JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Trampas palaikė Makrono pasiūlymą pakviesti Rusiją į G7 viršūnių susitikimą

41
(atnaujinta 10:28 2019.08.21)
Anksčiau JAV prezidentas jau buvo pasisakęs apie Rusijos sugrįžimo į G7 galimybę ir laiko G8 formatą tinkamesniu

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas palaikė Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono pasiūlymą pakviesti Rusiją į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą 2020 metais. Apie tai pranešė televizijos kanalas "CNN" su nuoroda į savo šaltinį JAV prezidento administracijoje.

"Trampas ir Makronas šiandien kalbėjo telefonu ir sutarė, kad nori pakviesti Rusiją į G7 kitais metais, pareiškė administracijos pareigūnas. Tikimasi, kad Trampas pradės svarstyti šią temą su pasaulio lyderiais G7 susitikime. Makronas pasiūlė pakviesti Rusiją į susitikimą kitais metais, ir Trampas sutiko", — parašė kanalo reporterė Kylie Atwood Twitter paskyroje.

Anksčiau Trampas pareiškė, kad neprieštaraus Rusijos sugrįžimui į septynių pirmaujančių pasaulio šalių grupę, ir pridūrė, kad mano, jog G8 formatas yra tinkamesnis. Pasak Trampo, Rusija buvo pašalinta iš G8 valdant Barakui Obamai, nes Vladimiras Putinas "pergudravo jį".

Spaudos konferencijoje prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu, kuris įvyko pirmadienį, Vladimiras Putinas pasakė, kad Rusija neatsisakė dirbti G8 formatu ir "bet kuriuo laiku laukia partnerių pas save".

Rusija nustojo dalyvauti G8 susitikimuose po 2014 metais Kryme ir Ukrainoje įvykusių įvykių.

41
Tegai:
G7, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Ekspertas: Makrono ir Putino susitikimas padės sušvelninti sankcijas
Makronas paskelbė tikįs "Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko"
Rusijos Valstybės Dūma įvertino Putino ir Makrono susitikimo rezultatus
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:01 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūros kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūros keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat ir dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius, priminęs, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo savo teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūros kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti jūrų angliavandenilių, pagamintų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūros maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūros keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūros maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturinčio analogų pasaulyje. Taigi spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūros kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra „dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija — "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, pasislėpusios už Rusijos kaltinimų Arkties "militarizavimu", toliau ten kūrė savo karinį potencialą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti stiprybę didinant bloko žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų, kelia nerimą Maskvoje. 

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę
Džo Baidenas

Baidenas pripažino Rusiją didžiausia grėsme JAV

(atnaujinta 08:43 2020.10.26)
Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas pavadino Rusiją didžiausia grėsme JAV tarptautinėje arenoje.

"Manau, kad šiuo metu didžiausia grėsmė Amerikai, žlugdanti mūsų saugumą ir aljansus, yra Rusija. Antra, manau, kad Kinija yra didžiausia konkurentė", — interviu CBS sakė Baidenas.

Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu".

Spalio pradžioje kandidatė į viceprezidentus Kamala Haris teigė, kad Baidenas "primes Rusijai atsakomybę" už bet kokią grėsmę JAV kariams. Rugsėjo pradžioje pats Baidenas teigė, kad Maskva aktyviausiai bando paveikti artėjančius JAV rinkimus ir todėl yra pagrindinė grėsmė.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus bandymais paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Pekino ir Vašingtono santykiai pastaruoju metu pablogėjo dėl įvairių priežasčių, tokių kaip koronaviruso pandemija, tautinių mažumų teisių padėtis KLR, Pekino atsisakymas dalyvauti derybose dėl ginklų kontrolės ir prieštaravimai prekybos klausimais. Be to, Baltieji rūmai ėmėsi daugybės priemonių, kad sumažintų grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, kuri, pasak Vašingtono, kyla iš Kinijos technologijų kompanijų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Į valstybės vadovo postą pretenduoja dabartinis respublikonų prezidentas Donaldas Trampas ir demokratas Džo Baidenas.

Tegai:
JAV, Rusija, Džo Baidenas
Dar šia tema
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę
Putinas papasakojo apie bendradarbiavimą su JAV kovoje su terorizmu