Turkijos karinė technika Sirijoje, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Sirijos oro pajėgos smogė Turkijos konvojui Idlibe

36
(atnaujinta 18:08 2019.08.19)
Sirijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, apšaudytoje kolonoje buvo ginkluoti šarvuočiai

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Sirijos oro pajėgos apšaudė Turkijos karinį konvojų Idlibo provincijoje, pranešė RIA Novosti, su nuoroda į Turkijos "DHA" naujienų agentūrą.

"DHA" informacijos šaltinis neatskleidžiamas.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Khan Sheikhun rajone, dėl kurio kovojo Sirijos vyriausybės kariuomenė, tarp Turkijos stebėjimo postų, kad kontroliuotų eskalavimo zoną, judėjo karinis konvojus. Sirijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, kolonoje buvo ginkluoti šarvuočiai.

Apie nukentėjusius nepranešta.

Po rugpjūčio pradžioje vykusių derybų dėl Sirijos Nur Sultano, Idlibe nustatytas paliaubų režimas. Sirijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė pareiškė, kad nutrauks karo veiksmus, jei Ankara įvykdys įsipareigojimus pagal praėjusių metų rugsėjo mėnesio Rusijos ir Turkijos sutartį.

Pagrindinis susitarimo punktas yra sunkiųjų ir vidutinių ginklų išgabenimas 20 kilometrų atstumu nuo Idlibo demilitarizuotosios zonos.

Tačiau praėjus trims dienoms po susitikimo Nur Sultane, Sirijos kariuomenė atnaujino operacijas, nes ginkluotos grupuotės, pasinaudodamos ramybės būsena, bandė pulti karines pozicijas Hamos provincijos šiaurėje ir apšaudė gyvenvietes.

Sirija prieš ir po karo veiksmų pradžios
© Sputnik /
Sirija prieš ir po karo veiksmų pradžios
36
Tegai:
Sirija
Temos:
Karas Sirijoje: nelengvų sprendimų priėmimas šaudant pabūklams (113)
Dar šia tema
Paviešinti kadrai, kuriuose Izraelio karinių pajėgų raketos atakavo Siriją
Vinys į NATO dangtį. Kodėl JAV kaip ugnies bijo S-400 tiekimo Turkijai
Ar Lietuva siųs karius į Siriją mainais į apsaugą nuo "Rusijos grėsmės"
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
RT

"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties

(atnaujinta 14:42 2020.07.11)
Organizacija pažymėjo, kad Baltijos šalys galėjo pasielgti kitaip — pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Tarptautinė organizacija "Reporteriai be sienų" (RBS) Lietuvos ir Latvijos draudimą transliuoti RT kanalus, taip pat požiūrį į Sputnik pavadino "piktnaudžiavimu ES sankcijų politika".

RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos ar priemonės kovoti su "Rusijos propaganda" nėra teisėtos.

"Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų, priimtų prieš [MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų] Kiseliovą, dalis", — rašoma pranešime.

Organizacija pridūrė, kad užuot draudusios, Baltijos šalys iš visų žiniasklaidos priemonių galėjo pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų. Neįvykdžius teisinių įsipareigojimų, jie "gali skirti teisines sankcijas, su teisminės kontrolės sąlyga, kada bus nustatyta".

"Vienodi reikalavimai visoms žiniasklaidos priemonėms (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) leistų išvengti atsakomųjų priemonių iš šalių, kurios vykdo informacinį karą", — pabrėžė RBS.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigaliojo draudimas transliuoti RT, RT HD, RT en Español (ispanų kalba), RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti šiuo pavyzdžiu.

Ryga šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jos "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs iš Rygos sprendimo, be to, jo teigimu, šis draudimas neturi teisinio pagrindo. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Latvija, Lietuva, RT
Dar šia tema
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Литовский солдат

Girtas Lietuvos kariškis grasino moteriai smurtu

(atnaujinta 12:45 2020.07.11)
Įtariamasis buvo sulaikytas. Neblaivumo laipsnis buvo 1,92 promilės alkoholio. Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Vilniaus rajone neblaivus Lietuvos karys grasino moteriai fiziniu susidorojimu, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko penktadienio vakarą viename iš Kalviškių kaimo namų. 1998 metais gimęs kariškis, kuris ne tarnybos metu buvo apsvaigęs, grasino 1967 metais gimusiai moteriai.

Jo kraujyje buvo 1,92 promilės alkoholio.

Įtariamasis buvo sulaikytas. Pagal straipsnį dėl nužudymo grėsmės ar rimto pakenkimo žmonių sveikatai pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
smurtas, kariškis, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone paauglys peiliu sužeidė vyrą, kuris užpuolė jo motiną
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą