Открытие газопровода Северный поток в Германии, архивное фото

Ekspertas: Europa neatsisakys "Nord Stream-2" be kompensacijos

38
(atnaujinta 22:47 2019.08.21)
Pasak eksperto, net jei Europos bendrovės sutiktų atsisakyti dujotiekio, kažkas turėtų joms kompensuoti išleistus milijardus

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Rumunijos prezidentas Klausas Johanisas Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Valstybių vadovai išreiškė bendrą poziciją dėl "Nord Stream-2" projekto.

Nord Stream-2 dujotiekio statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Jie teigė nesutinkantys su dujotiekio tiesimu ir kitais projektais, dėl kurių jų sąjungininkai ir partneriai "priklauso nuo energijos iš Rusijos".

Interviu Sputnik radijui Tarptautinio finansų centro ekspertas Vladimiras Rožankovskis pabrėžė, kad Rumunija neturi ką pasiūlyti kaip kompensaciją Europos bendrovėms, dalyvaujančioms "Nord Stream-2" projekte.

"Mes suprantame, kad tai tik verslas. Nieko asmeniško, kaip sakoma. <...> Galbūt jos (Europos įmonės) net pasirengusios atsisakyti projekto, bet tada jūs kompensuosite patirtas išlaidas", — pasakė ekspertas.

Jo teigimu, tos bendrovės jau išleido 6,3 mlrd. Ar Rumunija ir JAV gali grąžinti 6,3 mlrd. lėšų? Jeigu taip, tuomet yra priežasčių jaudintis ir projekte dalyvaujančios bendrovės netgi turės pradėti galvoti. Tačiau ekspertas mano, kad Trampas nebus pasirengęs duoti kam nors milijardus.

"Nord Stream-2" projektas

Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Šiuo metu per Baltijos jūros dugną jau nutiesta apie 1806 kilometrų vamzdžių — tai yra apie 73,6 procento viso dujotiekio ilgio. Statybas planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, vis dar nedavė leidimo statyboms.

Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Statybai priešinasi Ukraina, bijodama prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politiniu.

JAV taip pat ne kartą kritikavo "Nord Stream-2" statybą, nes siekia tiekti suskystintas gamtines dujas Europai.

Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir skirtas pagerinti Europos energetinį saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova galimas sankcijas projektui pavadino nauju rusofobijos etapu.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
38
Tegai:
kompensacija, Nord Stream-2, Europa, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (200)
Dar šia tema
Amerikiečių politologas paaiškino sankcijų prieš "Nord Stream-2" žalą
Vokietijos verslas perspėja JAV dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Paaiškėjo, kas nutiks su "Nord Stream-2"