Maljorkos salos, archyvinė nuotrauka

Maljorkos kapinėse rasti nepalaidoti šimtų žmonių palaikai

34
(atnaujinta 14:53 2019.08.23)
Radinį netikėtai aptiko kapinėse apsilankę du vietos valdžios atstovai

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Ispanijos Maljorkos salos Manakoro savivaldybės uždarose kapinėse rasti nepalaidoti kūnai ir dėžės su šimtais žmonių palaikų, praneša "Europa Press".

Anot šaltinių vietos savivaldybėje, radinį netikėtai aptiko kapinėse apsilankę du vietos valdžios atstovai. Vizito metu jie paprašė atidaryti užrakintas patalpas, tačiau duris teko išlaužti, nes raktai buvo pamesti.

Agentūros duomenimis, vietos valdžia svarsto versiją, pagal kurią kambariai, kuriuose buvo rasti mirusiųjų palaikai, nebuvo atidaryti nuo praėjusio amžiaus 80-ųjų metų. Anot jų, palaikai galėjo būti laikinai perkelti į šias patalpas, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo palaidoti.

Vietos pareigūnai informavo valdžios institucijas apie radinį. Jie bandys identifikuoti palaikus. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kapinių patalpose gali būti nuo 100 iki 300 žmonių palaikai.

Manakoro savivaldybės administracija vėliau paskelbė pranešimą, kuriame teigė, kad "stengiasi kuo greičiau išspręsti šią problemą", ir informavo teisėsaugos ir teismines institucijas apie tai, kas įvyko.

"Viskas rodo, kad kūnai, kurie buvo perkelti vykdant remonto darbus 1982–1983 metais, nebuvo grąžinti į atitinkamas nišas, kai darbai buvo baigti", — rašoma pranešime.

34
Tegai:
kapinės, savivaldybė
Angela Merkel

Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  

(atnaujinta 14:40 2020.08.14)
Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai pasmerkė smurtą prieš demonstrantus Baltarusijoje ir paragino išlaisvinti sulaikytuosius, per trumpąją konferenciją Berlyne sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas, praneša RIA Novosti.

"Kanclerė visų pirma smerkia tai, kad tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti vien dėl jų dalyvavimo taikiuose protestuose. Ją pribloškia pranešimai, kad sulaikytieji patiria smurtą... Ji išreiškia gilų liūdesį aukų artimiesiems", — sakė Seibertas ir pridūrė, kad Merkel paragino "Baltarusija besąlygiškai ir nedelsdama išlaisvina žmones, reikia gerbti jų teises į susirinkimus, informaciją ir žodžio laisvę".

"Tas faktas, kad pagrindinės teisės Baltarusijoje mindžiojamos kojomis, yra visiškai nepriimtina", — pabrėžė vyriausybės atstovas, teigdamas, kad šiandieniniame ES ministrų tarybos susitikime, skirtoje įvykiams Baltarusijoje, "mūsų požiūriu, mes taip pat turėtume kalbėti apie sankcijas tiems, kas atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus".

Penktadienį ES užsienio reikalų ministrai surengs ekstremalųjį susitikimą per vaizdo konferenciją, kurioje, be kitų klausimų, bus aptarta padėtis Baltarusijoje ir galimos priemonės prieš asmenis, susijusius su smurtu prieš taikių protestų dalyvius.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka gavo 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Lietuvos valdžia sako, kad moteris saugi. Vakare su ja telefonu kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad prireikus Vilnius yra pasirengęs suteikti Tichanovskajai politinį prieglobstį.

Tegai:
Baltarusija, Angela Merkel
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Michailas Jefremovas

Gydytojai pranešė teismui apie Jefremovo sveikatos būklę  

(atnaujinta 14:18 2020.08.14)
Anksčiau Jefremovas sunegalavo pakeliui į Presnenskio teismą. Jis buvo atvestas į pastatą, o po penkių minučių atvyko greitoji pagalba. Aktorių išnešė ant neštuvų

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Maskvos Presnenskio teismas gavo Botkino ligoninės atsakymą į tyrimą dėl aktoriaus Michailo Jefremovo, kaltinamo sukėlus mirtiną avariją, sveikatos būklės, teismas pranešė RIA Novosti.

"Teisme buvo atsakyta į prašymą, tačiau aš negaliu jums pasakyti jo turinio", — sakė teismo spaudos sekretorė Lela Kokaja.

Jefremovas sunegalavo pakeliui į Presnenskio teismą. Jis buvo atvestas į pastatą, o po penkių minučių atvyko greitoji pagalba. Aktorių išnešė ant neštuvų.

Michailas Jefremovas
© Sputnik / Максим Блинов

Tuo tarpu aktoriaus advokatas Elmanas Pašajevas "Channel One" eteryje teigė, kad posėdis gali būti atidėtas, jei jo kliento sveikata nepagerės. Detalių jis nežino — paskutinį kartą su gydytojais kalbėjo prieš dvi dienas, o paskui išvyko į komandiruotę. Tada jam buvo pasakyta, kad aktorių ištiko insultas, tačiau oficialaus patvirtinimo jis nelaukė.

Advokatas taip pat pasmerkė tuos, kurie Jefremovo hospitalizaciją laikė "spektakliu", primindamas, kad diagnozę nustatė "Botkino ligoninės gydytojai ir mokslininkai".

Jefremovas birželio 8 dienos vakarą, Maskvos "Sadovoje kolco" vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į automobilį "Lada", kurio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Prokuratūros duomenimis, įvykio metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų. 

Jefremovui taikomas namų areštas, jam gresia nuo 5 iki 12 metų kalėjimo. Iš pradžių jis pripažino savo kaltę dėl avarijos, bet vėliau pakeitė taktiką ir nusprendė vengti atsakomybės.

Tegai:
advokatas, Michailas Jefremovas
Dar šia tema
Jefremovui nustatyta priešinfarktinė arba priešinsultinė būsena, pareiškė advokatas
Advokatas įvertino Jefremovo galimybes išvengti bausmės dėl ligos  
Minskas protestai, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos įvykiai: kas stovi siekių nuversti Lukašenką?

(atnaujinta 17:12 2020.08.14)
Jau kelinta diena, kaip Baltarusijos prezidento rinkimus eilinį kartą laimėjus A. Lukašenkai, Minske bei kituose šalies miestuose tęsiasi neramumai

Sisteminei žiniasklaidai piešiant tariamos "kovos prieš diktatorių" įvaizdį, akivaizdu, kad Lukašenką siekiama nuversti. Atitinkamai reikėtų paklausti: kas už šių siekių stovi? Kokios jėgos? Kokie interesai?

Prieš atsakydami į šiuos esminius klausimus, vis dėlto truputėlį stabtelėkime ir pažymėkime, kokia, bendrai paėmus, yra Baltarusijos socialinė-istorinė situacija...

Baltarusijos situacija

Taigi: Baltarusijoje, kur nuo 1994 m. šeimininkauja Lukašenka — priešingai kitoms buvusioms TSRS respublikoms — neįvyko nei privatizacijų, nei tarybinio paveldo naikinimo vajus. Todėl šalyje liko nemaža socializmo liekanų, kurios dar XXI amžiaus pradžioje laidavo išskirtiniu buvusį Baltarusijos socialinį stabilumą.

Vis dėlto, nieko nėra amžino: šios liekanos išgyvena eroziją. Be to, daug reiškė — ir iki šiol reiškia — Rusijos teikiama materialinė bei finansinė parama. Pagaliau, pati 26-erius metus gyvuojanti Lukašenkos sistema, spėjusi įgyti ir tam tikrų feodalinių požymių, spėjo gerokai perpūti bei išsigimti — šitai atsispindi ir biurokratiniame aparate, ir, tiesą pasakius, pačio Lukašenkos laikysenoje.

Pagaliau, paskutinį dešimtmetį Baltarusijoje laipsniškai kyla ir maisto, ir kitų pragyvenimo reikmių kainos, tuo tarpu daugumos atlyginimai stovi vietoje: atitinkamai krenta gyventojų perkamoji galia, blogėja jų materialinė padėtis.

Ir ką gi? Būdami tokioje situacijoje, jie girdi pasakas apie klestėjimą ir gerovę Vakaruose. Dalis natūraliai šito užsinori: juk, pažvelgus iš paprasto miesčionio pozicijų, Vakarų imperialistinio kapitalizmo sirenų giesmė — iš tikrųjų gundanti...

Baltarusiško "Maidano" grėsmė

Panašiais pažadais patikėjo — ir jų davėjais nusekė — nemaža dalis Ukrainos žmonių: nusivylę Viktoro Janukovyčiaus administruotu kriminaliniu kapitalizmu, jie įsigeidė "kelio į Europą" — tiktai tam, kad papildytų ES pigios darbo jėgos rezervus, o pati Ukraina, tuo tarpu — toliau skurstų, vietos bei užsienio oligarchų plėšiama.

Žinodami tai, didžiulė dalis baltarusių supranta, kokias "šviesias perspektyvas" jiems atvertų baltarusiškas Maidano pakartojimas — ir todėl, koks ydingas bebūtų Lukašenka, vis dėlto renkasi remti "Batką". Ir šią paramą, kaip matyti, išreiškė įvykusiuose rinkimuose.

Tačiau, kaip ten bebūtų (ar 80% nubalsavo, ar mažiau), toji Baltarusijos piliečių dauguma — o ji YRA dauguma — vis dėlto pasyviai sėdi namuose. Tuo tarpu kol mažumoje esantys opozicionieriai (kurių spektras — nuo liberalų iki neonacių) ryžtingai mobilizuojasi ir tiesiog siautėte siautėja gatvėse, užsieniui ir ypač Lukašenkai priešiškoms jėgoms padėdami sudaryti kone visuotinės "tautos kovos prieš diktatorių" įvaizdį.

Kodėl Lukašenkos rėmėjai tyli?

Šioje situacijoje, Baltarusijoje "klausimas numeris vienas" — kaip dalyką taikliai įvardijo Sergejus Kurginianas, yra Lukašenką parėmusios sociumo dalies, žodžiu, "Batkos" elektorato, mobilizavimo klausimas (pavyzdžiui, 2012 metų vasarį Rusijos visuomenė panašiai mobilizavosi prieš "spalvotos revoliucijos" kėlėjus; panašiai mobilizuojasi Venesueloje Maduro šalininkai prieš JAV penktakoloninkus ir pan.). Bet kodėl šitai nevyksta?

Iš tiesų, reikia pripažinti — pirma — kad Lukašenkos elektoratas yra iš esmės pasyvus, apolitiškas ir, šiuo požiūriu, sunkiai mobilizuotinas; ir — antra — kad pats Lukašenka savo veiksmais tiek vidaus, tiek išorės politikos požiūriu, smarkiai susilpnino savo autoritetą jų akyse. Vidaus problemas žinome: jas jau nurodėme aukščiau.

Lukašenkos nuodėmės

Tuo tarpu užsienio politikos požiūriu pakanka prisiminti palyginti šviežią skandalą apie trisdešimties Rusijos piliečių, siejamu su vadinamąja "Vagnerio" kompanija, areštą Baltarusijoje: patsai Lukašenka tada pradėjo skalambyti apie tariamą "Kremliaus sąmokslą" jį nuversti...

Žinoma, nei Vladimiras Putinas, nei Kremlius apskritai, tokių ketinimų neturi: tiek Rusijos valdantysis elitas, tiek Rusija apskritai neabejotinai suinteresuota Baltarusijos stabilumu ir tokių tikslų neturi bei turėti negali.

Todėl nenuostabu, kad kyla versijos, jog šį incidentą iš užkulisių organizavo Ukrainos banderinio režimo specialiosios tarnybos. Tuo tarpu Lukašenka, panašu, šituo akiplėšišku žygiu tikriausiai siekė padaryti reveransą Vakarams, savotiškai jiems įsiteigti, pasisiūlyti jiems „savu“ — bet akivaizdu, kad Vakarai jo imti nesiruošia...

Taigi, Lukašenka lieka ant savotiško ledo. Ir dabar yra priverstas — su daugiau mažiau patikima (o kiek — pamatysime greitu metu...) Baltarusijos represinių struktūrų pagalba — kautis prieš baltarusiškojo "Maidano" organizatorius bei vykdytojus...

JAV ir Vakarai — tikrieji baltarusiškojo "Maidano" šeimininkai!

Kaip žinia, jau ne pirmą ir ne antrą dieną besitęsiančius neramumus aktyviai remia bei kuruoja ir Lietuva, ir Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje bei Lenkijoje besibazuojantys "demokratijos ir laisvės" eksportuotojai... Na, o dabar, į Lietuvą pabėgus rinkimus prieš Lukašenką pralaimėjusiai Svetlanai Tichanovskajai, iškyla bent teorinė tikimybė, kad pastaroji bus paskelbta "tikrąja" Baltarusijos prezidente...

Ir, žinoma — dėl nemažos dalies susiklosčiusios situacijos yra kaltas pats Lukašenka. Šiuo požiūriu nereikia turėti jokių iliuzijų: nei dėl Baltarusijos vidaus padėties, nei dėl oportunistinio, netgi šlykštaus pastarojo elgesio Rusijos atžvilgiu. Ir vis dėlto — vienintelė alternatyva Lukašenkai — tai Ukrainos scenarijaus pasikartojimas, Baltarusijos valstybės išparceliavimas ir baltarusių išsiuntimas į ES pigios darbo jėgos forma.

Taigi, tokią alternatyvą ir siūlo vadinamosios "orumo" revoliucijos autoriai. Ir kas gi jie tokie? Na, šitai aiškiai pasakė neseniai per LRT eterį su Žmonių partijos patriarchu Vytautu Landsbergiu šnekučiavęsis eksministras Petras Vaitiekūnas, paraginęs Lietuvos valdžią nedelsiant kreiptis į "partnerius" nurodymų, ką gi daryti su Tichanovskaja, kaip gi "laisvinti" Baltarusiją...

Į kokius būtent "partnerius"? Ogi — visų pirma — į Vašingtoną, paskiau į Briuselį ir, galų gale — į Varšuvą! Taip, būtent čia — ir tai juk parodo aiškiai, kad už to, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, be pagrįsto dalies žmonių nusivylimo Lukašenka, stovi ne kas kita, kaip Vakarų, o būtent, Amerikos imperijos interesai.

Kokie interesai? Interesai turėti dar vieną bananinę respubliką ant Rusijos slenksčio, kurioje galėtų būti dislokuotos dar didesnės NATO pajėgos galimai karinei avantiūrai prieš Rusiją — šalį, kuri, šiaip ar taip, bet nepakituliuoja priešais JAV terorą.

Šitokiame fone, aišku, reikia mąstyti realistiškai, o būtent: suprasti, kad koks Lukašenka bebūtų, vis dėlto, jis ir tiktai jis gali išgelbėti Baltarusiją nuo pražūties, jis ir tiktai jis gali atkurti tvarką bei stabilumą šalyje. Būtent šito ir jam, ir baltarusių tautai ir vertėtų palinkėti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų