Vokietijos kariai, archyvinė nuotrauka

NATO kariai neišskrido į Lietuvą dėl lėktuvo gedimo

32
(atnaujinta 11:28 2019.07.29)
Techninės apžiūros metu buvo aptiktas orlaivio variklio gedimas

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Vokietijos kariai, kurie turėjo atvykti į Kauną papildyti NATO bataliono gretas, negalėjo skristi į Lietuvą dėl Vokietijos karinių oro pajėgų orlaivio gedimo, praneša "Der Spiegel".

"Airbus A310" turėjo išskristi iš Kelno šeštadienį, tačiau patikrinus orlaivį buvo aptiktas variklio gedimas, todėl skrydis buvo atidėtas iki sekmadienio.

Tuo tarpu traukiniu į Lietuvą buvo išsiųsti 16 pėstininkų kovinių mašinų "Marder" ir vienas remontinis vilkikas "Büffel".

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, vis dažniau pasirašo su Jungtinėmis Valstijomis didelės vertės gynybos sutartis, paaiškindamos tai tariamai egzistuojančia "Rusijos grėsme". Baltijos šalyse dislokuotos Aljanso greitojo reagavimo pajėgos. Nuo 2014 metų NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos didina karinės įrangos ir karinių pratybų skaičių Baltijos regione.

Rusijos vadovybė ne kartą patikino, kad Maskva neketina nieko pulti. Rusija pabrėžė, kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "tariamą Rusijos agresiją" ir kaitrina antirusišką isteriją, siekdamos kuo labiau priartėti prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas sakė, kad per dvejus metus NATO greitojo reagavimo pajėgų skaičius padidėjo nuo 25 tūkst. iki 40 tūkst., tai yra, išaugo 1,6 karto.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško sakė, kad pernai NATO šalių gynybos išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, o tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.

32
Tegai:
gedimas, kariai, Lietuva, NATO
Dar šia tema
NATO kariams norima leisti bet kur kirsti Latvijos sieną
Lietuva pradėjo naują karą. Tačiau "priešas" išliko tas pats
Ar Lietuva siųs karius į Siriją mainais į apsaugą nuo "Rusijos grėsmės"
JAV kariai

Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų

(atnaujinta 20:36 2021.02.25)
Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lenkijos žurnalas "Gazeta Polska" paskelbė tariamą Rusijos norą pradėti ginkluotą konfliktą su NATO šalimis.

Leidinyje teigiama, kad Maskva "neatmeta galimybės naudoti pačius mirtiniausius ginklus", kad neutralizuotų rytiniame aljanso flange dislokuotas pajėgas.

"Galima manyti, kad ataka <...> būtų įvykdyta iš Kaliningrado srities. Strateginė padėtis ir ten dislokuotų ginklų rūšių įvairovė būtų garantavę Rusijai sėkmę pirmosiomis hipotetinio karo valandomis", — rašoma straipsnyje.

Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių.

Visų pirma, vasario pradžioje JAV admirolas Čarlzas Ričardas (Charles Richard) paskelbė regioninio konflikto su Rusija ar Kinija galimybę dėl branduolinių ginklų naudojimo. Tada pirmasis Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad profesionalus kariškis bijotų tokį scenarijų įsivaizduoti "net košmare". Jo nuomonei pritarė ir Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kuris pažymėjo, kad idėjos apie branduolinį karą "sukasi tik nesveikų politikų galvose".

Tegai:
karas, Lenkija, Rusija, NATO, JAV
Medikas laiko ampulę ir pakuotę su COVID-19 vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: "Sputnik V" sugriovė Rusijos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" įvaizdį

(atnaujinta 17:44 2021.02.25)
Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 Rusijos "Sputnik V" vakcina klausimą, tačiau ši iniciatyva sulaukė pasipriešinimo

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Slovakijos laikraščio "Slovo" žurnalistas paaiškino rusofobijos augimą šalyje dėl galimo Rusijos vakcinos "Sputnik V" importo. 

Jo nuomone, šalies ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 rusišku preparatu klausimą, kad pagerintų įvaizdį prieš slovakus, kurie suinteresuoti plėtoti santykius su Maskva.

Tačiau ši iniciatyva sulaukė nuspėjamo pasipriešinimo, rašo autorius. Visų pirma, Matovičiaus pasiūlymo priešininkai "Sputnik V" vakciną pavadino Rusijos geopolitiniu ginklu.

"Tai pavojinga diskusijos plėtojimo kryptis. Jei vakcinaciją siesime su geopolitika, tai dalis gyventojų atsisakys vakarietiškų vakcinų, laikydami jas geopolitine Vakarų priemone", — sakė žurnalistas Branislavas Fabry.

Be to, jis įvardijo dėl "Sputnik V" padidėjusios rusofobijos priežastį.

"Faktas yra tas, kad Rusija pirmoji pasaulyje sukūrė savo vakciną nuo COVID-19, kas sunaikino Vakaruose nusistovėjusį jos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" (TSRS pavadinimas, kuris buvo naudojamas Vakarų spaudoje Šaltojo karo laikais — Sputnik) įvaizdį", — sako Fabry.

Jis pabrėžė, kad rusofobai vis dar negali pripažinti didelių Rusijos technologinių nuopelnų kovoje su koronavirusu.

"Slovakija nenori pripažinti, kad Rusija nukreipė jėgas į teisingą veiklą ir sukūrė keletą vakcinų nuo koronaviruso, tuo tarpu Slovakija bandė atlikti visuotinius antikūnų tyrimus", — apibendrino žurnalistas.

Galiausiai jis paragino valdžios institucijas pasimokyti iš esamos padėties ir parodyti susidomėjimą bendradarbiavimu su Rusija, kas padėtų tapti tiltu tarp Maskvos ir Europos.

Anksčiau Rusijoje gyvenantys suomiai pasakojo, kodėl vakcinacijai nuo koronaviruso pasirinko "Sputnik V". Suomijos bendrovės "Specta" vadovas Erikas Helinas sausio mėnesį pradėjo rinkti informaciją apie vakcinas nuo COVID-19. Helinas teigė, kad didelis vakcinos efektyvumas ir jos prieinamumas Rusijoje nulėmė jo pasirinkimą "Sputnik V" naudai. 

"Sputnik V" Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūtį, vakciną sukūrė Gamalėjaus epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ši vakcina nuo COVID-19 — pirmoji pasaulyje. "Sputnik V" sukurta gerai ištirtos ir patikrintos žmogaus adenovirusinių vektorių platformos pagrindu.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" parodė aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos veiksmingumas buvo 91,6 %. Preparatas suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" naudojimą patvirtino daugiau nei 30 šalių.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Slovakija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Estų gydytojas stojo ginti rusų vakciną nuo COVID-19 "Sputnik V"
JAV ambasadorius Rusijoje papasakojo, kokia vakcina nuo COVID-19 skiepysis atstovybė
Rusijoje registruota trečioji vakcina nuo koronaviruso
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva