Arkliai, archyvinė nuotrauka

Baltarusijoje pirmą kartą per 20 metų aptikta juodligė

43
(atnaujinta 14:34 2019.08.13)
Paskutinį kartą juodligė buvo užregistruota 1999 metais Baltarusijoje

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Baltarusijos Bresto regione užfiksuotas juodligės atvejis. Paskutinį kartą ši liga Baltarusijoje buvo užregistruota 1999 metais, antradienį RIA Novosti pasakojo Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministerijos atstovė Olga Kotiševskaja.

"Bresto srities Stolino rajone buvo diagnozuotas arklių juodligės atvejis. Paskutinį kartą Baltarusijoje juodligės atvejis gyvūnams buvo užfiksuotas 1999 metais", — sakė Kotiševskaja.

Ji patikslino, kad tai įvyko rugpjūčio 10 dieną. Arklys priklausė Chotomelio kaimo gyventojui. Užsikrėtusio gyvūno gaišena buvo sudeginta.

Anot Kotiševskajos, šiuo metu imamasi priemonių ligai pašalinti: dezinfekuojami infekcinės ligos židiniai, vakcinuojama jautri populiacija ir stebima klinikinė gyvūnų būklė.

Juodligė — ūmi infekcinė liga iš zoonozių grupės, kuriai būdingas karščiavimas, limfos pažeidimas ir sunki intoksikacija. Priklausomai nuo ligos formos, mirtingumas siekia beveik 100 proc.

Infekcijos šaltinis — naminiai gyvuliai (galvijai, avys, ožkos, kupranugariai, kiaulės). Žmogus užsikrečia pjaustydamas gyvulių skerdenas, perdirbdamas odą ir valgydamas sporomis užterštą maistą, taip pat per vandenį, dirvą, kailį ir pan.

43
Tegai:
Baltarusija, gyvūnai, užkrečiamosios ligos
Dar šia tema
Įvardyta pagrindinė vėžio priežastis
Paskelbtos pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys
Europoje užregistruota mažiau Zikos viruso sukeltos ligos atvejų
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurio prekes buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į vietinius, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas, archyvinė nuotrauka

Maasas išreiškė abejones dėl būtinybės įtraukti trečiąsias šalis į G7

(atnaujinta 22:10 2020.06.03)
Kaip anksčiau informavo Kremlius, JAV prezidentas Donaldas Trampas neseniai vykusiame telefoniniame pokalbyje informavo Rusijos prezidentą apie savo idėją rugsėjį surengti G7 viršūnių susitikimą su Rusijos, Indijos, Australijos ir Pietų Korėjos vadovais

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas išreiškė abejones, ar reikia "tarpinio formato" tarp G7 ir G20, įtraukiant trečiąsias šalis į "septynetą", praneša RIA Novosti.

"Be šio (G7) taip pat yra G20 formatas. Ar prasminga sukurti tokį tarpinį formatą — aš tuo abejoju", — sakė Maasas per trumpąją konferenciją Berlyne, atsakydamas į klausimą apie galimą G7 plėtrą.

Jis pridūrė, kad yra tradicija kviesti svečius į G7 susitikimus ir "tai atsipirko, to reikia laikytis", pabrėžiant, kad sprendimas dėl svečių "turi būti suderintas G7 rate".

Kaip anksčiau informavo Kremliaus spaudos tarnyba, JAV prezidentas Donaldas Trampas neseniai vykusiame telefoniniame pokalbyje informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie savo idėją rugsėjį surengti G7 viršūnių susitikimą su Rusijos, Indijos, Australijos ir Korėjos Respublikos vadovais.

Tegai:
G7, JAV, Rusija, Vokietija, Heiko Maas
Dar šia tema
Kaip JAV per Kiniją bando įvilioti Rusiją į Vakarų spąstus?
Trampas ir Putinas aptarė pasirengimą sušaukti G7 aukščiausiojo lygio susitikimą