JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Trampas palaikė Makrono pasiūlymą pakviesti Rusiją į G7 viršūnių susitikimą

42
(atnaujinta 10:28 2019.08.21)
Anksčiau JAV prezidentas jau buvo pasisakęs apie Rusijos sugrįžimo į G7 galimybę ir laiko G8 formatą tinkamesniu

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas palaikė Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono pasiūlymą pakviesti Rusiją į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą 2020 metais. Apie tai pranešė televizijos kanalas "CNN" su nuoroda į savo šaltinį JAV prezidento administracijoje.

"Trampas ir Makronas šiandien kalbėjo telefonu ir sutarė, kad nori pakviesti Rusiją į G7 kitais metais, pareiškė administracijos pareigūnas. Tikimasi, kad Trampas pradės svarstyti šią temą su pasaulio lyderiais G7 susitikime. Makronas pasiūlė pakviesti Rusiją į susitikimą kitais metais, ir Trampas sutiko", — parašė kanalo reporterė Kylie Atwood Twitter paskyroje.

Anksčiau Trampas pareiškė, kad neprieštaraus Rusijos sugrįžimui į septynių pirmaujančių pasaulio šalių grupę, ir pridūrė, kad mano, jog G8 formatas yra tinkamesnis. Pasak Trampo, Rusija buvo pašalinta iš G8 valdant Barakui Obamai, nes Vladimiras Putinas "pergudravo jį".

Spaudos konferencijoje prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu, kuris įvyko pirmadienį, Vladimiras Putinas pasakė, kad Rusija neatsisakė dirbti G8 formatu ir "bet kuriuo laiku laukia partnerių pas save".

Rusija nustojo dalyvauti G8 susitikimuose po 2014 metais Kryme ir Ukrainoje įvykusių įvykių.

42
Tegai:
G7, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Ekspertas: Makrono ir Putino susitikimas padės sušvelninti sankcijas
Makronas paskelbė tikįs "Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko"
Rusijos Valstybės Dūma įvertino Putino ir Makrono susitikimo rezultatus
AstraZeneca

PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę

(atnaujinta 22:42 2021.04.15)
Nepaisant didelio koronaviruso aukomis tapusių pacientų skaičiaus, Europoje yra signalų apie infekcijų sumažėjimą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei milijonas europiečių, trumpai informuodamas sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos departamento vadovas Hansas Kliugė, praneša RIA Novosti.

Padėtis dėl koronaviruso pandemijos Europos regione yra rimta, sakė jis.

"Praėjusią savaitę peržengėme 1 milijono COVID-19 mirčių ribą Europos regione... Kiekvieną savaitę pranešama apie 1,6 milijono naujų infekcijų. Tai yra 9 500 kas valandą arba 160 žmonių per minutę", — sakė jis.

Tuo pačiu metu yra signalų apie galimą naujų koronaviruso atvejų sumažėjimą kai kuriose Europos šalyse. Pačius signalus, kuriuos jis pavadino ankstyvais, jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu, kaip virusas plis tarp žemyno gyventojų.

Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, daugiausia užsikrėtusių žmonių Europos žemyne ​​užfiksuota Prancūzijoje — 5,2 milijono.

Vakcinacija Europoje

PSO išplatino 171 milijoną septynių koronaviruso vakcinų dozių, skirtų naudoti Europoje. Pirmąją vakcinos dozę, pasak jo, gavo beveik 13 % Europos regiono gyventojų, o antrąją — 7 %.

Daugybė Europos šalių atsargiai skiepijasi "AstraZeneca". Kai kurios valstybės nusprendė sustabdyti vakcinos naudojimą, kol bus gautos PSO ir EVA išvados.

Europos vaistų agentūra pareiškė, kad skiepijimas šiuo vaistu gali sukelti trombozės riziką.

PSO teigia, kad tikėtina sąsaja tarp "AstraZeneca" vakcinos ir kraujo krešulių, tačiau ji dar nepatvirtinta, ir priduria, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tegai:
mirtis, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
NATO

NATO paskelbė ketinanti pasipriešinti "grėsmingiems" Rusijos veiksmams

(atnaujinta 22:37 2021.04.15)
Tuo pačiu aljansas paragino Rusijos Federaciją "nedelsiant nutraukti destabilizuojamą elgesį ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus"

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. NATO sąjungininkai ir toliau bendradarbiaus kovodami su Rusijos veiksmais, keliančiais grėsmę kolektyviniam saugumui, sakoma aljanso ketvirtadienį išplatintame pranešime, praneša RIA Novosti.

"Sąjungininkai ir toliau glaudžiai bendradarbiaus kovodami su Rusijos veiksmais, keliančiais grėsmę euroatlantiniam saugumui", — sakoma dokumente.

NATO paragino Rusijos Federaciją "nedelsiant nutraukti destabilizuojamą elgesį ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus".

Aljansas pakartojo, kad tikisi, jog Maskva nutrauks įtampos eskalaciją Ukrainoje, "neteisingumą" prieš Aleksejų Navalną, ir "yra susirūpinęs dėl informacijos, kad Rusija paskatino išpuolius prieš JAV ir NATO pajėgas Afganistane".

2020 metų vasarą "New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas JAV prezidentas Donaldas Trampas. Tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo iš šalies valdžios institucijų tinkamai reaguoti į grėsmes, kylančias diplomatams dėl žinių apie Rusiją ir Afganistaną. Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino klastote. Trampas straipsnį pavadino "užsakymu". Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "New York Times" publikaciją apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu, teigė, kad šie pareiškimai yra melagingi.

Pastaruoju metu Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai ir toliau prastėja dėl vadinamosios "Navalno bylos". ES įvedė papildomas antirusiškas sankcijas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino jas "aklaviete ir neteisėtu keliu" ir pažadėjo atsakyti. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius yra įsitikinęs, jog sankcijų Rusijai politika nepasiekia savo tikslo.

Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" didėjimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, jog Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.