F-18 naikintuvas, archyvinė nuotrauka

NATO naikintuvas bandė palydėti Šoigu lėktuvą virš Baltijos jūros

191
(atnaujinta 20:51 2019.08.13)
Lėktuvas skrido iš Kaliningrado į Maskvą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. NATO naikintuvas F-18 bandė palydėti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu lėktuvą, kai jis skrido virš neutralių Baltijos jūros vandenų. Apie tai praneša RIA Novosti.

Lėktuvas Boeing RC-135U Combat Sent , JAV oro pajėgos, archyvinė nuotrauka
© CC BY 2.0 / Steve Lynes / Boeing RC-135U Combat Sent - United States Air Force

Lėktuvas skrido iš Kaliningrado į Maskvą. 

Jį lydėjo du Rusijos Baltijos laivyno karo aviacijos naikintuvai Su-27, kurie paskatino NATO lėktuvą atsitraukti, neleisdami jam priartėti prie Šoigu lėktuvo.

Šoigu su darbo vizitu lankėsi Kaliningrade.

Gynybos ministerijos duomenimis, jis inspektavo vieną iš varžybų "Jūros desantas" etapų. Šoigu taip pat dalyvavo kertinio akmens padėjimo ceremonijoje Nachimovo jūreivystės mokyklos filialo statybai.

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Su-27 atstūmė NATO naikintuvą nuo Šoigu lėktuvo >>

​Pastaruoju metu netoli Rusijos sienų vis dažniau skraido užsienio, ypač amerikiečių, žvalgybiniai orlaiviai. Jie pastebimi virš Juodosios jūros, netoli Kaliningrado srities, taip pat netoli Rusijos bazių Sirijoje.

Nors Rusijos gynybos ministerija ragina nutraukti šias operacijas, Pentagonas atsisako.

191
Tegai:
naikintuvai, lėktuvas, Sergejus Šoigu, Rusija, NATO
Dar šia tema
JAV bepilotis orlaivis atliko žvalgybą Kaliningrado srities pasienyje
JAV bepilotis orlaivis atliko žvalgybą netoli Kaliningrado srities sienų
Gydytoja apžiūri pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 22:43 2020.07.14)
Pažymima, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius jos funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu, iš 69 šalių. Jie nustatė, kad 55 % atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies veiklos pokyčiai, o kas septintam pasireiškė sunkios disfunkcijos požymiai.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėsdami koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46 % žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13 % atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, multisisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbūs — jie padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą", — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas (Mark Dweck).

Jis pažymėjo, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek gali sumažėti Lietuvos gyventojų iki 2100 metų

(atnaujinta 22:53 2020.07.14)
Be to, Lietuva atsidūrė tarp tų ES šalių, kuriose didelis mirštamumas ir neigiamas gyventojų prieaugis

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Tarp Baltijos šalių Lietuvai prognozuojamas didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas iki 2100 metų. Tai įrodo "Eurostato" atliktas tyrimas.

​Pagal pagrindinį naujausių "Eurostato" paskelbtų demografinių prognozių scenarijų, nuo 2019 metų sausio 1 iki 2100 metų sausio 1 dienos Europos Sąjungos gyventojų skaičius sumažės beveik septyniais procentais, arba 31 mln. žmonių. Ekspertai tikisi, kad po kelerių metų nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas ES 2026 metais bus didžiausias — 449 mln., bet po to mažės.

Tikėtina, kad iki 2100 metų Lietuvos gyventojų sumažės 1,1 mln. — iki 1,7 mln. žmonių. Estijoje gyventojų sumažės 0,2 mln., o Latvijoje — 0,8 mln. Tuo tarpu, remiantis "Eurostato" prognozėmis, šių dviejų Baltijos šalių gyventojų skaičius bus lygus ir sudarys 1,1 milijono žmonių.

"Eurostato" ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais ES mirė 4,7 mln. žmonių, tai yra 0,9 proc. mažiau nei 2018 metais. Žemiausias mirštamumas užfiksuotas Kipre (6,8), Liuksemburge (6,9), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6).

Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija buvo įtraukta į šalių, kuriose mirštamumas yra didžiausias, sąrašą. Lietuvos Respublikoje šis rodiklis sudarė 13,7 proc., o Latvijos Respublikoje — 14,5 proc. Didelis mirštamumas taip pat nustatytas Bulgarijoje (15,5), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

​2019 metais Lietuva pateko tarp ES valstybių narių, kuriose buvo užfiksuoti neigiami natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 3,9 proc., o Latvijoje — 4,7 proc.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą ekspertams. Jie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.

Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta pagal gyventojų senėjimą Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
© Sputnik /
Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
Tegai:
gyventojų skaičius, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše