Televizorius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rusofobijos lygis Baltijos šalyse ne riba

76
(atnaujinta 16:15 2019.08.16)
Pasak jo, tokia politika padeda valdžioje išsilaikyti politiniam "elitui", atėjusiam po TSRS žlugimo

VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Rusijos ambasada Latvijoje išjuokė Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEŽT) sprendimą nubausti 19 kabelinės televizijos operatorių už vienos iš Rusijos televizijos kanalo "Rossija 24" programų transliavimą.

Diplomatinė atstovybė pabrėžė, kad Latvijos reguliavimo institucija sureagavo į laidą, kuri buvo išleista prieš 2,5 mėnesio, neva aptikusi joje "priešišką turinį".

Interviu Sputnik radijui metu politikos analitikas, socialinių-ekonominių ir politinių studijų instituto ekspertų tarybos narys Aleksejus Zudinas pabrėžė, kad rusofobija Baltijos šalyse leidžia valdžioje išsilaikyti dabartiniam politiniam elitui.

"Dabartinis rusofobijos lygis — ne riba. Mes žinome, kad kai kurios kitos valstybės, tokios kaip Lenkija ir Didžioji Britanija, bando šiuo atžvilgiu aplenkti viena kitą, tad Baltijos šalių rusofobai turi į ką lygiuotis", — sakė jis.

Anot Zudino, kadangi Latvija negali pateikti nieko adekvataus, jai belieka vienintelis būdas — apriboti ir daryti spaudimą vietos paslaugų teikėjams.

Rusijos žiniasklaidos priespauda Vakaruose

Liepos pabaigoje Latvijos užsienio reikalų ministerija nusprendė užblokuoti prieigą prie "Baltnews.lv" svetainės. Agentūros duomenimis, "nic.lv" domenų registratorius pažeidė 2014 metų kovo 17 dienos ES reglamentą dėl sankcijų, susijusių su grėsme Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

Lietuvoje taip pat labai kliudoma Rusijos žiniasklaidos veiklai.

Liepą paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas leido blokuoti Sputnik Lietuva svetainę Lietuvos teritorijoje. Pretekstas — Lietuvos radijo ir televizijos komisijos gautas LRT skundas dėl tariamo "autorinių teisių pažeidimo". Vėliau LRTK atnaujino prieigą prie svetainės.

Taip pat gegužės pabaigoje Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas Sputnik Lietuva portalo vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas. Jis buvo apklaustas, Lietuvos valdžios atstovus ypač domino redakcijos darbas ir kontaktų šaltiniai.

Dėl to Latvijos pilietis Kasemas buvo paskelbtas "grėsme nacionaliniam saugumui" ir jam penkeriems metams uždrausta atvykti į Lietuvą. Maskvoje tokie Lietuvos valdžios institucijų veiksmai laikomi "atviromis represijomis prieš nepageidaujamą žiniasklaidą".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
76
Tegai:
santykiai su Rusija, Latvija, Rusijos žiniasklaida
Dar šia tema
RF žurnalistų sąjunga: žiniasklaidos blokavimas Lietuvoje taps praeitimi
MIA "Rossija segodnia" sureagavo į Sputnik Lietuva blokuotės atšaukimą
Sprogimas Beirute

Ekspertas įvardijo tris galimo galingo sprogimo Beirute priežastis  

(atnaujinta 18:35 2020.08.06)
Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė 135 žmonės, apie 5 tūkst. buvo sužeista

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Sprogimas Beirute teoriškai galėjo įvykti dėl gaisro pusiau uždaruose sandėliuose, gesinant salietrą vandeniu arba nuo žiežirbų iš artimiausio pirptechnikos sandėlio, RIA Novosti sakė Rusijos mokslų akademijos profesorius Aleksandras Mažuga.

Ekspertas pažymėjo, kad amonio salietra yra plačiai naudojama kaip mineralinės trąšos žemės ūkyje arba kaip pramoninių sprogmenų, naudojamų kasyboje, klojant kelius, tunelius ir pramonėje, komponentas. Tai stabili medžiaga, kuri lydosi 170 laipsnių temperatūroje ir suyra išskirdama šilumą aukštesnėje nei 200 laipsnių temperatūroje.

"Norint padidinti sprogimo šilumą ir sukurti pramoninius sprogmenis, į nitratą pridedami degūs komponentai — alyvos, dyzelinas ar kiti organiniai junginiai. Be to, reikalingi įvairūs priedai, kad padidėtų amonio nitrato jautrumas smūgio bangai", — sakė jis.

"Kad nitratų deginimas virstų sprogimu, būtinos tam tikros sąlygos — apvalkalo buvimas, deginimas pusiau uždaruose sandėliuose. Be to, mes žinome, kad Beirute šalia amonio salietros yra jūros vanduo, kuriame yra chlorido jonų. Chlorido jonas yra žinomas kaip amonio salietros skilimo katalizatorius — jei jis pateks į druskos skystį, jo skilimo temperatūra sumažės, o virsmo greitis — skilimas ir degimas padidės", — teigė ekspertas.

Pasekmės Beirute po sprogimo
© Sputnik . РИА НОВОСТИ

"Kita galima perėjimo nuo degimo prie sprogimo priežastis yra salyklo gesinimas vandeniu: vandens patekimas į išlydytą nitratą sukelia putų susidarymą. Dėl to padidėja degimo paviršius ir padidėja degimo greitis. Savo ruožtu, kuo didesnis degimo greitis, tuo lengviau degimas virsta sprogimu", — pažymėjo jis.

Be to, yra ir kita versija — sprogimas nuo kibirkščių iš netoliese esančio pirotechnikos sandėlio.

"Šalia įprastų azoto trąšų yra pirotechnikos sandėlis. Suvirinimo aparato kibirkšties pakanka, kad pirotechnikos sandėlyje būtų galima sukelti gaisrą ir sprogimą. Tai sukėlė amonio nitrato detonaciją", — aiškino jis.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė 135 žmonės, apie 5 tūkst. buvo sužeista.

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po mirtinos avarijos
Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:33 2020.08.06)
Patriševas teigia, kad dirvą tokiems judėjimams sukuria kitaip manančių persekiojimas, propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia atvirai skatina nacizmo reinkarnaciją, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Apie tai jis papasakojo interviu "Rossijskaja Gazeta".

"Kitaip manančių slopinimas, begėdiška propaganda, agresyvaus nacionalistinio turinio šūkių sukuria dirvą nevaržomiems neonacių judėjimams. Nėra jokių kliūčių sistemingiems SS legionierių eitynėms, aktyviai primetama mintis, kad šios grupės gali užkirsti kelią išgalvotai "galimai Rusijos invazijai"? — pabrėžė jis.

Tuo pačiu metu, kaip pažymi Patruševas, skirtingai nei Ukrainoje ir Baltijos šalyse, kitose Europos valstybėse ir visame pasaulyje neofašizmas yra suvokiamas kaip marginalus politinio gyvenimo reiškinys, tačiau dėl neatsakingos politikos jokia valstybė nebus apdrausta nuo jos atgimimo.

Baltijos šalių valdžia pastaraisiais metais vykdo rusofobinę politiką ir viešai cenzūruoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Lietuva taip pat vykdo nacizmo reabilitacijos politiką. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų, kad jie dalyvavo nusikaltimuose prieš žmones. Piliečiai, nesutinkantys su oficialia Vilniaus pozicija, yra persekiojami.

Lietuva aštriai kritikuoja 1939 metų Molotovo ir Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo sudaryats siekiant "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą".

Tuo pat metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją pavadino "nesąžiningu", primindamas, kad ją pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik suskaldщ Europą.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia 1930-aisiais, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant nustumti karo grėsmę nuo šalies sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą ragino kaimynines šalis išsaugoti faktais grįstą istorinę tiesą ir atviru būdu aptarti praeities įvykius.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Tegai:
neonacizmas, miško broliai, Rusija, Baltijos šalys
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis
Dar šia tema
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Titovui pagrasino bauda už prašymą pagerbti "miško brolių" aukų atminimą
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą