Atominė jėgainė, archyvinė nuotrauka

Netoli Lietuvos gali būti pastatyta dar viena atominė elektrinė

225
(atnaujinta 09:35 2019.08.16)
Lenkija tikisi per ateinančius 20 metų pastatyti kelis energetinius blokus

VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Lenkija svarsto galimybę statyti atominę elektrinę bendradarbiaudama su JAV, sakė Lenkijos vyriausybės atstovas energetikos infrastruktūros klausimais Peteris Naimskis, praneša portalas Forsal.pl.

Pranešama, kad rugpjūčio pabaigoje Naimskis susitiks su JAV energetikos sekretoriumi Riku Periu (Rick Perry). Šalys ketina aptarti energetinio saugumo ir dujų tiekimo klausimus, taip pat JAV galimybę dalyvauti atominės elektrinės statybose Lenkijoje. Tuo tarpu Lenkijos pareigūnas teigė nenorintis iš anksto kalbėti apie derybų rezultatus.

Naimskis pažymėjo, kad per ateinančius 20 metų Lenkija planuoja pastatyti šešis blokus, kurių bendras pajėgumas sieks nuo šešių iki devynių gigavatų. Tačiau pagrindinė problema, dėl kurios šiuo metu nerimauja Lenkijos valdžios institucijos, yra finansavimas.

Pasak pareigūno, Varšuva yra suinteresuota surasti atominės elektrinės statybų partnerį, kuris "pasiryžtų kapitalo investicijoms Lenkijoje".

Lenkija jau yra sudariusi keletą ilgalaikių sutarčių dėl SGD tiekimo iš JAV. Pirmoji amerikiečių suskystintų gamtinių dujų partija liepos pabaigoje atkeliavo į "Swinoujscie" SGD terminalą.

Be to, Lenkijos vyriausybė tikisi persiorientuoti į dujų tiekimą iš Norvegijos per "Baltic Pipe" dujotiekį, kuris turėtų sujungti Lenkiją su Danija. Tikimasi, kad dujotiekis bus paleistas 2022 metais.

Naimskio teigimu, Lenkija neketina pratęsti ilgalaikės sutarties su "Gazprom". Ji nustos galioti 2022 metais.

Pareigūnas taip pat iškėlė Rusijos dujų tiekimo į Vokietiją per Lenkiją klausimą. Naimskis teigė, kad mano, jog būtina "nutraukti beveik nemokamo Rusijos dujų tranzito per Lenkiją erą".

Leidinyje pažymima, kad Lenkijos valdžia vis tiek nesugebės užtikrinti visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos tiekimų, nes Lenkija importuoja iš Rusijos 80 procentų naftos.

Šiuo metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje nėra atominių elektrinių. Regione veikia tik Leningrado AE, o netoliese yra Baltarusijos AE, kuri dar statoma.

Pernai Lenkijos naftos ir dujų įmonė "PGNiG" pasirašė tris ilgalaikes SGD tiekimo sutartis su Jungtinėmis Valstijomis "Free on Board" (FOB) principu, kuriuo numatoma gauti prekes išsiuntimo uoste. Tai yra, pardavėjas gali manyti, kad jis įvykdė savo įsipareigojimus po to, kai prekė atsiduria laive, toliau už visą procesą atsako pirkėjas.

Kai kurie ekspertai mano, kad Varšuva ketina perparduoti JAV dujas kitoms rinkoms, nes jos nebus konkurencingos Europoje.

Lenkija taip pat turi bendrą su Danija dujotiekio "Baltic Pipe" projektą. Šis dujotiekis paskelbtas alternatyva "Nord Stream-2". Manoma, kad dujotiekis kainuos beveik 1,7 milijardo eurų, o pajėgumas sieks dešimt milijardų kubinių metrų dujų per metus. "Baltic Pipe" planuojama paleisti 2022 metais.

Lenkija kasmet sunaudoja apie 15 milijardų kubinių metrų dujų, iš kurių daugiausia — 10 milijardų — tiekia Rusija.

Varšuva mano, kad SGD terminalas "Swinoujscie" leis šaliai užsitikrinti energetinę "nepriklausomybę". Jo pajėgumas yra penki milijardai kubinių metrų per metus, tad kol kas jis negali patenkinti net pusės Lenkijos dujų poreikio.

225
Tegai:
atominė elektrinė, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija turės suderinti savo dujotiekį su "Gazprom", rašo žiniasklaida
SGD terminalas ir prieiga prie jūros: Lenkija suteikė sau "dujų mazgo" statusą
ES skirs daugiau kaip 200 mln. eurų "Baltic Pipe" statybai
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Gruzija

Gruzija atvers sienas keliautojams Lietuvos

(atnaujinta 12:03 2020.07.08)
Turistai turės laikytis reikalavimų. Keliautojai turės atvykti į šalį tiesioginiais skrydžiais ir užpildyti specialias elektronines anketas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Gruzija netrukus atvers šalies sienas penkioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis. Apie tai pranešė Sputnik Gruzija su nuoroda į šalies premjero patarėją Iraklį Čikovanį.

Pažymima, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, į šių šalių sąrašą taip pat įtraukta Vokietija ir Prancūzija. Keliautojai iš užsienio turės laikytis reikalavimų — skristi į Gruziją tiesioginiu skrydžiu ir atvykę užpildyti elektroninę anketos formą, kurioje turės nurodyti pastarųjų dviejų savaičių kelionių istoriją. Taip pat anketoje reikės pažymėti, kur bus Gruzijoje, ir kontaktinius numerius.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu premjero patarėjas nenurodė, kada Gruzija pradės priimti lankytojus iš šių šalių.

Nuo liepos 6 dienos į Lietuvą be apribojimų gali atvykti keliautojai iš Čekijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Italijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Graikijos, Suomijos, Maltos, Kipro, Vengrijos ir Lichtenšteino. Taip pat apribojimai netaikomi turistams iš kaimyninių Baltijos šalių — Latvijos ir Estijos.

Atvykimas iš Švedijos, Portugalijos ir Liuksemburgo uždraustas.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali atvykti į Lietuvą tik gavę atsakingų Lietuvos institucijų leidimą. Turistams iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimo COVID-19 atvejų rodiklis, 14 dienų saviizoliacija privaloma.

Lietuvoje birželio 17 dieną panaikintas karantinas, kuris buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Dabar respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, vis dar taikomi kai kurie apribojimai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 1850 koronaviruso atvejų, mirė 79 žmonės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Gruzija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Vyras ant suoliuko, archyvinė nuotrauka

Vyriausybei buvo pateiktas pirmasis skundas dėl įvestų draudimų per karantiną

(atnaujinta 17:29 2020.07.08)
Privati implantologijos klinika reikalauja kompensuoti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų

VILNIUS, liepos 8 - Sputnik. Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė pirmasis skundas Lietuvos vyriausybei dėl žalos verslui, padarytos dėl kabineto ministo nustatytų apribojimų dėl koronaviruso protrūkio. Tai trečiadienį paskelbė šios bylos advokatas Nerijus Zaleckas, praneša TASS. 

Ieškinys buvo pateiktas privačios implantologijos klinikos vardu, ieškovai reikalauja atlyginti 70 tūkst. eurų žalą, patirtą dėl priverstinės prastovos.

"Įvedus karantiną, ministrų kabinetas numatyti specialias darbo tvarką verslininkams, o ne uždaryti verslą pagal įsakymą", - sakė jis.

Anot advokato, vyriausybė tokių galių neturėjo. "Tai iš dalies pripažino ir parlamentas, kai vėliau atgaline data pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus", - sakė Zaleckas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejai, 79 pacientai mirė. 

Tegai:
karantinas, Vyriausybė
Dar šia tema
VRM: vidaus sienų kontrolę siūloma pratęsti iki rugpjūčio 16 dienos
Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti medaliai už indėlį suvaldant koronavirusą
Vyriausybė didina galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių