Nord Stream-2 dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kas nutiks su "Nord Stream-2"

142
(atnaujinta 14:16 2019.08.11)
"Bloomberg" priminė, kad dabartinės sankcijos prilygsta toms, kurias JAV taikė Reigano valdymo metu, bandydamos apriboti TSRS dujų eksportą į Europą, tačiau jų veiksmai buvo nesėkmingi

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. "Nord Stream-2" operatoriaus atstovai pranešė apie beveik baigtą vamzdžių tiesimą išskirtinėje Švedijos ekonominėje zonoje. Manoma, kad darbai turėtų būti baigti spalį. Paskutinė dujotiekio projektui iškilusi kliūtis — Danija, kuri taip ir nedavė leidimo įgyvendinti projektą jos teritoriniuose vandenyse, ir JAV su naujomis sankcijomis, rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Lesnichas.

Laikas — pinigai

Prieš savaitę paskutinė vamzdžių partija, skirta "Nord Stream-2" statybai, išvyko iš Švedijos Karlshamno uosto. Anot projekto operatoriaus ("Nord Stream 2 AG") atstovų, 510 kilometrų ilgio Švedijos atkarpą bus baigta tiesti šių metų spalį: pirmasis iš dviejų vamzdynų jau paruoštas, o baigiamieji darbai, susiję su antruoju, prasidės rugsėjo 1 dieną.

Bendras dujotiekio ilgis turėtų būti apie 1200 kilometrų, o bendras pajėgumas — apie 55 milijardų kubinių metrų dujų per metus. Iš viso šiuo metu Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje yra nutiesta daugiau nei 1700 kilometrų vamzdžių (operatorius nenurodo, bet greičiausiai kalbama apie bendrą dviejų linijų ilgį — red.). Tai reiškia, kad "Nord Stream-2" paruoštas 70 proc.

Nepaisant to, kad visi darbai atliekami laiku, vis dar nėra aišku, ar projektas bus visiškai įgyvendintas iki šių metų pabaigos, kaip buvo planuota anksčiau. Esmė ta, kad Danija vis dar nesuteikia leidimo tiesti dujotiekį jūros dugnu savo teritorijoje.

Kaip rašo "Reuters", dar balandžio mėnesį vamzdyno operatorius Danijos valdžios institucijoms pateikė skundą, jog šalies energetikos taryba daro viską, kad statybos būtų atidėtos. Visų pirma, kovo mėnesį "Nord Stream 2 AG" buvo paprašyta pateikti kitą, jau trečią iš eilės, paraišką su alternatyviu "Nord Stream-2" klojimo keliu.

Bendrovė perspėjo Danijos energetikos agentūrą, kad su tuo susiję darbai jau kainavo 100 mln. eurų ir ateityje reikės papildomų 560 mln. (pradinės bendros projekto išlaidos — 9,5 milijardo eurų). Be to, galutinis statybos etapas prasitęs aštuoniais mėnesiais, tai yra, iki 2020 metų antrosios pusės, nors bendras Danijos ruožo ilgis siekia apytiksliai 130 kilometrų ir, pasak "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio, jis gali būti nutiestas per apytiksliai penkias savaites.

Operatoriaus atstovai "RIA Novosti" nepatvirtino "Reuters" pateiktų skaičių, tačiau teigė, kad darbams vėluojant keliais mėnesiais tikrai bus prarasti šimtai milijonų eurų.

Todėl "Nord Stream-2" operatorius atsiėmė pirminę daugiau nei prieš dvejus metus pateiktą paraišką ir nusprendė sutelkti dėmesį į du maršrutus per išskirtinę ekonominę zoną už Danijos teritorinių vandenų ribų (į šiaurės vakarus ar pietryčius nuo Bornholmo salos). Apie tai buvo pranešta bendrovės tinklalapyje.

Galbūt dėl šio sprendimo taip pat atsiras papildomų išlaidų ir teks tam tikrą laiką atidėti dujotiekio paleidimą. Bet tai nereiškia, kad išlaidos kris ant "Gazprom" pečių, nes projekto finansavimas vienodai paskirstomas tarp Rusijos dujų monopolio ir Europos bendrovių konsorciumo (Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie", Britanijos ir Olandijos "Royal Dutch Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall").

Eilinės sankcijos

Vašingtonas taip pat bando trukdyti tiesti "Nord Stream-2". Rugpjūčio pradžioje JAV Senato Užsienio reikalų komitetas priėmė įstatymo projektą dėl sankcijų įmonėms, teikiančioms laivus dujotiekio tiesimui — "Allseas" ir "Uniper".

JAV įsitikinusios, kad įgyvendinus "Nord Stream-2" projektą amerikiečių kompanijos, gaminančios suskystintas gamtines dujas (SGD), negalės užimti Rusijos vietos Europos energijos rinkoje, nes jos negali atlaikyti kainų konkurencijos su vamzdynų kuru.

Vašingtono atveju situaciją apsunkina dar ir tai, kad Maskva pralenkia savo konkurentą ir SGD tiekimo srityje. Tarptautinės suskystintų gamtinių dujų (GIIGNL) importuotojų grupės duomenimis, pernai Rusija Europos Sąjungai pardavė 4,43 mln. tonų šios rūšies degalų, o JAV — tik 2,7 mln.

"Mes tai stebime susidomėję... Tačiau šiuo metu nematome rimtos priežasties nerimauti", — teigė "Uniper" atstovai.

Dauguma ekspertų įsitikinę, kad nėra ko nerimauti. Vyresnysis Oksfordo energetikos tyrimų instituto tyrėjas Džonatanas Sternas (Jonathan Stern) JAV bandymus sustabdyti vamzdyno tiesimą pavadino "neužtikrintais" ir palygino juos su nesėkmingais veiksmais, kurių šalis ėmėsi Reigano laikais, siekdama sustabdyti TSRS dujų srautą į Europą.

"Tuomet visos šios priemonės neturėjo jokio poveikio, ir, manau, to paties galime tikėtis ir šiandien, — cituoja Sterną "Bloomberg". — Tikėtinos atgalinės sankcijos, kurios, manau, sukels tikrą audrą šiapus Atlanto".

Vokietijos verslas taip pat priešinasi apribojimams. "Naujausi JAV sankcijų projektai pakenks draugiškai nusiteikusių šalių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Austrija ir Šveicarija, įmonėms", — įspėjo Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto vadovas Volfgangas Biuchelis interviu "Die Welt".

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
142
Tegai:
Europa, TSRS, JAV, Bloomberg, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (299)
Dar šia tema
"Nord Stream 2 AG" pakomentavo galimas JAV sankcijas
Žiniasklaida: artimas Trampui senatorius "sužlugdė" sankcijas "Nord Stream-2"
Kinijos ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

Kinija pakomentavo JAV ir PSO santykių nutrūkimą

(atnaujinta 18:44 2020.06.01)
Trampas anksčiau teigė, kad šalis nutraukia santykius su PSO, nes organizacija "atsisakė vykdyti reikalingas reformas"

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian JAV prezidento Donaldo Trampo sprendimą nutraukti santykius su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pavadino savanaudišku ir neatsakingu, praneša RIA Novosti.

Trampas anksčiau teigė, kad šalis nutraukia santykius su PSO, nes organizacija "atsisakė vykdyti reikalingas reformas".

Vakcinos kūrimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Anot jo, JAV "nukreips šias lėšas visam pasauliui skubiems sveikatos poreikiams patenkinti".

"Atkreipėme dėmesį į daugelio šalių, įskaitant JAV sąjungininkes, reakciją. Tarptautinė bendruomenė nepritaria JAV pasirinktam egoizmo ir atsakomybės vengimo keliui", — teigė jis.

Jis pridūrė, kad neseniai JAV pasitraukė iš daugybės tarptautinių sutarčių, o santykių nutraukimas su PSO tapo dar vienu vienašališkų JAV veiksmų politikos pavyzdžiu.

Jis pabrėžė, kad Kinija, kaip ir anksčiau, rems pagrindinį PSO vaidmenį tarptautiniame bendradarbiavime kovojant su epidemija.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 370 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV, Kinija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kinija grasina JAV atsakomaisiais veiksmais dėl kišimosi į Honkongo reikalus
Kinija pažadėjo ryžtingai atmesti JAV veiksmus, kurie kenkia jos interesams
Karinės pratybos Lenkijoje Anakonda, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"

(atnaujinta 17:09 2020.06.01)
Respublikos Gynybos ministerijos duomenimis, nepaisant koronaviruso pandemijos, pratybose dalyvauja penki tūkstančiai kareivių

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmadienį prasidėjusiose Lenkijos kariuomenės pratybose "Anakonda" dalyvaus penki tūkstančiai kareivių, pranešė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas.

"Šiandien prasideda "Anakonda 20". Tai mokymai, kuriuose dalyvaus penki tūkstančiai karių. Nepaisant koronaviruso epidemijos ir nustatytų apribojimų, mes neatsisakome mokymų. Lenkijos kariuomenės kariai turi nuolat treniruotis, kelti savo kvalifikaciją ir būti pasirengę veikti", — RIA Novosti cituoja Blaščako pranešimą Twitter.

Ministras paaiškino, kad pratybų tikslas bus "patikrinimas, kaip įvairūs kariuomenės padaliniai sugeba kovoti dėl vieno tikslo". Pratybų metu planuojami veiksmai sausumoje, jūroje, kibernetinio saugumo srityje. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos kai kurie pratybų elementai bus perkelti į metų pabaigą arba kitiems metams.

"Anakonda" — didžiausios Lenkijos kariuomenės pratybos, rengiamos kas dvejus metus nuo 2006 metų. Ankstesnėse 2018 metų pratybose dalyvavo apie 17,5 tūkst. karių — 12,5 tūkst. Lenkijoje ir apie 5 tūkst. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Nuo kovo mėnesio Lenkijoje įvestas epidemijos režimas, susijęs su koronavirusinės infekcijos plitimu. Užfiksuota beveik 24 tūkst. atvejų.

NATO stiprina grupavimąsi prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
karinės pratybos, Lenkija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Jamalo-Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas Rusijos

(atnaujinta 18:50 2020.06.01)
Tam, kad atsisakytų rusiškų dujų tiekimo 2020 metais, Varšuvai teks išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Varšuva nepareiškia apie visišką rusiškų dujų atsisakymą ir nurodo tik tai, kad nesiruošia pasirašyti naujos ilgalaikės tiekimo sutarties. Dabartinis susitarimas nustoja galioti 2022 metais, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, vyriausiasis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Dujų kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Иван Руднев

Pasak eksperto, Lenkija dalį dujų perka Vokietijoje, kurios savo ruožtu yra rusiškos. Jis pažymėjo, kad Varšuva superka perteklių, susidariusį dėl to, kad dujos į Vokietiją patenka ir per "Jamalo–Europos", ir per "Nord Stream" dujotiekius.

"Manau, kad teoriškai lenkai 2022 metais gali atsisakyti rusiškų dujų, tačiau tam tam jie turės išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, kam priešinasi Europos Sąjunga. Jos [Europos šalys] nori, kad lenkai nustotų dūmyti Europą. Antra, tada turite palikti šiuos planus būti tranzito šalimi, o lenkai sako, kad dabar Ukrainą aprūpins amerikietiškomis SGD ir visą Europą — tai vienas kitą paneigiantys dalykai, nes SGD terminalas nėra toks didelis, net ir po plėtros teks pasirinkti — jūs tiekite SGD sau ar savo kaimynams. Todėl rusiškų dujų pirkimas greičiausiai bus tęsiamas. Galbūt tai bus ne ilgalaikė sutartis, o neatidėliotinų sandorių rinkos pagrindas. Galbūt dalis sumažės, bet vėlgi, išskyrus Rusiją, tokios žemos kainos niekas jiems nepasiūlys", — teigė jis.

Dujų tranzitas per Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpą buvo atnaujintas po keturių dienų prastovos.

Nuo 6:00 iki 7:00 buvo išpumpuota 24,5 mln. kilovatvalandžių iš 36,1 mln. Taigi, rezervuoti dujotiekio pajėgumai panaudojami maždaug 68 %.

Rusiškų dujų tranzito per Lenkiją sutartis baigėsi gegužės 16 dieną, o nuo gegužės 17 dienos siurbimas Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpa bus vykdomas tik aukciono rezultatų pagrindu.

Tegai:
Europa, SGD, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą