Rusijos ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: net Europa negali sau paaiškinti, kodėl ji reikalinga Rusijai

68
(atnaujinta 22:11 2019.08.19)
Kodėl Europos politikai jau seniai troško gauti Rusijos teritorijas — aišku nuo praėjusio amžiaus pradžios. Be to, visiems akivaizdu, kad Europa Rusijai karo plane yra neįdomi, mano ekspertas

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. JAV kariuomenės dislokavimas Lenkijoje atliks svarbiausią vaidmenį "Rusijos sutramdyme", pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius. Pasak jo, JAV kariai regione daug reikalingesni nei Vakarų Europoje.

Interviu Sputnik radijui metu geopolitikos ekspertas, Rusijos gamtos mokslų akademijos narys, korespondentas Konstantinas Sokolovas pabrėžė, kad nei Europa, nei Lenkija neturi pagrįsto paaiškinimo, kodėl Rusija gali kelti "grėsmę".

"Aš manau, kad iš tikrųjų Lenkija nesitiki jokios invazijos iš Rusijos, nes nė viena racionali geopolitinė idėja nepaaiškina, kodėl Rusijai reikia įsiveržti į Europą. Štai kodėl Europa veržiasi į Rusiją — tai žinoma nuo Halfordo Makinderio laikų: Rusija — centras, aprūpintas įvairiais, ne tik gamtiniais, ištekliais... O kodėl lenkai taip kalba šiuo klausimu, akivaizdu. Jiems reikia pagrįsti savo naudingumą Vakarams kaip priešakinę dalį kovoje su Rusija", — teigė ekspertas.

Pasak jo, Lenkija už tai gauna įvairius dividendus — tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Tai jų pasirodymas pagal Vakarų užsakymą.

JAV karinės bazės dislokavimas Lenkijoje

Anksčiau Lenkija pasiūlė JAV jos teritorijoje dislokuoti nuolatinę karinę bazę. Šalies prezidentas Andžejus Duda netgi pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi prisiimti finansinius įsipareigojimus ir mokėti už bazę "milijardų milijardus dolerių".

Kovo pabaigoje partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" deputatai paragino Lietuvos vyriausybę apsvarstyti galimybę teikti finansinę paramą Lenkijos iniciatyvai. Jie pareiškė, kad JAV karinė bazė Lenkijoje "padidins Kremliaus sulaikymą iki daug aukštesnio lygio".

JAV karinė technika
© Sputnik / Александр Имедашвили

Kai kurie ekspertai teigė, kad JAV bazės atsiradimas prie Rusijos sienų sukurtų papildomą įtampą regione. Rusijos strateginių tyrimų instituto Euroatlantinės gynybos tyrimų centro Regioninio saugumo skyriaus vadovas Sergejus Jermakovas pažymėjo, kad tokie projektai ne didina saugumą, bet kelia nereikalingą įtampą.

Pastaraisiais metais Maskva atkreipė dėmesį į NATO aktyvumą prie Rusijos vakarinių sienų, ypač Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad neketina nieko pulti, tuo tarpu Aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija apie "Rusijos grėsmę", kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

68
Tegai:
Lenkija, santykiai su Rusija, Europa
Dar šia tema
Ekspertas: JAV ištraukė Nausėdą iš niekur, kad jis taptų jų ruporu Lietuvoje
Ekspertas: rusofobijos lygis Baltijos šalyse — ne riba
Ekspertas: JAV reikia Grenlandijos, kad galėtų priartėti prie Rusijos
JAV treniravosi greitai perkelti naikintuvus F-35 į Baltijos šalis ir Lenkiją
Koronaviruso plitimas

Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore

(atnaujinta 11:11 2020.07.11)
Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Beveik 240 mokslininkų iš 32 šalių ragina Pasaulio sveikatos organizaciją pripažinti koronaviruso plitimą per mažiausias ore esančias daleles kaip reikšmingą infekcijos plitimo veiksnį, rašo "The New York Times".

PSO teigia, kad virusas plinta daugiausia per didelius lašelius, kurie išsiskiria iš paciento kvėpavimo takų kosint, čiaudint ar bendraujant ir pasiekiant bet kurį paviršių.

Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore.

Kitą savaitę moksliniame žurnale gali būti paskelbtas 239 mokslininkų laiškas PSO, kuriame prašoma peržiūrėti rekomendacijas.

Pačioje organizacijoje įrodymai apie koronaviruso plitimą oru buvo vadinami neįtikinamais.

"Per pastaruosius porą mėnesių mes kelis kartus tvirtinome, kad manome, jog galimas perdavimas per orą, bet tikrai neparemti įtikinamais ar net aiškiais įrodymais. Šiuo klausimu vyksta rimtos diskusijos", — laikraštis cituoja Benedetta Allegranzi, PSO infekcijų kontrolės techninę direktorę.

Straipsnio autoriai pažymi, kad jei sklidimas ore iš tiesų yra reikšmingas plitimo veiksnys, tada reikės įdiegti keletą naujų priemonių, kad būtų aptiktas koronavirusas, įskaitant kaukių nešiojimą patalpose net per socialinį atstumą, medicininių kaukių dėvėjimą su specialiomis kaukėmis, kurios filtruoja mažiausias daleles, ir naudoti vėdinimo sistemos viešose vietose, taip pat ultravioletinės lempos, galinčios sunaikinti viruso daleles.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Zacharova pajuokavo po Trampo žodžių apie naujas JAV raketas

(atnaujinta 16:55 2020.07.11)
Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Maskvoje nenustoja stebėtis Amerikos pokyčiais karinėje srityje, Facebook su ironija rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti".

"Greitis — tai šaunu. Dar į taikinį pataikytų, nes mes atsimename, kas nutiko "gražiosioms naujoms išmanioms raketoms" 2018 metais," — rašė ji.

Prieš dvejus metus JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija užpuolė Siriją. Remiantis Rusijos generalinio štabo duomenimis, iš 105 paleistų raketų buvo pasiekta tik 22.

Buvo pranešta, kad brangios ir vadinamosios išmaniosios raketos padarė didžiausią žalą ūkiniams pastatams. Du iš jų nesprogo ir pateko Rusijos kariuomenės žinioje. Ekspertai pažymėjo, kad šiose raketose nebuvo iš esmės naujų dalių, tačiau jų tyrimas padės patobulinti esamas kovos su tokiais ginklais priemones.

Tegai:
Donaldas Trampas, Marija Zacharova, raketa, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai