Armenas Gasparianas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje

54
(atnaujinta 10:45 2019.07.30)
Jei Estijoje bus pastatytas SS kario paminklas, po to gali kilti atsakomoji reakcija iš Rusijos ir Izraelio, mano politologas Armenas Gasparianas

Estijos legiono draugų klubo atstovai (Eesti Leegioni Sõprade Klub) kreipėsi į Läänaranna valsčiaus valdžios institucijas su prašymu įrengti Lihuloje paminklo kopiją estams, kovojusiems Hitlerio pusėje, praneša Sputnik Estija.

Šis paminklas buvo išmontuotas 2004 metų rugsėjo mėnesį tuometinio Respublikos premjero Juhano Partso įsakymu. Monumente vaizduojamas SS karys su automatu rankoje.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir publicistas Armenas Gasparianas pareiškė, kad šio paminklo įrengimas gali būti gana rimtas iššūkis Europos Sąjungai, nes ES draudžia tokius dalykus heroizuoti.

"Labiausiai tikėtina, kad paminklas taip pat bus atidarytas valstybės iškilmėmis. Na, tada jos [Estijos valdžios institucijos] neturėtų nustebti dėl Rusijos ir Izraelio atsakymo. Be to, turiu iš anksto informuoti nuostabiuosius Estijos politikus, kad jau rudens sesijoje Valstybės Dūma priims specialų įstatymą, pagal kurį tokia veikla bus vertinama, atsižvelgiant į visas iš to kylančias pasekmes. Beje, įskaitant galimas ekonomines sankcijas", — sakė jis.

Lietuvoje taip pat kyla daug nesutarimų dėl paminklų nacių bendrininkams. Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato. Vėliau lenta buvo atstatyta, tačiau Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu praėjusios savaitės pabaigoje vėl nukelta.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Jonas Noreika

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tų, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovų. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.
Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.

54
Tegai:
sankcijos, Rusija, Estija
Dar šia tema
Noreikos lentos išniekintojui gresia 30 tūkst. eurų bauda ir kūjo konfiskacija
Noreikos anūkė ragina atimti iš senelio Lietuvos "nacionalinio didvyrio" statusą
Karinės pratybos Lenkijoje Anakonda, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"

(atnaujinta 17:09 2020.06.01)
Respublikos Gynybos ministerijos duomenimis, nepaisant koronaviruso pandemijos, pratybose dalyvauja penki tūkstančiai kareivių

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmadienį prasidėjusiose Lenkijos kariuomenės pratybose "Anakonda" dalyvaus penki tūkstančiai kareivių, pranešė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas.

"Šiandien prasideda "Anakonda 20". Tai mokymai, kuriuose dalyvaus penki tūkstančiai karių. Nepaisant koronaviruso epidemijos ir nustatytų apribojimų, mes neatsisakome mokymų. Lenkijos kariuomenės kariai turi nuolat treniruotis, kelti savo kvalifikaciją ir būti pasirengę veikti", — RIA Novosti cituoja Blaščako pranešimą Twitter.

Ministras paaiškino, kad pratybų tikslas bus "patikrinimas, kaip įvairūs kariuomenės padaliniai sugeba kovoti dėl vieno tikslo". Pratybų metu planuojami veiksmai sausumoje, jūroje, kibernetinio saugumo srityje. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos kai kurie pratybų elementai bus perkelti į metų pabaigą arba kitiems metams.

"Anakonda" — didžiausios Lenkijos kariuomenės pratybos, rengiamos kas dvejus metus nuo 2006 metų. Ankstesnėse 2018 metų pratybose dalyvavo apie 17,5 tūkst. karių — 12,5 tūkst. Lenkijoje ir apie 5 tūkst. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Nuo kovo mėnesio Lenkijoje įvestas epidemijos režimas, susijęs su koronavirusinės infekcijos plitimu. Užfiksuota beveik 24 tūkst. atvejų.

NATO stiprina grupavimąsi prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
karinės pratybos, Lenkija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Protesto dėl afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties gatvėje Niujorke dalyviai

CNN: per riaušes JAV beveik keturi tūkstančiai žmonių sulaikyti

(atnaujinta 16:56 2020.06.01)
Po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties dėl policijos kaltės per JAV miestus nuvilnijo protestų ir riaušių banga

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Per riaušes po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties JAV buvo sulaikyta apie 4 tūkst. žmonių, pranešė CNN.

Po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties dėl policijos kaltės per JAV miestus nuvilnijo protestų ir riaušių banga.

Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policija uždėjo Floydui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu prispaudė jam kaklą.

Floyd'as vaizdo įraše kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo. Galiausiai vyras mirė.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu. Vašingtone buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, riaušės, JAV, CNN
Dar šia tema
Trampo žvaigždė užgeso — vandalizmo aktas Šlovės alėjoje
Iranas ragina JAV valdžią nutraukti smurtą prieš savo piliečius
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2020.06.01)
Už obligacijų emisiją yra mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, ji bus išperkama 2026 metais lapkričio 27 dieną

VILNIUS, birželio 1 – Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 30 mln. eurų, apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Už ją yra mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2026 metais lapkričio 27 dieną.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Paklausa aukcione siekė 71,6 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,210 proc., didžiausias patvirtintas – 0,260 proc., vidutinis svertinis pelningumas – 0,240 proc.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Vidaus rinkoje prognozuojama skolintis apie 1,8 mlrd. eurų išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu. Nuo metų pradžios aukcionuose jau yra pasiskolinta 794 mln. eurų, iš kurių 448 mln. eurų pasiskolinta nuo kovo 16 dienos.

Balandžio 6 dieną su Europos investicijų banku buvo pasirašyta 700 mln. eurų vertės sutartis. Šiaurės investicijų bankas taip pat suteikė Lietuvai 400 milijonų eurų paskolą.

Finansų ministerija kartu su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) turi dvi 2019 metų birželį (100 mln. eurų) ir 2020 metų kovą (200 mln. eurų) pasirašytas sutartis. Pagal esamas sutartis numatoma padidinti paskolos sumą iki 400 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu
Nausėda nori vienodų sąlygų krizės paveiktoms ES šalims
Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga