Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka

Ekspertė pakomentavo Džonsono elgesį per susitikimą su Makronu

37
(atnaujinta 15:33 2019.08.23)
Ekspertė mano, kad greičiausiai tai buvo tik nevykęs pokštas, o ne bandymas įžeisti Makroną

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono, padėjusio koją ant stalo derybų su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu metu, veiksmai paliks rimtą žymę ministro pirmininko ir taip nestandartiniame įvaizdyje, jo lygio politikui nederėjo taip elgtis, net jei tai buvo pokštas, cituoja šiuolaikinio etiketo ir verslo protokolo ekspertės, edukacinio projekto "Pro. Etiketas" įkūrėjos Tatjanos Baranovos žodžius RIA Novosti.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas užkėlė koją ant kavos staliuko Eliziejaus rūmuose. Internete paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip politikai sėdi vienas priešais kitą, o tarp jų yra žemas staliukas. Džonsonas švelniai trinktelėjo per stalą, o po to Prancūzijos prezidentas taip pat su šypsena trinktelėjo per stalą ir kažką pasakė.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas atsakydamas pakėlė koją, palietė padu stalo kraštą ir nedelsdamas patraukė koją. Politikai ir toliau juokėsi. Tada Džonsonas su šypsena pakėlė ranką, žvelgdamas į žurnalistus, po ko politikai tęsė pokalbį.

"Žinoma, tai prieštarauja įprastoms verslo etiketo ir visuomenės elgesio taisyklėms... Tačiau vaizdo įraše matosi, kad greičiausiai tai yra nevykęs pokštas, kad tai nebuvo ketinimas įžeisti kolegą", — sakė Baranova.

Tačiau pasak jos, žmonės, kurie užsiima visuomenei svarbia veikla, visada yra stebimi. Ir tas momentas, kai jis iškėlė koją, žinoma, išliks ir paliks gana rimtą žymę jo įvaizdyje, kuris, tiesą sakant, ir taip yra šiek tiek nestandartinis. Jos manymu, Džonsonas trumpam užkėlė koją, bet, remiantis nuotrauka, atrodo, kad jis taip sėdėjo visą amžinybę.

Kaip pažymėjo televizijos kanalas "Sky News", atidžiai žiūrint vaizdo įrašą tampa aišku, kad ekscentriškas Džonsono gestas buvo abipusio pokšto rezultatas. Matyt, pats Makronas davė užuominą svečiui, kad toks žemas stalas gali būti kaip mažas suolelis kojoms, o Džonsonas pademonstravo, kad tokio naudojimo galimybė tikrai egzistuoja.

Pasak Baranovos, net jei Džonsono poelgis iš tikrųjų buvo Prancūzijos prezidento pokšto rezultatas, premjerui nederėjo užkelti kojos ant stalo.

Akcija prieš Brexit Londone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

"Jo lygio politikams, kurie pasirodo pasaulio arenoje, be abejo, nederėtų to daryti. Jis turėtų būti santūresnis. Tiesą sakant, Džonsonas žino ir yra susipažinęs su visomis taisyklėmis, etiketu ir geromis manieromis. Jis turi puikų išsilavinimą ir puikią praeitį, tai nėra neišmanymas, greičiausiai, tai tiesiog nevykęs pokštas, ir jis tiesiog nepagalvojo, kad visur yra kameros. Ne visai gražiai išėjo, nors iš esmės nereikėjo šitaip juokauti", — patikslino ekspertė.

Baranova taip pat pridūrė, kad vertindami Boriso Džonsono veiksmus galime pasakyti, kad jis yra impulsyvus ir veržlus žmogus, kurio manieros dažnai lyginamos su JAV prezidento Donaldo Trampo elgesiu. Taip pat, pasak jos, Džonsonas turi įprotį sėdėti verslo susitikimuose plačiai praskiestomis kojomis, kas kalba apie jo laisvą šeimininkišką elgesį, tačiau ši pozicija per daug laisva verslo etiketui, padarė išvadą ekspertė.

37
Tegai:
pokštas, susitikimas, Emanuelis Makronas, Borisas Džonsonas
Dar šia tema
Boriso Džonsono laukia "pažeminimas" ginče su Putinu
Trampas su Džonsonu aptarė "Brexit"
Zelenskis pakomentavo Rusijos grįžimo į G8 galimybę
Rusijos vakcina nuo COVID-19

Paaiškėjo, kam dabar rekomenduojama Rusijos vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 15:19 2020.08.12)
Kol kas bandymai buvo atlikti tik su suaugusiaisiais, vaikų, paauglių ir pagyvenusių žmonių grupės nebuvo apimtos

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Vakcina nuo koronaviruso buvo išbandyta nuo 18 iki 60 metų amžiaus asmenims, norint skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, reikia papildomų tyrimų, pasakė Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos "Medicinos priemonių naudojimo ekspertizės mokslinio centro" direktorius Vladimiras Bondarevas.

"Dabar klinikiniams bandymams buvo pateikta vakcina, skirta atlikti bandymus su sveikais pilnamečiais savanoriais. Rusijos Federacijoje įprasta sertifikuoti: vaikai — nuo gimimo iki 18 metų, pilnamečiai ir suaugusieji nuo 18 iki 60 metų, ir vyresni žmonės — vyresni nei 60 metų. Dabar atlikti klininkiniai bandymai su 18–60 metų amžiaus savanorių grupe, atitinkamai, dabar ši vakcina skirta vartoti asmenims nuo 18 iki 60 metų amžiaus", — cituoja RIA Novosti Bondarevo žodžius.

Mokslininkas pridūrė, kad vyresnio amžiaus žmonėms prireiks išplėsti indikacijas, reikės papildomų klinikinių tyrimų.

"Manau, kad tai bus padaryta atliekant klinikinius tyrimus po registracijos. Bus surinkta ir vyresnių nei 60 metų žmonių grupė", — spaudos konferencijos metu pasakė Bondarevas.

Gamalėjaus vardo centro direktorius Aleksandras Guncburgas, savo ruožtu pridūrė, kad jis buvo paskiepytas eidamas 69 metus.

"Per pastaruosius penkis mėnesius atsakau, kad jaučiuosi gerai", — pasakė Guncburgas.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
COVID-19, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva vakciną nuo COVID-19 pirks kartu su ES
Rusijos vakcinos nuo COVID-19 bandymai baigėsi. Kada laukti masinės gamybos?
Paaiškėjo, kiek vakcinų nuo COVID-19 pasieks Lietuvą
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
NATO ir šalių partnerių pratybos Sea Breeze 2019 Juodojoje jūroje
 

Ukraina nori tapti pagrindine NATO partnere Juodojoje jūroje  

(atnaujinta 14:27 2020.08.12)
Ukraina tapo šeštąja valstybe, gavusia NATO sustiprinto partnerio statusą. Anksčiau šį statusą gavo Australija, Suomija, Gruzija, Jordanija ir Švedija

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Ukraina yra pasirengusi tapti pagrindine NATO partnere Juodojoje jūroje pagal Aljanso išplėstinių pajėgumų programą, sakė ministrų pirmininko pavaduotojos Europos ir euroatlantinei integracijai Olgos Stefanišinos spaudos tarnyba, praneša RIA Novosti.

Ukraina tapo šeštąja valstybe, gavusia NATO sustiprinto partnerio statusą. Anksčiau šį statusą gavo Australija, Suomija, Gruzija, Jordanija ir Švedija. Sustiprintų galimybių partnerio statusas buvo įvestas į NATO 2014 metais siekiant užmegzti gilesnius, labiau specializuotus dvišalius santykius.

"Ukraina yra pasirengusi būti pagrindine Šiaurės Atlanto aljanso partnere užtikrinant saugumą Juodojoje jūroje. Vykdydami NATO sustiprintų pajėgumų programą, kurios partnere neseniai tapo Ukraina, tikimės suaktyvinti bendras pastangas užtikrinant saugumą Juodosios jūros regione, taip pat glaudžiai bendradarbiauti įveikiant hibridines grėsmes. Tai sakė Olga Stefanišina susitikime su Didžiosios Britanijos ambasadore Melinda Simmons", — teigiama pranešime biuro Facebook puslapyje.

Ukrainos Aukščiausioji Rada 2014 metų gruodžio mėnesį iš dalies pakeitė du įstatymus, atsisakydama nesuderinto valstybės statuso. 2016 metų birželio mėnesį buvo priimtos papildomos pataisos, apibrėžiančios narystę NATO kaip šalies užsienio politikos tikslą.

2019 metų vasario mėnesį Ukrainos parlamentas priėmė konstitucijos pataisas, užtikrinančias šalies kelią į ES ir NATO.

Tegai:
NATO, Ukraina
Dar šia tema
Šiauliuose buvo sustabdytas neblaivaus NATO kario vairuojamas automobilis
Rusijos garantijos dėl keršto agresoriui: iš dugno paleidžiama balistinė raketa "Skif"