiūlė paskiepyti juos kartu su senjorais, tai yra vasario–kovo mėnesiais. Be to, tarp pirmųjų, kurie pandemijai slūgstant grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai, pažymėjo prezidentas.

Pasak šalies vadovo, ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams galėtų būti skiepijami ir juos laikyti apsisprendę dvyliktokai.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с министром образования, науки и спорта Юргитой Шюгждинене
Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene

Ministrė Šiugždinienė prezidentui pristatė planuojamus šių metų priėmimo į studijas pakeitimus – ketinamą didinti valstybės finansavimą vienam studentui. 

Pasak šalies vadovo, studijų prieinamumas visoms socialinėms grupėms yra būtina Gerovės valstybės sudedamoji dalis. Todėl, kad šis prieinamumas būtų užtikrintas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius nesumažėtų drastiškai, studijų kainos kėlimas, prezidento nuomone, turi būti pagrįstas ne tik lėšų perskirstymu, bet ir papildomu finansavimu.

Susitikime šalies vadovas paragino ministrę neatidėlioti Nacionalinio švietimo susitarimo, kuris numatytas Vyriausybės programoje, įgyvendinimo. Susitarimas galėtų išspręsti įsisenėjusias švietimo problemas ir kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Prezidento nuomone, jame turėtų atsispindėti ambicingesnis, nei šiuo numatytas, MTEP finansavimas – 2030 m. jis turėtų siekti 3 proc. BVP.

Ministrė prezidentą patikino, kad šalies vadovo inicijuotiems „Lygaus starto“ Švietimo įstatymo pokyčiams – vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų įtraukimui į ikimokyklinį ugdymą bei pasirengimui visuotiniam ikimokykliniam ugdymui – ruošiamasi jau dabar. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad planas turi būti rengiamas bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis ir būti pagrįstas finansavimu.

Tegai:
švietimas, COVID-19, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai per klaidą suleistos penkios COVID-19 vakcinos dozės
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
Lietuvos oro uostai: COVID-19 testo rezultatas turi būti ne tik lietuvių kalba