Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, archyvinė nuotrauka

Porošenka pasivadino Minsko susitarimų autoriumi

39
(atnaujinta 09:30 2019.08.02)
Buvęs Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad dokumento pasirašymo klausimas buvo sprendžiamas ne Minske, o NATO konferencijoje Velse

VILNIUS, rugpjūčio 2 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad jis asmeniškai parašė Minsko susitarimo tekstą kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, praneša RIA Novosti su nuoroda į Ukrainos žiniasklaidą.

"Aš asmeniškai atsisėdau ir rašiau Minsko susitarimų tekstus. Kartu su Merkel ... Mes rašėme kartu", — sakė Porošenka.

Buvęs vadovas taip pat teigė, kad iš tikrųjų Minsko susitarimų pasirašymo klausimas nebuvo sprendžiamas Minske, o Velso sostinėje Kardife, 2014 metų rudenį vykusiame NATO viršūnių susitikime. Porošenka pabrėžė, kad jis labai didžiuojasi dėl Minsko susitarimų sudarymo.

"Aš apie tai kalbu pirmą kartą. Tai buvo stebuklas. Niekas čia netikėjo, kai vykau į NATO viršūnių susitikimą, kad galime pasirašyti [juos — Sputnik]", — pasidalino buvęs Ukrainos lyderis.

Minsko sutartys buvo pasirašytos 2015 metais po " Normandijos ketverto" lyderių susitikimo (Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos). Dokumente buvo pateiktas priemonių rinkinys Ukrainos krizei išspręsti. Tarp jų — sunkiųjų ginklų, užsienio kariuomenės išvedimas ir dialogo dėl vietinių rinkimų Ukrainos pietryčiuose pradžia.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka po apklausos
© Sputnik / Стрингер

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (VTB) iškėlė vienuolika baudžiamųjų bylų buvusiam prezidentui. Porošenka kaltinamas valdžios užgrobimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Be to, buvęs Ukrainos lyderis buvo apkaltintas išdavyste ir jau buvo pakviestas į apklausą dėl civilių gyventojų žūties Euromaidano metu 2014 metais.

Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo dėl situacijos Donbase. Ukrainos valdžia nuolat kaltina Rusiją kišimusi į šalies vidaus reikalus. 2015 metų sausį Aukščiausioji Rada priėmė dokumentą, kuriame Rusija vadinama "šalimi-agresore".

Maskva neigia Ukrainos kaltinimus. Rusija ne kartą pareiškė, kad ji nėra Ukrainos vidaus konflikto šalis ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

39
Tegai:
Minsko susitarimai, Petro Porošenka, Ukraina
Dar šia tema
Porošenka nori atimti iš Krymo gyventojų Ukrainos pilietybę
Porošenka paragino pertvarkyti Černobylio zoną į "naujų technologijų" vietą
Žiniasklaida: Porošenka planuoja "išjudinti situaciją" Ukrainoje
Kaliningradas

Lietuva leidžia Rusijai padidinti keleivių skaičių traukiniuose į Kaliningradą

(atnaujinta 21:03 2020.08.07)
Lietuva leido ne tik pakeisti keleivių, kurie gali važiuoti rusiškais traukiniais, skaičių, bet ir jų susodinimą vagonuose

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Keleivių skaičiaus apribojimai buvo iš dalies panaikinti traukiniams, vykstantiems per Lietuvą į Kaliningradą, po to, kai buvo pasiektas susitarimas su Lituvos užsienio reikalų ministerija, praneša "Kaliningrado geležinkelių" spaudos tarnyba.

Nuo rugpjūčio 8 dienos šiais traukiniais galės vienu metu keliauti 200 keleivių. Atšaukti apribojimai ir dėl susodinimo kupė ir vietaženkliniuose vagonuose. Pažymima, kad vietų skaičius kiekviename sastate, kuris tranzitu kerta Lietuvos teritoriją, bus padidintas dvigubai, o tai padidins transporto prieinamumą Kaliningrado srityje.

Apribojimai keleiviams rusiškuose traukiniuose buvo įvesti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nota dėl supaprastinto tranzito sąlygų ir apribojimų.

Tarp Kaliningrado ir Maskvos bei Kaliningrado ir Sankt Peterburgo kursuoja du reguliarūs traukiniai. Šią savaitę ši geležinkelio paslauga buvo atidaryta visiems Rusijos piliečiams. Prieš tai šiuo maršrutu galėjo važiuoti tik tie, kas turėjo nuolatinę registraciją Kaliningrado srityje.

Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių stotyse vis dar numatytos tik techninės stotelės: keleiviai nėra įlaipinami ir išlaipinami.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje užregistruoti 877 135 koronaviruso atvejai, iš jų daugiau kaip 14,7 tūkst. žmonių mirė, daugiau nei 683 tūkst. pasveiko.

Tegai:
geležinkelis, Kaliningradas, Rusija, Lietuva
Žemės planeta iš Mėnulio, archyvinė nuotrauka

Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija" 

(atnaujinta 15:04 2020.08.07)
Jis prognozavo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius planeta susidurs su pasauline krize, kurią sukels klimato pokyčiai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Klimato pokyčiai, kurie, pasak Bilo Geitso, sukels pasaulinę aplinkos krizę, yra tik dalis problemos, palaidotos radioaktyvios atliekos, kurios per gruntinius vandenis plinta po visą pasaulį sukels viso pasaulio žlugimą, sakė Rusijos gamtos apsaugos draugijos Centrinės tarybos narys Timūras Usmanovas, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas numatė aplinkos krizę, kurios pasekmės viršys koronaviruso pandemijos žalą. Jis prognozavo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius planeta susidurs su pasauline krize, kurią sukels klimato pokyčiai.

"Taip, iš esmės sutinku su tuo, ką sako Bilas Geitsas apie aplinkos krizę. Ledo tirpimas ir dėl jo kilęs globalinis atšilimas lemia, kad visame pasaulyje, skirtinguose geografiniuose taškuose, klimatas keičiasi: kai kur gausu kritulių, o kai kur priešingai — sausra. Dėl to derlius nyksta, ir dėl to gali kilti problemų su maistu", — sakė jis.

Tačiau jis pažymėjo, kad tai tik dalis problemos.

"Antra, visame pasaulyje yra laidojama labai daug radioaktyviųjų, cheminių ir žmonių ūkinės veiklos atliekų. Ir jei visa tai bus užtvindyta — ir tai atsitiks — tada iš grunto nuodingos medžiagos pateks į vandenis — upes, ežerus, jūras ir žlugs visas pasaulis", — aiškino ekologas.

Anot jo, apie šią problemą reikėjo galvoti mažiausiai prieš 20 metų.

"Dabar, manau, turime sukurti probleminių pasaulio vietų žemėlapį ir ant jo nurodyti, kur yra laidojimo vietos. Be to, Rusijoje reikia sukurti tarptautinį centrą kovai su visuotiniu atšilimu. Esu įsitikinęs, kad mūsų intelekto potencialo pakaks ieškant sprendimų šioms globalioms problemoms spręsti", — tikina ekologas.

Tegai:
žala aplinkai, Žemė, koronavirusas, Bilas Geitsas
Dar šia tema
"Grinda" pristatė naujas priemones efektyvesnei Neries ekologinei priežiūrai
Lietuvoje įsigaliojo išimtys dėl kaukių dėvėjimo žmonėms su negalia
Liūtai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 8-osios šventės

(atnaujinta 17:49 2020.08.07)
Prieš dešimt metų šią dieną Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tačiau romantikai rugpjūčio 15-ąją gali švęsti Tarptautinę orgazmo dieną

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 221-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 dieną švenčiama nuo 1998 metų Šventės šūkis — Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena. Šventę raginama švęsti visame pasaulyje — nuo Aliaskos iki Zimbabvės (nuo šalčiausios vietos iki karščiausios ir nuo A iki Z). Kaip švęsti? Vienam ar dviese, ar grupėmis, kaip tik patinka.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka teigia, kad šią dieną verta dovanoti seksualias dovanas, kaip dovanos dovanojamos per Kalėdas; vaidinti įvairius vaidmenis, persirengiant kaip per Helovyną; prisiekti meilę kaip per Valentino dieną.

Terminas "orgazmas" (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio "orgao" — degti aistra. Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti. Tų puotų metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis "orgija" pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.

Mokslininkai teigia, kad žmonės ir delfinai — vieninteliai, kurie mylisi dėl malonumo. Nepaisant to ilgiausiai trunka kiaulės orgazmas — net 30 min. Liūtai poruojasi iki 50 kartų per dieną. Jokio malonumo sueities metu nejaučia katės patelė, išgyvena vien skausmą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1864 metais Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1992 metais Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

2010 metais Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1786 metais pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas — į jį įkopė Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard), lydimas tarno Žako Balmato (Jacques Balmat).

1937 metais gimė JAV kino ir teatro aktorius Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman). Už vaidmenis juostose "Kramer prieš Kramerį" bei "Lietaus žmogus" jis apdovanotas JAV kino meno akademijos "Oskarais".

1963 metais Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis "Didysis traukinio apiplėšimas" — nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

2000 metais 13 žmonių žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per bombos sprogimą vienoje iš Maskvos požeminių perėjų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Daina, Dainė, Dainius, Dainys, Dainora, Elidas, Elidijus, Tulgirdas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė