Rusijos ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lenkija įspėjo ES šalis dėl suartėjimo su Rusija

97
(atnaujinta 12:27 2019.08.09)
Varšuva įsitikinusi, kad naujoji Europos Komisijos sudėtis turėtų išsaugoti griežtą politiką Maskvos atžvilgiu

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Lenkija įspėjo ES šalis, kad jos nebūtų per daug draugiškos Rusijai, nes tai duos Kremliui signalą, kad laikui bėgant "Europa leis jai išvengti atsakomybės". Apie tai interviu "Reuters" metu sakė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcin Pšidač (Marcin Przydacz).

Visų pirma, jis kalba apie atsakomybę už Krymo prisijungimą prie Rusijos teritorijos, kas ateityje galėtų "sukurti pavojingą precedentą".

Politikas susirūpinęs, kad kai kurios ES šalys tampa draugiškesnės Maskvos atžvilgiu, o Lenkija nori būti tikra tuo, kad naujoji Europos Komisija ir toliau vykdys griežtą politiką.

"Atrodo, kad kai kurie Europos lyderiai nežino, jog jų veiksmai atrodo kaip bandymas atšildyti santykius. Jei taip, jų politika yra trumparegiška", — sakė Pšidač.

Jo manymu, ES turėtų įsiklausyti į Vidurio ir Rytų Europos, taip pat ir Baltijos šalių, kurios išreiškia susirūpinimą šiuo klausimu ir ragina sulaikyti "Rusijos agresiją", balsą.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą. Prieš Rusiją buvo įvestos sankcijos, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo kursą ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga.

Be to, Baltijos šalys ir Lenkija nuolat skelbia apie tariamai didėjančią "Rusijos agresiją". Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nesiruošia nieko pulti.

97
Tegai:
santykiai su Rusija, ES, Lenkija
Dar šia tema
Rusija atidarė sienas: lietuviai puolė į "saldžių" kainų medžioklę
"Visiškas nonsensas": Federacijos taryba atsakė į Baltnews.lv blokavimą Latvijoje
Vladimiras Putinas

Putinas paskelbė apie pirmosios vakcinos nuo koronaviruso registraciją Rusijoje  

(atnaujinta 15:30 2020.08.11)
Anot Rusijos vadovo, viena iš jo dukrų jau buvo paskiepyta nuo koronaviruso ir dabar jaučiasi gerai

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pirmosios koronaviruso vakcinos registraciją Rusijoje.

"Kiek žinau, šį rytą buvo pirmą kartą pasaulyje buvo įregistruota vakcina nuo naujos koronavirusinės infekcijos", — RIA Novosti citavo Putiną sakydamas susitikime su vyriausybės nariais.

Jis paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Michailo Muraškos apie tai išsamiau informuoti.

"Nors žinau, kad ji veikia gana efektyviai, ji formuoja stabilų imunitetą ir, pasikartosiu, išlaikė visus būtinus patikrinimus", — sakė Putinas.

Jis taip pat teigė, kad viena iš jo dukrų buvo paskiepyta nuo koronaviruso.

"Viena iš mano dukrų pasiskiepijo pati. Šia prasme ji dalyvavo eksperimente. Po pirmosios vakcinacijos jos temperatūra buvo 38, kitą dieną — 37 su trupučiu", — sakė Putinas.

"Po antrosios injekcijos, antrosios vakcinacijos, temperatūra taip pat šiek tiek pakilo ir po to išnyko. Ji jaučiasi gerai, o titrai yra aukšti", — pridūrė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad "daugelis žmonių iš viso neturi jokių išorinių simptomų, o po vakcinacijos nėra jokios temperatūros. Apskritai viskas vyksta taip, lyg nieko nebūtų padaryta", — padarė išvadą Putinas.

Rusijos vadovas išreiškė viltį, kad kitos šalys, sekdamos Rusijos pavyzdžiu, sukurs vakcinas nuo koronaviruso.

"Mes užsiregistravome pirmą kartą. Tikiuosi, kad mūsų kolegos užsienyje taip pat judės į priekį ir atsiras daugybė produktų, kurie gali būti naudojami rinkoje, pasaulinėje vaistų, vakcinų rinkoje", — sakė jis.

Sečenovskio universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos tyrimai, kuriuos sukūrė Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras. Tyrime, kuriame dalyvavo 38 savanoriai, vakcinos saugumas buvo patvirtintas. Pastebėta, kad visiems, kas pasiskiepijo, susiformavo imunitetas infekcijai. Pirmoji savanorių grupė buvo išleista liepos 15 dieną, antroji — liepos 20 dieną.

Ikiklinikiniai COVID-19 vakcinos tyrimai buvo atlikti Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre ir Gynybos ministerijos 48 tyrimų institute, klinikiniai tyrimai Sečenovo institute ir Burdenko pagrindinės karo ligoninės filiale.

Ji turi patekti į apyvartą nuo 2021 metų sausio 1 dieną.

Vaistas, skirtas COVID-19, bus pradėtas gaminti dviejose vietose —  Gamalėjaus vardo centre ir bendrovėje "Binnopharm", sakė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška.

"Šiuo metu vakcina bus pradėta gaminti dviejose vietose: Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus centre ir bendrovėje "Binnopharm". Tuo pačiu metu, padedant Pramonės ir prekybos ministerijai "Sberbank" projekto biurui, rengiami techniniai reglamentai, kaip padidinti produkciją daugybės vidaus atstovų vietose. Tokių yra mūsų šalyje" , — sakė Muraška Rusijos Federacijos prezidento susitikime su vyriausybės nariais.

Be to, pasak ministro, Rusijos tiesioginių investicijų fondas investuoja į vakcinos gamybą ir platinimą užsienyje.

"Kelios šalys jau rodo susidomėjimą ja", — sakė Muraška.

Jis pirmasis pasiūlė skiepyti medicinos darbuotojus ir mokytojus.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Lietuvoje patvirtinta 18 naujų COVID-19 atvejų
Lietuvos ir Libano vėliavos

URM: Lietuva skyrė humanitarinę pagalbą Libanui

(atnaujinta 11:49 2020.08.11)
Pažymima, kad skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Libanui, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Pažymima, kad skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai.

Pabrėžiama, kad Lietuva paramą Libanui skyrė reaguodama į rugpjūčio 4 dieną įvykusią nelaimę Libano sostinėje Beirute.

Anksčiau buvo pranešta, kad užsidegus uosto sandėliams, Beirutą sukrėtė du galingi sprogimai. Mažiausiai 220 žmonių žuvo, apie 6 tūkst. žmonių buvo sužeista, per 300 tūkst.

Didelė dalis Beiruto gyventojų neteko namų. Smarkiai nuniokoti ištisi Beiruto rajonai, Beiruto uosto teritorija. Sugriautos ar apgadintos 15 ligoninių ir 120 mokyklų. Sunaikintos medikamentų ir medicinos priemonių atsargos. Sunaikinta apie 85 proc. uoste saugotų grūdų atsargų. Skaičiuojama, kad sprogimo padaryta žala Libano sostinei ir gyventojams galimai viršija 12 mlrd. EUR.

ES viena pirmųjų suteikė skubią humanitarinę pagalbą Libanui. Šiuo metu Bendrijos parama nelaimės paveiktai šaliai siekia 63 mln. eurų.

Tegai:
humanitarinė pagalba, sprogimas, Libanas, Lietuva
Dar šia tema
Beiruto gyventoja atliko baladę fortepijonu sugriuvusiame bute
Beiruto pavyzdžiu: Klaipėda perspėjo apie pavojų sandėliuojant salietrą
Beveik 200 tūkst. svarų vežęs vyras pasieniečiams bandė įsiūlyti 10 tūkst. kyšį

Beveik 200 tūkst. svarų vežęs vyras pasieniečiams bandė įsiūlyti 10 tūkst. kyšį

(atnaujinta 12:19 2020.08.11)
Vairuotojas buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti savo pareigas atliekančius pasieniečius jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau netrukus jis su VSAT pareigūnais pabandė "susitarti" už 30 tūkst. svarų atlygį

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Iš Lietuvos 190 tūkst. svarų sterlingų, įtariama, neteisėtai vežęs vyras jį sustabdžiusius pasieniečius pabandė papirkti siūlydamas įspūdingą kyšį, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Penktadienį VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu, kelyje Marijampolė – Suvalkai, patikrino į Lenkiją vykusį automobilį "Volkswagen Passat". Lietuviškais registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 51 metų Kaišiadorių rajono gyventojas.

Pasieniečiams kilo įtarimų, kad automobiliu gali būti gabenamas nelegalus krovinys, todėl jis buvo atidžiai patikrintas.

Nustatyta, kad "Volkswagen Passat" salone esančiame krepšyje sudėti 190 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (daugiau kaip 210 tūkst. eurų). Šių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų Kaišiadorių gyventojas neturėjo. Be to, jį sustabdžiusiems VSAT pareigūnams vyras siūlė 10 tūkst. svarų.

Контрабанда
Nustatyta, kad "Volkswagen Passat" salone esančiame krepšyje sudėti 190 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (daugiau kaip 210 tūkst. eurų)

Vairuotojas buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti savo pareigas atliekančius pasieniečius jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau netrukus jis su VSAT pareigūnais pabandė "susitarti" už 30 tūkst. svarų atlygį.

Kaišiadorių rajono gyventojas buvo sulaikytas ir po apklausos uždarytas į areštinę. Vėliau Alytaus apylinkės teismas vyrą leido suimti 14 dienų.

VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir papirkimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaišiadorių rajono gyventojui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Tegai:
kyšis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Sulaikyti Kirgizijos piliečiai, pasieniečiams pateikę vairuotojo pažymėjimų klastotes
Pasieniečiai sučiupo motociklininką, važiavusį be jokių dokumentų
Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių — Lenkija