Ukrainos kariai

Ukrainos generolas paragino sukurti raketas, galinčias "pasiekti Maskvą"

40
(atnaujinta 18:35 2019.07.30)
Greitas INF sutarties nutraukimas suteikia Ukrainai galimybę konstruoti ir gaminti vidutinio nuotolio raketas, kurios galėtų pasiekti ir Maskvą, ir Sankt Peterburgą, mano Ukrainos Išorinės žvalgybos tarnybos veteranas

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Ukrainos Išorinės žvalgybos tarnybos generolas leitenantas ir veteranas Vasilijus Bogdanas pareiškė, kad Kijevui reikia raketų, galinčių smogti į taikinius Rusijoje, praneša "Obozrevatel".

Šio pareiškimo priežastimi tapo greitas Sutarties dėl vidutinio ir trumpo nuotolio raketų panaikinimo (INF) nutraukimas.

"Ukrainai duota visa valia, kad konstruotų ir gamintų vidutinio nuotolio raketas, kurios galėtų pasiekti strateginius šalies agresorės punktus, kad šios raketos galėtų pasiekti ir Maskvą, ir Sankt Peterburgą", — interviu leidiniui pasakė Bogdanas.

Šių raketų įrangą jis pavadino "neprivaloma" ir pabrėžė, kad Ukraina šiuo klausimu gali pasikliauti sąjungininkų pagalba, kurie, pasak jo, galėtų parduoti Kijevui tinkamą ginkluotę ir karinę techniką.

Tanklaivis Nika Spirit, archyvinė nuotrauka
© REUTERS / State Border Guard Service of Ukraine

Ukraina po TSRS žlugimo atsisakė branduolinių ginklų ir 1996 metais, po Budapešto memorandumo pasirašymo, prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį į Ukrainos karinio-pramoninio komplekso nesugebėjimą gaminti kovingas naujoves. Taigi žurnalistas Aleksandras Dubinskis technologiškiausiu karinio-pramoninio komplekso įsigijimu pavadino automobilį "Bentley Bentayga", priklausantį politikui Sergejui Pašinskiui, kuris yra glaudžiai susijęs su gynybos sritimi.

Be to, žurnalo "Krašto gynyba" vyriausiasis redaktorius Igoris Korotčenko taip pat abejoja Ukrainos specialistų galimybėmis kurti aukštųjų technologijų ginklus.

40
Tegai:
ginklai, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Zelenskis parodė, kaip atrodo surūdijusi "Ukraina"
DLR: trys Ukrainos kariai nuskendo NATO instruktorių akivaizdoje
Lietuvoje lankysis Ukrainos ginkluotės inspektoriai
Kijeve atskleista, kada Ukraina gali susinaikinti
Koronaviruso plitimas

Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore

(atnaujinta 11:11 2020.07.11)
Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Beveik 240 mokslininkų iš 32 šalių ragina Pasaulio sveikatos organizaciją pripažinti koronaviruso plitimą per mažiausias ore esančias daleles kaip reikšmingą infekcijos plitimo veiksnį, rašo "The New York Times".

PSO teigia, kad virusas plinta daugiausia per didelius lašelius, kurie išsiskiria iš paciento kvėpavimo takų kosint, čiaudint ar bendraujant ir pasiekiant bet kurį paviršių.

Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore.

Kitą savaitę moksliniame žurnale gali būti paskelbtas 239 mokslininkų laiškas PSO, kuriame prašoma peržiūrėti rekomendacijas.

Pačioje organizacijoje įrodymai apie koronaviruso plitimą oru buvo vadinami neįtikinamais.

"Per pastaruosius porą mėnesių mes kelis kartus tvirtinome, kad manome, jog galimas perdavimas per orą, bet tikrai neparemti įtikinamais ar net aiškiais įrodymais. Šiuo klausimu vyksta rimtos diskusijos", — laikraštis cituoja Benedetta Allegranzi, PSO infekcijų kontrolės techninę direktorę.

Straipsnio autoriai pažymi, kad jei sklidimas ore iš tiesų yra reikšmingas plitimo veiksnys, tada reikės įdiegti keletą naujų priemonių, kad būtų aptiktas koronavirusas, įskaitant kaukių nešiojimą patalpose net per socialinį atstumą, medicininių kaukių dėvėjimą su specialiomis kaukėmis, kurios filtruoja mažiausias daleles, ir naudoti vėdinimo sistemos viešose vietose, taip pat ultravioletinės lempos, galinčios sunaikinti viruso daleles.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Zacharova pajuokavo po Trampo žodžių apie naujas JAV raketas

(atnaujinta 16:55 2020.07.11)
Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Maskvoje nenustoja stebėtis Amerikos pokyčiais karinėje srityje, Facebook su ironija rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti".

"Greitis — tai šaunu. Dar į taikinį pataikytų, nes mes atsimename, kas nutiko "gražiosioms naujoms išmanioms raketoms" 2018 metais," — rašė ji.

Prieš dvejus metus JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija užpuolė Siriją. Remiantis Rusijos generalinio štabo duomenimis, iš 105 paleistų raketų buvo pasiekta tik 22.

Buvo pranešta, kad brangios ir vadinamosios išmaniosios raketos padarė didžiausią žalą ūkiniams pastatams. Du iš jų nesprogo ir pateko Rusijos kariuomenės žinioje. Ekspertai pažymėjo, kad šiose raketose nebuvo iš esmės naujų dalių, tačiau jų tyrimas padės patobulinti esamas kovos su tokiais ginklais priemones.

Tegai:
Donaldas Trampas, Marija Zacharova, raketa, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje

(atnaujinta 13:34 2020.07.11)
"Vilniaus vandenys" duomenimis, didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje, kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo

VILNIUS, liepos 12 - Sputnik. Per karantiną Vilniaus miesto gyventojai suvartojo mažiau vandens, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės "Vilniaus vandenys" duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau. 

Karantinui įpusėjus, bendrovė fiksavo apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą lyginant su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. 

Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose.

"Tokias vandens suvartojimo tendencijas siejame su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. Restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas. O štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau, ypač tai pastebima daugiabučių namų rajonuose", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė "Vilniaus vandenys" sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Dar šia tema
Vyriausybei pateiktas pirmasis skundas dėl per karantiną įvestų draudimų
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida