Miesto gyventojai ir turistai vienoje iš Signaghi gatvių, archyvo nuotrauka

Gruzijos valdžia įvardijo žalos dėl prarastų Rusijos turistų mastą

50
(atnaujinta 16:42 2019.08.12)
Nuo liepos pradžios Rusijos valdžia sustabdė tiesioginius skrydžius į Gruziją dėl protesto Tbilisyje, kurio metu buvo sužeisti dešimtys žmonių

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Gruzijos turizmo sektorius liepą prarado 60 milijonų dolerių, kai buvo susiklosčiusi situacija su Rusijos turistais, sakė Gruzijos ministras pirmininkas Mamuka Bachtadze.

Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į statistinius duomenis, pernai iš Rusijos į Gruziją atvyko kas penktas turistas (21 proc.). Tačiau dabar, remiantis liepos mėnesio duomenimis, turizmo sektoriui padaryta žala siekia apie 60 milijonų dolerių.

Kaip pabrėžė Bachtadze, kol kas tik Adžarijoje pastebima teigiama dinamika — ten, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, turizmo sektorius išaugo 40 proc.

Taip pat, pasak ministro pirmininko, Gruzijos valdžia išgalės grąžinti teigiamą turizmo sektoriaus dinamiką.

Riaušės Gruzijoje ir Rusijos turistų netekimas

Gruzijos sostinėje birželio 20 dieną protestai vyko dėl Rusijos delegatų dalyvavimo Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos sesijoje. Radikalai užgrobė Parlamento pastatą, kuriame buvo Rusijos atstovai.

Specialiosios pajėgos išvaikė protestuotojus, tačiau protestai tęsėsi birželio 21 dieną. Sužeista 240 žmonių, daugiau kaip 300 sulaikyta.

Atsižvelgdamas į šiuos įvykius, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, draudžiantį Rusijos oro transporto bendrovėms nuo liepos 8 dienos vykdyti skrydžius iš Rusijos į Gruziją.

Dokumente buvo pateiktos rekomendacijos kelionių organizatoriams ir agentams neparduoti kelionių į šią šalį.

50
Tegai:
Gruzija, Rusija
Dar šia tema
Gruzijos kalnuose išgelbėtas į tarpeklį įkritęs lietuvis
"Rustavi 2" vadovybė atsisakė atleisti vedėją, įžeidusį Putiną
Kremlius skandalą "Rustavi 2" pavadino rusofobinių išpuolių paūmėjimu
Vindzoro pilis

Britanija atsisveikina su princu Filipu: jis bus palaidotas Vindzoro pilies koplyčioje

(atnaujinta 17:17 2021.04.17)
Balandžio 17 dieną, šeštadienį, Didžiojoje Britanijoje Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima atsisveikina su Edinburgo kunigaikščiu, princu Filipu

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Karalienės Elžbietos II vyras, 99-erių princas Filipas mirė prieš aštuonias dienas Vindzoro pilyje.

Pastaraisiais mėnesiais princo sveikata šlubavo, vasario viduryje jis buvo mėnesiui patekęs į ligoninę, kur jam atlikta širdies procedūra. Kovo 16-ąją britų karalienės vyras buvo išrašytas iš ligoninės.

Yra žinoma, kad princas Filipas atsisakė valstybinių laidotuvių, pasirinkęs mažiau prabangias. Laidotuvių planus pakoregavo ir koronaviruso pandemija. Pagal taikomus karantino ribojimus, atsisveikinime  gali dalyvauti iki 30 žmonių. 

Šeštadienio ceremonijoje dalyvauja karalienė Elžbieta II ir vaikai: princas Čarlzas su žmona Kamila, princas Haris, kurio žmona liko Amerikoje, princas Viljamas su žmona Kaite ir kiti šeimos nariai.

Atsisveikinimas su princu vyksta Vindzoro pilyje, amžinojo poilsio jis atguls Šv. Jurgio koplyčioje. Pagal laidotuvių planą, karstas su princo palaikais į Šv. Jurgio koplyčią buvo gabentas pagal princo pageidavimus modifikuotu "Land Rover" automobiliu.

Filipas bus palaidotas Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje. Tačiau po karalienės mirties jo kūnas turi būti perlaidotas Jurgio VI atminimo koplyčioje kartu su ja.

Princas Filipas Mauntbatenas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijoje. Graikijos karaliaus Jurgio I anūkas ir princo Endriu sūnus. Po to, kai 1922 metų rugsėjį princo Endriu vyresnysis brolis Konstantinas I atsisakė sosto, princo Filipo šeima buvo ištremta iš Graikijos.

Tegai:
karališkoji šeima, Jungtinė Karalystė
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Britų žiniasklaida papasakojo apie paskutines princo Filipo dienas
Paaiškėjo, kodėl Megan Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu
Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

Rusija pageidauja Japonijos paaiškinti apie planus į vandenyną išmesti radioaktyvų vandenį

(atnaujinta 09:12 2021.04.17)
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Rusija laukia Japonijos paaiškinimo apie planus išpilti radioaktyvų vandenį iš Fukušimos-1 atominės elektrinės į vandenyną, kur 2011 metais įvyko avarija. Tai teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovės Marijos Zacharovos pareiškime, paskelbtame agentūros tinklalapyje.

"Tikimės, kad Japonijos vyriausybė parodys reikiamą skaidrumą ir informuos susirūpinusias valstybes apie savo veiksmus, galinčius kelti radiacinę grėsmę", — sakoma laiške.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė viltį, kad Tokijas rimtai spręs šį klausimą ir padarys viską, kad būtų sumažintas neigiamas vandens išleidimo poveikis. Diplomatai tikisi Japonijos leidimo stebėti radiaciją kritimo vietose.

Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis. Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, oficiali informacija šiuo klausimu neapima Ramiojo vandenyno ekologijos rizikos vertinimų.

Balandžio 13 dieną Japonijos valdžios institucijos oficialiai leido vandenį iš pažeistos "Fukušima-1" atominės elektrinės išleisti į vandenyną. Stoties cisternose sukaupta 1,25 milijono tonų skysčio, kurio techniškai pašalinti negalima.

2011 metų kovo 11 dieną įvyko stipriausias Japonijos istorijoje 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, kurio bangos aukštis viršijo 40 metrų. Nelaimė ištiko pakrantę ir sukėlė avariją Fukušimos-1 atominėje elektrinėje, kur sugedo reaktoriaus aušinimo sistema. Tai nulėmė konstrukcijų sandarumo ir radioaktyviosios taršos pažeidimą. Stoties apylinkes paliko apie 300 tūkstančių gyventojų.

Tegai:
aplinkos tarša, Japonija, Rusija