Открытие газопровода Северный поток в Германии, архивное фото

Ekspertas: Europa neatsisakys "Nord Stream-2" be kompensacijos

48
(atnaujinta 22:47 2019.08.21)
Pasak eksperto, net jei Europos bendrovės sutiktų atsisakyti dujotiekio, kažkas turėtų joms kompensuoti išleistus milijardus

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Rumunijos prezidentas Klausas Johanisas Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Valstybių vadovai išreiškė bendrą poziciją dėl "Nord Stream-2" projekto.

Nord Stream-2 dujotiekio statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Jie teigė nesutinkantys su dujotiekio tiesimu ir kitais projektais, dėl kurių jų sąjungininkai ir partneriai "priklauso nuo energijos iš Rusijos".

Interviu Sputnik radijui Tarptautinio finansų centro ekspertas Vladimiras Rožankovskis pabrėžė, kad Rumunija neturi ką pasiūlyti kaip kompensaciją Europos bendrovėms, dalyvaujančioms "Nord Stream-2" projekte.

"Mes suprantame, kad tai tik verslas. Nieko asmeniško, kaip sakoma. <...> Galbūt jos (Europos įmonės) net pasirengusios atsisakyti projekto, bet tada jūs kompensuosite patirtas išlaidas", — pasakė ekspertas.

Jo teigimu, tos bendrovės jau išleido 6,3 mlrd. Ar Rumunija ir JAV gali grąžinti 6,3 mlrd. lėšų? Jeigu taip, tuomet yra priežasčių jaudintis ir projekte dalyvaujančios bendrovės netgi turės pradėti galvoti. Tačiau ekspertas mano, kad Trampas nebus pasirengęs duoti kam nors milijardus.

"Nord Stream-2" projektas

Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Šiuo metu per Baltijos jūros dugną jau nutiesta apie 1806 kilometrų vamzdžių — tai yra apie 73,6 procento viso dujotiekio ilgio. Statybas planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, vis dar nedavė leidimo statyboms.

Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Statybai priešinasi Ukraina, bijodama prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politiniu.

JAV taip pat ne kartą kritikavo "Nord Stream-2" statybą, nes siekia tiekti suskystintas gamtines dujas Europai.

Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir skirtas pagerinti Europos energetinį saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova galimas sankcijas projektui pavadino nauju rusofobijos etapu.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
48
Tegai:
kompensacija, Nord Stream-2, Europa, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (302)
Dar šia tema
Amerikiečių politologas paaiškino sankcijų prieš "Nord Stream-2" žalą
Vokietijos verslas perspėja JAV dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Paaiškėjo, kas nutiks su "Nord Stream-2"
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo