Открытие газопровода Северный поток в Германии, архивное фото

Ekspertas: Europa neatsisakys "Nord Stream-2" be kompensacijos

48
(atnaujinta 22:47 2019.08.21)
Pasak eksperto, net jei Europos bendrovės sutiktų atsisakyti dujotiekio, kažkas turėtų joms kompensuoti išleistus milijardus

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Rumunijos prezidentas Klausas Johanisas Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Valstybių vadovai išreiškė bendrą poziciją dėl "Nord Stream-2" projekto.

Nord Stream-2 dujotiekio statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Jie teigė nesutinkantys su dujotiekio tiesimu ir kitais projektais, dėl kurių jų sąjungininkai ir partneriai "priklauso nuo energijos iš Rusijos".

Interviu Sputnik radijui Tarptautinio finansų centro ekspertas Vladimiras Rožankovskis pabrėžė, kad Rumunija neturi ką pasiūlyti kaip kompensaciją Europos bendrovėms, dalyvaujančioms "Nord Stream-2" projekte.

"Mes suprantame, kad tai tik verslas. Nieko asmeniško, kaip sakoma. <...> Galbūt jos (Europos įmonės) net pasirengusios atsisakyti projekto, bet tada jūs kompensuosite patirtas išlaidas", — pasakė ekspertas.

Jo teigimu, tos bendrovės jau išleido 6,3 mlrd. Ar Rumunija ir JAV gali grąžinti 6,3 mlrd. lėšų? Jeigu taip, tuomet yra priežasčių jaudintis ir projekte dalyvaujančios bendrovės netgi turės pradėti galvoti. Tačiau ekspertas mano, kad Trampas nebus pasirengęs duoti kam nors milijardus.

"Nord Stream-2" projektas

Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Šiuo metu per Baltijos jūros dugną jau nutiesta apie 1806 kilometrų vamzdžių — tai yra apie 73,6 procento viso dujotiekio ilgio. Statybas planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, vis dar nedavė leidimo statyboms.

Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Statybai priešinasi Ukraina, bijodama prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politiniu.

JAV taip pat ne kartą kritikavo "Nord Stream-2" statybą, nes siekia tiekti suskystintas gamtines dujas Europai.

Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir skirtas pagerinti Europos energetinį saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova galimas sankcijas projektui pavadino nauju rusofobijos etapu.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
48
Tegai:
kompensacija, Nord Stream-2, Europa, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (359)
Dar šia tema
Amerikiečių politologas paaiškino sankcijų prieš "Nord Stream-2" žalą
Vokietijos verslas perspėja JAV dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Paaiškėjo, kas nutiks su "Nord Stream-2"
JAV valstybinio departamento pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos ambasada JAV pakomentavo Valstybės departamento pranešimą apie "propagandą"  

(atnaujinta 13:05 2020.08.06)
Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Valstybės departamento ataskaita apie "Rusijos propagandą" skirta "nuslopinti" Maskvos pasiūlymams atnaujinti bendradarbiavimą su JAV, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos ambasados Vašingtone pranešimą.

Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką.

Šį apibrėžimą apibendrino Rusijos žiniasklaida gavusi valstybės finansavimą. Sputnik, RIA Novosti, RT, "Pirmasis kanalas", "Rossija 24" ir kitų antraštės nurodomos kaip dezinformacijos pavyzdžiai.

Diplomatinė atstovybė patarė Rusijos ir užsienio žiniasklaidai "išdrįsusioms kritikuoti JAV" nepamiršti, kad jos "gali ir beveik neabejotinai taps kruopštaus tikrinimo objektu", o jų ištekliai Amerikos socialiniuose tinkluose gali būti blokuojami be paaiškinimų.

Ambasada teigė, kad JAV Valstybės departamentas "nemėgsta alternatyvių informacijos šaltinių egzistavimo". Jų diskreditavimas, kaip pažymėta diplomatinėje atstovybėje, yra "susijęs su dideliais ištekliais".

"Bet koks balsas, prieštaraujantis Vašingtonui, yra paskelbtas "dezinformacija" tarnaujant Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms", — teigė diplomatai komentare, paskelbtame Facebook.

Ambasada pranešime pateikė absurdiškų teiginių pavyzdžius. JAV užsienio reikalų ministerija "oficialiuose vyriausybės pranešimuose" įregistravo Rusijos liberalų demokratų partijos lyderį Vladimirą Žirinovskį ir privačią radijo stotį "Govorit Moskva".

"Jei tai yra visos struktūros viršūnė, kurią mūsų kolegos amerikiečiai taip kruopščiai pastatė, tada ji labiau primena kortų namelį", — teigė ambasadoje.

JAV veikia valstybinė užsienio transliacijų agentūra — pagrindinė "Voice of America" ir "Radio Liberty/Free Europe" struktūra, kurią Rusijos teisingumo ministerija kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis įtraukė į užsienio agentų sąrašą.

Organizacija, kuri nuo 1994 metų vadinama Transliavimo valdytojų taryba (BBG), 2018 metais buvo pervadinta į Jungtinių Valstijų pasaulinės žiniasklaidos agentūrą (USAGM). Joje rengiamos televizijos programos, tačiau beveik išimtinai transliuojamos internetu. Agentūra visiškai finansuojama iš JAV biudžeto, 2017 metais jos išlaidos sudarė 748 mln. JAV dolerių.

Tegai:
dezinformacija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV
EK pastatas Briuselyje

Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19

(atnaujinta 12:26 2020.08.06)
ES manymu, ekonomikos uždarymas yra didesnis blogis nei mirtingumo padidėjimas dėl koronaviruso pandemijos, sakė ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Dėl ekonomikos uždarymo Europos šalys prarado iki 30 procentų savo bendrojo vidaus produkto (BVP) per ketvirtį, o tai yra milžiniška suma, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

"Ir visi supranta, kad antrojo tokio Europos valstybių ekonomikos uždarymo neišlaikys. Tai bus Europos, kaip pasaulinės ekonominės galios, pabaiga. <...> Ir visuomenės nuomonė, ir žmonės, ir opozicija, ir žurnalistai — visi sutinka, kad ekonomikos uždarymas — tai didžiulis blogis", — sakė jis.

Zubecas pažymėjo, kad šiai dienai niekas nerizikuos dėl galimo ekonomikos žlugimo.

"Antrą kartą niekas tam nesiryš, žmonės yra pasirengę rizikuoti savo sveikata, kad neliktų be pinigų. Ir jau eilė valstybių, tarp jų ir Europos, paskelbė, kad ekonomikos vėl neuždarys... Tai yra bendras Europos Sąjungos požiūris. Taigi Briuselio valdininkų požiūris į tai, kad uždarymas — daug didesnė problema nei tam tikras mirtingumo padidėjimas, kuris iš tikrųjų nėra toks didelis", — sakė jis.

Europos Komisija įvertino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad kad ES šalys gali grįžti prie sienų uždarymo atnaujinimo klausimo. Pasak EK atstovo, būtina vengti neveiksmingų apribojimų ir ES vidaus sienų kontrolės atnaujinimo.

Kaip pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentas, padėtis dėl koronaviruso keičiasi į blogąją pusę, dėl ko "sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas". Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Taip pat jis pridūrė, kad ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, Gitanas Nausėda, ES, Europos Komisija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai