Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūma įvertino Putino ir Makrono susitikimo rezultatus

59
(atnaujinta 14:05 2019.08.20)
Pirmadienį įvyko Rusijos ir Prancūzijos prezidentų susitikimas, derybos truko apie 3,5 valandos

VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Rusijos ir Prancūzijos prezidentų Vladimiro Putino ir Emanuelio Makrono susitikimas buvo žingsnis į priekį tiek dvišaliuose santykiuose, tiek "atrišant pačius sudėtingiausius šiuolaikinės tarptautinės politikos mazgus", cituoja RIA Novosti Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovo Leonido Sluckio žodžius.

Pirmadienį Putino ir Makrono susitikimas vyko Prancūzijos prezidentų vasaros rezidencijoje — Bregansono forte. Derybos truko apie 3,5 valandos. Makronas prieš susitikimą su Putinu teigė, kad jame gali būti rengiamas "Normandijos ketverto" (Rusija, Prancūzija, Vokietija, Ukraina) susitikimas. Pats Putinas teigė, kad šiam formatui nėra alternatyvos.

"Rusijos ir Prancūzijos prezidentų Vladimiro Putino ir Emanuelio Makrono susitikimo Bregansono forte rezultatai išties tapo žingsniu į priekį tiek plėtojant dvišalį bendradarbiavimą, tiek atrišant sudėtingiausius šiuolaikinės tarptautinės politikos mazgus", — žurnalistams sakė Sluckis.

Pasak jo, buvo aptarti Sirijos ir Libijos padėties reguliavimo klausimai, "Normandijos formato" sustiprinimas, siekiant išspręsti konfliktą Ukrainos pietryčiuose. Visa tai nepaprastai svarbu pasaulio stabilumui ir saugumui.

Jo manymu, Rusija, žinoma, palaiko ir dalijasi tokiu požiūriu. Tačiau jam įgyvendinti reikia pereiti nelengvą kelią ir atsisakyti skiriamųjų linijų bendrame Europos žemyne. Ir, be abejo, Europos įvestos antirusiškos sankcijos visiškai netelpa į šį kontekstą.

"Prancūzija, manau, kaip viena iš pirmaujančių Europos valstybių, gali tapti pavyzdiniu ES sankcijų politikos ribojimo procese, ir visų pirma būtų logiška pašalinti visus apribojimus, nes jie prieštarauja parlamentarizmo esmei. Tai yra mano nuomonė", — pridūrė parlamentaras.

Šalių vadovų derybos vyko likus kelioms dienoms iki G7 aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks rugpjūčio 24-26 dienomis Prancūzijoje, Biarico mieste. Ekspertai mano, kad Makronas greičiausiai nekvies Rusijos vadovo į šį susitikimą, tačiau naudojasi dabartinėmis derybomis, kad vėliau pareikštų Maskvos poziciją G7 aktualiais klausimais.

59
Tegai:
Prancūzija, susitikimas, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Ekspertas: Makrono ir Putino susitikimas padės sušvelninti sankcijas
Koronaviruso testai

Mokslininkai atrado veiksmingesnius antikūnus prieš COVID-19

(atnaujinta 21:33 2020.09.24)
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su audiniais iš įvairių organų, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Mokslininkai iš Vokietijos neurodegeneracinių ligų centro ir Berlyno "Šaritė" klinikos atrado labai efektyvius antikūnus naujo tipo koronavirusui, kurie gali būti naudojami pasyviai vakcinai sukurti, rašoma "Šaritė" tinklalapio pranešime spaudai, praneša RIA Novosti.

Pažymima, kad iš pradžių mokslininkai išskyrė kelis efektyviausius mėginius iš beveik 600 skirtingų antikūnų. Tada specialistai dirbtiniu būdu reprodukavo šiuos antikūnus, naudodami ląstelių kultūras. Remiantis mokslininkų išvadomis, atrasti "neutralizuojantys antikūnai" blokuoja patogeno skverbimąsi į ląsteles ir vėlesnį jo dauginimąsi.

Su žiurkėnais atlikti bandymai įrodė aukštą pasirinktų antikūnų efektyvumą. Taigi, kai po infekcijos buvo skiriami antikūnai, gyvūnams pasireiškė nestiprūs ligos simptomai. Jei antikūnai buvo naudojami prieš infekciją, žiurkėnai neužsikrėtė.

"Naudodami šiuos antikūnus, mes pradėjome kurti pasyvią imunizaciją nuo SARS-CoV-2", — sakė vienas iš klinikos atstovų dr. Haraldas Priusas (Harald Prüß), kurio žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Paprastai pasyvi vakcinacija suteikia mažiau stabilų imunitetą nei aktyvi vakcinacija. Be to, pirmuoju atveju imunitetas ligai pasireiškia beveik iš karto.

"Geriausia būtų, jei būtų abu variantai ir būtų galima lanksčiai reaguoti, atsižvelgiant į situaciją", — pabrėžė jis.

Priusas teigė, kad šiuo metu klinika siekia bendradarbiauti su didele biotechnologijų įmone, kad būtų užtikrintas antikūnų dauginimasis. Kitas etapas bus klinikiniai tyrimai. Tačiau, kaip pabrėžė Priusas, tai neįvyks iki šių metų pabaigos.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su įvairių organų audiniais, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, sakoma pranešime spaudai.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rekomenduojama stabdyti sporto paslaugas, jei neužtikrinamos COVID-19 apsaugos priemonės
Lietuvoje paskelbta apie antrąją COVID-19 bangą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje