Černobylis, archyvinė nuotrauka

JAV paskelbė žvalgybos ataskaitą apie avariją Černobylio AE

77
(atnaujinta 14:32 2019.08.19)
Pasak JAV valstybės žvalgybos sekretoriaus, visa žvalgybos bendruomenė laiko nesąmone tai, kad žuvo tik du žmonės

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. JAV nacionalinio saugumo archyvas paskelbė pirmąją ataskaitą apie Černobylio AE avariją, kuri buvo išslaptinta 2011 metais, praneša RIA Novosti.

Remiantis 1986 metų gegužės 2 dienos ataskaita, adresuota JAV valstybės sekretoriui Džordžui Šulcui, pirmomis dienomis po katastrofos JAV žvalgybos tarnybos abejojo oficialių ataskaitų tikslumu dėl aukų skaičiaus. Jos padarė savo išvadas, remdamosi didelio masto sprogimo 4-ajame Černobylio AE energijos bloke vaizdais.

"Visa žvalgybos bendruomenė laiko nesąmone tai, kad žuvo tik du žmonės", — rašė valstybės žvalgybos sekretorius ir tyrimų padėjėjas Mortonas Abramovičius.

Anot jo, dieninę pamainą sovietiniame RBMK-1000 reaktoriuje iš viso sudarė apie šimtas žmonių, o naktinę pamainą — 25-35. Abramovičius pažymėjo, kad 3-iasis ir 4-asis energijos blokai yra arti vienas kito, todėl dienos metu prie reaktoriaus buvo apie 200 žmonių, o naktį — iki 70 žmonių.

Teigiama, kad "visi, buvę netoliese sprogimo epicentro, arba iškart mirė, arba gavo mirtiną radiacijos dozę".

1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio atominėje elektrinėje sprogo 4-ojo energijos bloko branduolinis reaktorius.

134 žmonėms, įskaitant Černobylio techninį personalą ir ugniagesių komandas, buvo diagnozuota ūminė spindulinė liga. Dvidešimt aštuoni iš jų mirė per pirmuosius mėnesius po to, kas įvyko. Vienas Černobylio darbuotojas mirė sprogimo metu, kitas mirė Pripetės ligoninėje netrukus po nelaimės.

Bendras radiacijos užteršimo plotas Baltarusijoje sudarė apie 46,5 tūkstančio kvadratinių kilometrų (23proc. viso ploto), Ukrainoje - 50 tūkstančių kvadratinių kilometrų.

Taip pat nukentėjo 19 Rusijos regionų, kurių plotas yra beveik 60 tūkstančių kvadratinių kilometrų ir kuriuose gyvena 2,6 milijono žmonių.

Beveik 8,4 milijono Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos gyventojų buvo paveikti radiacijos, šimtai tūkstančių jų buvo evakuoti.

77
Tegai:
ataskaita, JAV, Černobylis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (347)
Dar šia tema
Vakarai privertė Lietuvą pamilti "sovietinės okupacijos" palikimą
Ukraina pradėjo eksploatuoti naują Černobylio AE gaubtą
Uždraustojoje Černobylio zonoje bus sukurtas "žaliasis koridorius" turistams
Nord Stream-2

Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:47 2020.07.01)
Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš dujotiekio tiesimą

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Vokietija atmeta sankcijas, kuriomis JAV grasina dujotiekiui, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Berlynas mano, kad svarbu užbaigti dujotiekio statybą.

"Mes kalbame apie ekonominį projektą, kuris, be abejo, turi politinių padarinių, todėl Vokietija dėjo tiek pastangų, kad susitartų dėl dujų tranzito sutarties ateinantiems metams ir neatjungtų Ukrainos nuo Rusijos dujų tranzito bei muitų", — sakė ji.

Merkel pareiškė, kad vyriausybė mano, jog "ekstrateritorinės sankcijos, kurias JAV nustatė, neatitinka mūsų supratimo apie įstatymus, taip pat vykstantys pokalbiai (JAV Kongrese), kurie apsunkins statybas". "Manome, kad svarbu užbaigti šį projektą, dirbsime šia linkme", — pridūrė ji.

Taip pat Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto posėdžiuose užsienio reikalų ministerijos ir Vokietijos Bundestago atstovai griežtai pasmerkė būsimas JAV ekstrateritorines sankcijas dujotiekio projektui "Nord Stream-2".

"Turime remtis tuo, kad šis įstatymo projektas netrukus bus priimtas. Neabejotina Vokietijos vyriausybės pozicija ta, kad tai yra šiurkštus ES suvereniteto pažeidimas", — teigė komiteto posėdyje Bundestago narys Nilsas Anenas (Niels Annen) ir priminė, kad projekte dalyvauja tokių ES valstybių įmonės kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Austrija.

JAV veiksmai yra "tiesioginis ir griežtas įsikišimas į Europos politiką ir energetinį saugumą", — pridūrė Anenas.

"Transatlantinių santykių partnerystės atvejį" tarp ES ir Jungtinių Valstijų "beprecedenčiu" pavadino Vokietijos ekonomikos ministras Tomas Baraisas (Thomas Bareiß). Jis pridūrė, kad tai yra "masinis kišimasis į energijos tiekimą ir energetinį suverenitetą".

Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Projektas apima 55 milijardų kubinių metrų pajėgumų per metus dujotiekio tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vienu akcininku "Gazprom".

Partneriai Europoje — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 %, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekvienas. JAV aktyviai priešinasi projektui. Gruodį JAV "Nord Stream-2" įvedė sankcijas, reikalaudamos iš kompanijų nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbų sustabdymą. Rusija ne kartą pabrėžė, kad projektas yra komercinis ir naudingas Europai.

"Gazprom" imasi priemonių baigti dujotiekio tiesimą ir tikisi, kad jis bus paleistas 2020 metų pabaigoje arba 2021 metų pradžioje. Šiuo metu nutiesta apie 94 % vamzdyno.

Tačiau birželio 4 dieną keletas senatorių, įskaitant įtakingą respublikoną Tedą Kruzą, pristatė JAV Senatui įstatymo projektą dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" atžvilgiu. Anot jų, sankcijos taikomos visiems statybose dalyvaujantiems laivams, tiems, kas palengvina šių laivų aprūpinimą, įmonėms, kurios teikia jiems draudimo ir uosto paslaugas, taip pat tiems, kurie išduoda pažymą pradėti eksploatuoti dujotiekį.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europos Sąjunga pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai
Matvijenko: Parlamentinės diplomatijos sėkmę lemia žmonių santykiai
JAV Senatas pasiūlė iš Turkijos išpirkti S-400 Pentagono biudžeto sąskaita
Amerikos kariai

Trampas patvirtino planą perkelti Vokietijos daugiau kaip 9 tūkstančius kariškių

(atnaujinta 19:21 2020.07.01)
Anksčiau JAV vadovas paskelbė apie planus sumažinti JAV kariuomenės pajėgų skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkst., nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas patvirtino planą perkelti 9 500 JAV karių iš Vokietijos "Rusijos sulaikymui", sakė Pentagono atstovas Džonatanas Hofmanas (Jonathan Hoffman).

"Gynybos ministras Markas Esperis ir Jungtinio štabo viršininkas Markas Milis (Mark Milley) vakar informavo prezidentą apie ketinimus perkelti 9 500 karių iš Vokietijos. Patvirtintas pasiūlymas ne tik atitinka prezidento direktyvą, bet ir sustiprins Rusijos izoliaciją, nuraminus sąjungininkus, pagerės JAV strateginis ir operatyvus lankstumas Europoje", — Hofmaną citavo RIA Novosti.

Pažymima, kad artimiausiu metu ministras ir Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio štabo pirmininkas šia tema rengs pranešimus atitinkamuose Kongreso komitetuose.

Anksčiau Trampas pažadėjo sumažinti JAV kariuomenės skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkstančių žmonių, nes Berlynas vėlavo mokėti NATO.

Lenkija pareiškė, kad yra pasirengusi finansuoti Amerikos kariuomenės buvimą jos teritorijoje ir pasiūlė JAV dislokuoti nuolatinę amerikiečių šarvuotąją diviziją, prisiimdama nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių išlaidų. Pasiūlymas buvo pateiktas už NATO ribų — dvišaliu pagrindu. Lenkijos prezidentas pasiūlė pavadinti bazę "Fort Trump".

Lenkija yra viena iš ES šalių, kuri Rusijos atžvilgiu skleidžia agresyviausią retoriką. Varšuva kartu su Baltijos šalimis nuolat skelbia galimą "Rusijos grėsmę" ir siekia surinkti kuo daugiau Amerikos kariuomenės bei ginklų.

Kaip ne kartą pažymėjo Rusijos valdžia, visi Vakarų politikų pareiškimai apie tariamai agresyvius Rusijos Federacijos ketinimus tėra pretekstas NATO priartėti ir sustiprėti šalia Rusijos sienų.

Tegai:
NATO, Rusija, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Kas septintas lietuvis Baltijos šalis laiko NATO okupacijos zona
NATO generalinis sekretorius ragina palaikyti dialogą su Rusija
Avarija

Kauno rajone įvyko avarija dalyvaujant policijos pareigūno automobiliui

(atnaujinta 08:30 2020.07.02)
Policijos duomenimis, į pareigūno automobilį įsirėžė paskui važiavęs automobilis, nukentėjo pareigūno mašinoje esanti keleivė

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Kauno rajone automobilis atsitrenkė į transporto spūstyje stovėjusį policijos pareigūno automobilį, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko trečiadienį, liepos 1 dieną, apie 16:00 Ramučiuose. Anot pranešimo, automobilis "BMW 320", vairuojamas 1975 metais gimusio vyro, atsitrenkė į automobilį "Škoda Octavia", vairuojamą ne tarnybos metu neuniformuoto blaivaus Kauno apskrities Vyriausiojo kolicijos komisariato pareigūno (gimusio 1988 metais).

Pažymima, kad pareigūno automobilis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį "Mercedes Benz ML 350".

Pranešama, kad eismo įvykio metu nukentėjo automobilio "Škoda Octavia" keleivė (gimusi 1988 metais), ji paguldyta į ligoninę.

Tegai:
Lietuva, policija, Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Lazdijų rajone į avariją pateko neblaivus Lietuvos kariuomenės šauktinis
Lietuvos šiaurės rytuose įvyko mirtina avarija su dviem automobiliais ir motociklu
Per Jonines Lietuvoje eismo įvykių metu žuvo dvi vairuotojos
Kokie vairuotojų įpročiai per karščius gali sukelti avarijas