Šveicarijos gyvenvietė, archyvinė nuotrauka

Per potvynį Šveicarijoje dingo du žmonės

24
(atnaujinta 14:26 2019.08.12)
Patvinęs Ronos intakas Šamozono savivaldybėje nuplukdė automobilį su žmonėmis

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Šveicarijos vakaruose dingo vyras ir šešerių metų mergaitė, praneša kanalas "RTS".

Automobilis, kuriuo jie važiavo, buvo nuneštas potvynio.

Potvynius Valė kantone sukėlė audra, kuri sekmadienio vakarą sukrėtė šį regioną.

Patvinęs Ronos intakas Šamozono savivaldybėje nuplukdė mašiną su žmonėmis. Pirmadienio rytą buvo rastas tuščias automobilis. Dingusiųjų paieška tęsiama.

Dėl nuošliaužų kantono keliuose eismas tebėra užblokuotas.

Leidinys "Nouvelliste" praneša, kad Alpių kantone sekmadienio vakarą nuo žaibo iškrovos krito 15 karvių.

24
Tegai:
automobilis
Dar šia tema
Kaip Rusijos Irkutsko srityje žmonės gelbėjami nuo potvynio — video
Užtvindyti beveik du trečdaliai istorinio Venecijos centro
Žalia mėsa, archyvinė nuotrauka

Mėsos gabalas ant pjaustymo lentos "atgijo" ir šokiravo interneto vartotojus

(atnaujinta 16:52 2020.08.09)
Mergina nufilmavusi šį vaizdo įrašą parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau pamačiusi, kad mėsa pulsuoja, išsigando ir persigalvojo

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Internete populiarėja vaizdo įrašas, kuriame mėsos gabalas ant pjaustymo lentos pradeda judėti, rašo RIA Novosti.

Vaizdo įrašą "Twitter" paskelbė vartotoja pasivadinusi "Yo! Artist". Ji parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau, kai mėsa pradėjo pulsuoti, ji išsigando ir persigalvojo.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 14 tūkst. pasidalinimų, beveik 21,5 tūkst. "patinka".

Daugelis socialinio tinklo vartotojų komentaruose rašė, kad tikrai pasibaisėjo šiuo vaizdo įrašu. Kiti pažymėjo, kad nieko čia baisaus ir paaiškino, kad visa tai susiję su nervų galūnėmis, kurios kurį laiką funkcionuoja šviežioje žalioje mėsoje.

Tegai:
vaizdo įrašas, mėsa
Koronaviruso testai

Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą

(atnaujinta 09:59 2020.08.09)
Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę jautėsi blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Japonijos mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip panaudoti šlapimo tyrimą norint nustatyti, ar koronavirusas sukels sunkią COVID-19 formą. Apie tai pranešė televizijos kanalas NHK.

Japonijos nacionalinio tarptautinių medicinos tyrimų centro darbuotojai ištyrė ryšį tarp inkstų pažeidimo žymenų — L-FABP baltymų, esančių šlapime, turinčio mažai deguonies, koncentracijos — su pacientų, sergančių COVID-19 liga, simptomų pokyčiais, kurie iš pradžių praėjo silpna forma.

Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę pasijuto blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos.

Tuo tarpu simptomų pablogėjimo nepastebėta dar 28 žmonėms, kurių L-FABP koncentracija šlapime neviršijo normos.

Be to, padidėjusi L-FABP baltymo, kuris suriša kepenų riebalų rūgštis, koncentracija savaime perspėja apie ūmų inkstų pažeidimą, kuris kelia komplikacijų riziką.

Manoma, kad L-FABP lygis sveikų žmonių šlapime yra 16 nanogramų mililitre.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)