Gruzija, archyvinė nuotrauka

Gruzijos valdžia pranešė apie sumažėjusį Rusijos turistų skaičių

31
(atnaujinta 12:27 2019.08.05)
Pagal Gruzijos statistiką pernai kas  penktas turistas šalyje buvo iš Rusijos

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Rusijos turistų skaičius Gruzijoje liepą sumažėjo 6,4 proc.,зalyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, praneša RIA Novosti su nuoroda į Nacionalinės turizmo administracijos vadovę Mariam Kvrivishvili.

Pasak jos, 2018 metų liepą šalį aplankė daugiau kaip 169 tūkstančiai turistų iš Rusijos, o 2019 metų liepą — apie 159 tūkstančius.

Kvrivishvili pridūrė, kad keleivių, atvykusių į Gruziją oro transportu, liepą sumažėjo 48,8 proc., tačiau sausumos maršrutais apsilankymų skaičius padidėjo 7 proc.

"Nepaisant dabartinės situacijos, akivaizdu, kad rusų turistai nori aplankyti Gruziją. Tikėjomės, kad liepa bus rekordinė, o turistų srautas padidės, tačiau dėl nuo mūsų nepriklausančių priežasčių to neįvyko. Mes stengėmės kuo labiau sumažinti žalą ir palaikyti pozityvias nuotaikas", — sakė ji.

Gruzijos sostinėje birželio 20 dieną protestai dėl Rusijos delegatų dalyvavimo Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos sesijoje. Radikalai užgrobė parlamento pastatą, kuriame buvo Rusijos atstovai.

Specialiosios pajėgos išvaikė protestuotojus, tačiau protestai tęsėsi birželio 21 dieną. Sužeista 240 žmonių, daugiau kaip 300 sulaikyta. Atsižvelgiant į šiuos įvykius, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, draudžiantį Rusijos oro transporto bendrovėms nuo liepos 8 dienos vykdyti skrydžius iš Rusijos į Gruziją. Dokumente buvo pateiktos rekomendacijos kelionių organizatoriams ir agentams neparduoti kelionių į šią šalį.

Tuo tarpu pagal Gruzijos statistiką pernai kas  penktas turistas šalyje  (21 proc.) Buvo iš Rusijos.

31
Tegai:
Rusija, turistai, Gruzija
Dar šia tema
Kremlius skandalą "Rustavi 2" pavadino rusofobinių išpuolių paūmėjimu
Putinas pasipriešino sankcijoms prieš Gruziją
Gruzijos prezidentė pareiškė, kad šalis yra saugi visiems užsieniečiams
"Rustavi 2" vadovybė atsisakė atleisti vedėją, įžeidusį Putiną
Gruzijos kalnuose išgelbėtas į tarpeklį įkritęs lietuvis
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį